- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- 1-296-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40658-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Civilinis ieškovas
- K. M.
- Kaltinamasis
- A. E.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Egidijus Šleinius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 183 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs); 2) 2016-01-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bei taikant BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y.:
jis, ne vėliau kaip 2015-01-08 Klaipėdos mieste 2015-01-07 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-01-07 melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad J. E. parduoda K. M. 15% UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų už 14 000 Eur ir pasirašė J. E. vardu.
Po ko, A. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2015-01-07 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-01-07, pateikdamas jį 2015-01-08 Klaipėods m., adresu Naujojo Sodo g. 1A, viešbutyje „Amberton“ K. M. pasirašyti, ir tokiu būdu A. E. apgaule įgijo K. M. priklausantį turtą – 14 000 Eur bei panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko K. M. padarė didelę žalą.
Kaltinamasis A. E. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad esmė tokia, kad tas akcijų pardavimo dokumentas buvo bandomas pasirašyti nuo 2014 m. pabaigos. Nukentėjusysis vis spaudė tai padaryti. Tuo metu vyko jo skyrybos, o šiaip, tai akcijos buvo jo ir buvusios sutuoktinės. K. M. buvo susitikęs su jo mama, spaudė parduoti, skambindavo daug kartų. Jie akcijas kažkada pirko kartu ir buvo verslo partneriai. Tas akcijų pirkimas-pardavimas nesusijęs su įmone, spaudimas daromas dėl kitų buvusių įmonių. Dėl akcijų kainos buvo deramasi ilgai, daugiau kaip metai. Skambučiai nebuvo derybos, o spaudimas. Kainos niekas nenustatė, nesitarė. Kodėl atsirado suma 14 000 eurų, jis nežino. Buvo atsiųsta daug įvairių sutarties variantų. Vieną dieną baigėsi kantrybė, todėl pasirašė tą dokumentą, suklastojo žmonos parašą, bet pinigų negavo. Pasirašė sutartį su Ž. G. duomenimis. Buvo žadėta, kad pinigai bus pervesti į žmonos sąskaitą. Žmona nežinojo, kad jis pasirašė už ją, bet K. M. skambinėjo ir jai. Su K. M. buvo žodinis susitarimas ir jo laikėsi. Po pasirašymo pinigų negavo. Kodėl K. M. sako, kad mokėjo - dėl asmeninių reikalų. Pretenzijos dėl pinigų ar reikalavimai jam nebuvo pateikti, jis jų nėra skaitęs. K. M. spaudė jį parduoti akcijas telefonu, grasino fiziškai susidoroti. Priežastis buvo dėl senų skolų, bet jis jam nėra skoloje, tai buvo dėl ankstesnių reikalų įmonėse. Savo parodymuose nurodė kitą sumą, bet 2015-01-07 d. viešbutyje „Ambertonas“ pasirašė sutartį 14000 eurų sumai. Apklausoje sakė, kad buvo krepšinio varžybose, susitiko su Kęstu, bet nori pasakyti, kad tada nesusitiko, o tik matė K. M.. Kitą dieną susitikus, Kęstas ištraukė dokumentus ir juos abu pasirašė, K. M. turėjo pervesti pinigus. Sutartį permetė akimis. Žodžiu susitarė, kad pinigus reikia pervesti į žmonos sąskaitą. Byloje yra dvi sutartys, kai atėjo į susitikimą, turėjo trumpąją sutartį, kur numatyta kaina, o ar atsiskaitymo tvarka nurodyta, neatsimena. Į susitikimą atsinešė tą vieną sutarties lapą. Nukentėjusysis sutartį ištraukė iš tašės. Pasirašė du egzempliorius, jam nieko nepaliko. Sutartį pasirašė matant nukentėjusiajam. K. M. tada nepasirašė, pasiėmė dokumentus ir išėjo. Jis pasirašė tuo pačiu rašikliu už abu - save ir žmoną.
Nukentėjusysis K. M. parodė, kad su A. E. susipažino per pažįstamus, turėjo idėjų, dirbo tris metus, darė projektus, augo įmonė. Dėl akcijų, tai jas nupirko už 50000 Lt, jo 48000, o A. E. 2000 Lt, bet jam jis už akcijas pinigų negrąžino. Akcijų vertė augo ir auga. Jis derėjosi su Ž. G., kad tas akcijas parduoti už didesnę kainą, Ž. G. jo draugas ir yra IT specialistas. Su A. E. dėl akcijų pardavimo kalbėjosi, nes jis sakė, kad nori jas parduoti. Bet būdavo, kad tai jis parduoda, tai susipyksta su žmona ir vėl neparduoda. A. E. norėjo gauti pinigus grynais, nes pastarojo sąskaitos areštuotos. Gal buvo konfliktas su žmona, gal A. E. nenorėjo parodyti žmonai visos pinigų sumos. Jis A. E. nevertė, negąsdino, su mama kalbėjo apie A. E. problemas, kur nueina pinigai. A. E. prašė rasti jam darbo, jis jam rado objektą, o jis paėmė pinigus, to objekto nepabaigė ir dingo. Kad akcijos yra abiejų, t.y. A. E. ir J. E., žinojo, bet derybas vedė su A. E.. Ar su J. E. kalbėjo apie akcijas, nežino, gal ir minėjo, kad yra pirkėjas, bet niekada nevertė. A. E. pateikdavo pilną informaciją. Kalbėjo dėl sumos gana ilgai, prašoma suma buvo didesnė, o ne 14000 eurų, už kiek buvo nupirkta. Ši kaina jo, bet A. E. prašė grynais, tokia buvo jo sąlyga, todėl sutarė parduoti už 14000 eurų. O ankstesnė sutartis buvo tik šablonas. Kainą derino derybų keliu, A. E. prašė 15000 eurų, jo pasiūlymas - 13000 eurų, surado viduriuką. Mokėti grynais buvo A. E. sąlyga. Derybų metu nežinojo, kad A. E. su J. E. jau skiriasi, jie anksčiau pasiskųsdavo vienas kitam, bet visa tai keičiasi. Kad A. E. nuo žmonos slepia, nepagalvojo. A. E. žmoną matė tik keletą kartų. Finansinius pokalbius vedė tik su A. E.. Ruošiant sutartį, jis padarė tik sutarties šabloną, po to pasitarė su teisininku. Teisininkas pasakė, kad ne viskas teisingai, surašė teisingą. Kai atvažiavo į Klaipėdą į krepšinio rungtynes, A. E. pasiūlė du bilietus į tas rungtynes, pasakė, kad sutartį atveš taip pat į rungtynes. Jo tikslas buvo pasirašyti sutartį per pertrauką. Suskambino susitikti, susitiko, A. E. buvo vienas, gal tik su vaiku. A. E. pasakė, kad J. E. turi paskaityti tą sutartį. Kadangi jis planavo likti nakvoti Klaipėdoje, todėl pasiūlė susitikti kitą dieną iš ryto. Jis prašė, kad A. E. atvažiuotų su žmona, bet A. E. pasakė, kad namie du maži vaikai, žmona negali. Kai A. E. atvažiavo su sutartimi, J. E. jau buvo ją pasirašiusi. A. E. pasirašė sutartį jam matant. Jis pasirašė sutartį ir davė A. E. du egzempliorius, vieną pasiliko sau, taip pat A. E. padavė voką su pinigais. Sutartyje numatytas apmokėjimas buvo grynais, nes tai buvo A. E. sąlyga, jis tą buvo pasakęs teisininkui ir tai buvo įrašyta sutartyje. Pinigai daugumoje buvo po 500 eurų, galėjo kažkiek būti ir po 200 eurų. A. E. neperskaičiavo pinigų, nes aplink buvo žmonės. Be to A. E. ne kartą taip buvo perduodami pinigai. Vėliau jis informavo įmonės direktorių dėl pakeitimo akcijų turėtojų žurnale ir gavo informaciją, kad to padaryti negalima. Tai jau ne pirmas finansinis smūgis iš A. E., vis manė, kad A. E. atsities, kad padarys išvadas, kelsis iš dugno, nes turi galvą ir rankas. Kai viską suprato, kalbėjo su juo, A. E. žadėjo grąžinti pinigus. Pokalbių metu A. E. sakydavo, kad yra užsienyje, pasakojo apie įvairius optimistinius planus, sakė, kad mokės dalimis. Jis prašė atsiskaitymo grafiko, kad jis jį sudarytų ir galėtų atsiskaityti numatytu laiku. Mokėjimų dieną jis nebekeldavo ragelio ir tai tęsdavosi savaitę-dvi. Po to A. E. pradėdavo dėstyti kažkokias keistas priežastis, bet rezultatų nebuvo. Apie tai, kad suklastojo žmonos parašą, A. E. nesakė, pastarasis tik aiškino, kad žmona nori jam įkasti, pakenkti, bet viskas tuoj susitvarkys ir bus atsiskaityta. Dėl skolos kreipėsi į teisininkus. Reikalavimas A. E. turėjo būti išsiųstas. Su A. E. per paskutinius metus kalbėjo keletą kartų, bet šis išsisukinėjo. Jis norėjo išsiaiškinti, kokia A. E. tokio elgesio priežastis, nes čia problema ne dėl 14000 eurų. Jis su draugais prašė A. E. pasakyti, bet šis viską slėpė, atsakymų taip ir nerado. Akcijas valdė M., E. ir lyg dar kažkas, be jų, lyg dar trys žmonės, kuriuos atstovauja vienas žmogus, lyg tai A. E. žmonos pusbrolis. Didžiojo paketo niekas neturėjo. Dėl akcijų pardavimo užsiminė A. E., nes projektai užsitęsė, o A. E. finansinė padėtis buvo lyg negera, minėjo, kad jis norėtų akcijas parduoti. E. asmens duomenis turėjo iš anksčiau, iš bendros turėtos įmonės. Gal duomenis jam ir atsiuntė A. E.. 2014 m. vyko derybos. Jis bendravo su Ž. G., kad jo ir A. E. akcijas parduoti G., bet sutarties nebuvo. Su Ž. G. buvo susitikę kartu su A. E., kiti žmonės sėdėjo automobilyje. Sutarties nebūtų pasirašęs, jei A. E. prie jo būtų pasirašęs už žmoną, todėl ir susitiko sausio 8 dieną, nors sutartis surašyta sausio 7 d., ir todėl jis prašė, kad A. E. ateitų su žmona į rungtynes.
Liudytoja J. E. parodė, kad yra išsituokusi su A. E.. Gali pasakyti, kad viskas prasidėjo, kai gavo pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, kad pardavė savo akcijas ne pagal reglamentą. Ji turėjo 15% akcijų. Nustebo, jiems parašė, kad nieko nepardavė. Po to gavo pranešimą iš advokato, kad K. M. atsisako pretenzijų į jos akcijas. Po kiek laiko paskambino tyrėja ir ji nuvyko pas ją. Su A. E. tada dar gyveno, bet santykiai jau keitėsi. K. M. pažinojo, bet jam neskambino, nes prieš porą mėnesių K. M. buvo prašęs jos perleisti jam akcijas. Pokalbis buvo nelabai geranoriškas. K. M. kalbėjo apie A. E. skolas, kad už jas reikia parduoti akcijas, bet ji atsisakė parduoti. A. E. apie tai sakė, klausė, kas čia atsitiko, bet A. E. nieko nepasakė. Iš K. M. pinigus į sąskaitą yra tekę gauti, gal kartą, tik nežino už ką. Jau dabar žino, kad A. E. pasirašė už ją. Jos teigimu, A. E. ir K. M. kažko nepasidalino, kažkaip neišsprendė savo problemų. Galbūt K. M. norėjo pasiimti akcijas už skolą. Juos su K. M. supažindino jos brolis, nors, ar jos brolis tiesiogiai suvedė, tiksliai nežino. Verslai ėjosi normaliai, vis gerėjo. A. E. dėl tų 14000 eurų jai sakė, kad pinigų negavo. Tada jie jau skyrėsi. Vyrui nedavė leidimo tartis dėl pardavimo. Elektroniniu paštu ar paprastu paštu, kiek atsimena, lyg ir buvo atsiųsta sutartis, ten nurodyta suma buvo nedidelė. Jai tai pasirodė nerimta, nes suma buvo labai maža. Jai nekilo įtarimas, nes žinojo, kad K. M. tų akcijų norėjo. Ji su K. M. nebendravo, tik pačioje verslo pradžioje buvo susitikę, ji buvo su savo vyru, kaip žmona. 2015 sausio mėn. gal ir buvo krepšinio varžybose, K. M. nesutiko. Ar vyras buvo pasišalinęs, nepamena, žinojo, kad K. M. ten yra, o kodėl nesusitiko, nežino. Vyras pasakė, kad K. M. yra su merginomis, o ji žino K. M. žmoną, todėl nepatogu. Bendrauti pradėjo apie 5 metus atgal. Verslo pradžia buvo geranoriška, atrodė kažkaip netikėtai, kad jis jiems taip padeda. Kaip prasidėjo problemos, ji nežino, nežino ir kas įvyko, mano, kad jie kažko nepasidalino, nes jie turėjo ne vieną įmonę, projektų buvo daug. Žino iš nuotrupų. Jų šeimoje buvo pinigų tik pragyvenimui, turėjo tik seną butą, pirktą už paskolą. Jų gyvenimas labai nepasikeitė, koks buvo verslo pradžioje, toks buvo ir eigoje. Dabar A. E. nuperka daiktų vaikams, bet nemoka alimentų. Jos santykiai su vyru tik tokie, kad ji gyvena pas tėvus, o ji su A. E. turi du vaikus. Akcijas parduoti pati vieną kartą ketino, bet ne K. M., siuntė pranešimus akcininkams. K. M. skambino jau po jos pasiūlymo pateikimo. Akcijas ketino parduoti, bet už kokią sumą nepamena, mano, kad galėjo būt, jog norėjo gauti 20000 litų, bet dabar neatsimena. Ar problema jos vyre-nežino, gal jis per daug pasitikėjo K. M.. Dėl ikiteisminių procesų A. E. atžvilgiu, nesusijusių su K. M., tai apie vieną žino. Skyrybos įvyko vasario mėnesį, jei tos skyrybos būtų dėl apsisaugojimo nuo ieškinių, tai su A. E. gyventų ir dabar.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ žino nedaug. K. M. yra jo draugas, ir pasiūlė pirkti akcijas, buvo toks pokalbis. K. M. pasakė, kad suderins kainas, paruoš sutartį ir tada žiūrės. Po kiek laiko K. M. paskambino, pasakė, kad pasikeitė sąlygos ir akcijų jau nebeparduoda. Dėl akcijų pardavimo nesiderėjo, nes pokalbis buvo abstraktus. Akcijų pardavimo pasirašymo metu 2015 m. sausio mėn. jo turtui areštas buvo lyg ir pritaikytas. Vėliau antstoliai jam klausimų neturėjo.
Liudytojas A. L. parodė, kad yra pažįstamas su A. E., buvo bendrijos pirmininkas, o kaltinamasis buvo darbų vadovas - jie šildė daugiabučio galines sienas. Teko bendrauti. Šiuo metu tarp jų dalykiniai santykiai. Bendravo su A. E., kai buvo atliekami darbai, kartu važinėdavosi kai reikėdavo pirkti medžiagas. Nepasakys, kada buvo atlikinėjami darbai. Galėjo būti, kad su juo buvo atvykęs prie Klaipėdos viešbučio. Jis liko automobilyje, o A. E. nuėjo pasiėmęs lapą į viešbutį. Kas ten buvo per dokumentas, nežino. Jį pasiėmė iš automobilio. Stovėjo prie pat Klaipėdos viešbučio, priešais barą, kažkur per vidurį. Žino, kad A. E. važiavo kažkokių pinigų. Kaltinamasis jam buvo skoloje, nes jis jam buvo paskolinęs pinigų, todėl kartu važiavo. Per langą matė, kad susitikęs A. E. su K. M. kartu atėjo atsisėsti prie stalelio. Matė, kad rašė kažkokius popierius. Užtruko 10-15 min. Sakė, kad kažkoks K. M.. Įsidėmėjo pavardę dėl krepšininko. Parsinešė tik lapą, pinigų ne. Kur padėjo lapą, nežino. Sakė pinigų negavo. K. M. matė tik vieną kartą Klaipėdos viešbutyje. A. E. jam buvo skoloje apie 2000 Lt. Jis A. E. skolindavo, kai trūkdavo medžiagoms. Jie pinigus pervesdavo į rangovo sąskaitą, o A. E. buvo kaip darbų vadovas. Daugiau prie Klaipėdos viešbučio su A. E. nėra važiavę. Tai buvo vienas kartas. Dar yra su A. E. važiavę į Kauną pas subrangovus ir į Vilnių važiuodavo A. E. reikalais.
Iš K. M. pareiškimo matyti, kad jis 2015-07-14 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl dokumento suklastojimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo (t. 1 b. l. 5-8).
2015-01-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2015-01-07 nustatyta, kad J. E., A. E. ir K. M. pasirašė (duomenys neskelbtini), UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. E. ir A. E. pardavė 15 paprastųjų vardinių nematerialių (duomenys neskelbtini), UAB akcijų K. M.. Sutartyje pasirašė visos šalys (t. 2 b. l. 9-10).
Iš 2015-02-23 prašymo matyti, kad K. M. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), UAB dėl asmeninės vertybinių popierių sąskaitos atidarymo ir turimų akcijų apskaitymo vertybių popierių sąskaitoje bei vertybinių popierių sąskaitos išrašo išdavimo (t. 1 b. l. 11).
Iš 2015-03-04 J. E. rašto matyti, kad ji praneša (duomenys neskelbtini), UAB direktoriui, kad nėra sudariusi jokios šios bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nei su K. M., nei su kokiu kitu asmeniu (t. 1 b.l. 12).
2015-06-10 reikalavimu nustatyta, kad A. E. išsiųstas reikalavimas dėl 14 000 Eur sumokėjimo iki 2015-06-16 (t. 1 b. l. 13-14).
2015-12-18 specialisto išvadoje Nr. 11 K-302 (15) konstatuota, kad 2015-01-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-01-07 1-ame lape, kairėje po atspausdintu tekstu, bei 2-ame lape, ties žodžiais „J. E.“, pasirašė A. E. (t. 1 b. l. 117-119).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. E. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, t.y. jis neneigia, kad 2015-01-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-01-07 pasirašė J. E. vardu, tačiau jo tvirtinimu pinigų už parduotas akcijas negavo. Vis dėlto tokie kaltinamojo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis ir vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant sumažinti gręsiančią atsakomybę. Nukentėjusysis K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, tvirtindamas, kad dėl akcijų pirkimo-pardavimo tarėsi su A. E. ir, kad kai pasirašinėjo sutartį J. E. parašas ant sutarties jau buvo. Už akcijas buvo apmokėta grynaisiais pinigais, sutarties pasirašymo metu (t. 2 b. l. 111). Nors A. E. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitarė, jog pinigai turės būti pervesti į žmonos sąskaitą, tačiau tokie A. E. teiginiai yra nepagrįsti. Iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad „pirkėjas sumoka parduodamų akcijų pirkimo kainą (14 000 Eur) grynaisiais pinigais šios sutarties pasirašymo metu. Pardavėjas, pasirašydamas sutartį patvirtina, kad parduodamų akcijų pirkimo kainą (14 000 Eur) pardavėjas gavo ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl parduodamų akcijų pirkimo kainos sumokėjimo neturi.“ (sutarties 2.2 punktas). Šios sutarties 1-ame lape yra A. E. parašai, todėl kaltinamojo teiginiai, kad matė tik vieną sutarties lapą, kurioje kaina nurodyta nebuvo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad teismui, vertinant pinigų sumokėjimo faktą, nekelia abejonių nukentėjusiojo K. M. finansinė galimybė sumokėti 14 000 Eur, nes iš byloje esančių duomenų – 2012-04-11 pastatų pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad K. M. pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, už kurį gavo ženkliai didesnę pinigų sumą, nei 14 000 Eur. Teismas negali besąlygiškai pasitikėti liudytojo A. L. parodymais, nes sutarties pasirašymo metu šio liudytojo kartu nebuvo, todėl tai, kad jis nematė pinigų, neleidžia daryti išvados, kad A. E. pinigų apskritai negavo. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis A. E. taip ir nesugebėjo paaiškini, kokiu tikslu suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, kodėl sutartyje įtraukta grynų pinigų sumokėjimo sąlyga, jei jo tyčia nebuvo nukreipta į 14 000 Eur įgijimą. Taigi aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę – A. E., melagingai pasirašęs sutuoktinės J. E. vardu akcijų pirkimo –pardavimo sutartyje, suklastojo tikrą dokumentą ir tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės – 14 000 Eur svetimą turtą. Tokia A. E. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.
Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę vadovaujamasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis A. E. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, kita- apysunkių nusikaltimų kategorijoms, į tai, kad veikos padarytos tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtos, padaryta žala nėra atlyginta, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – A. E. teistas vieną kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į išdėstyta manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. E. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesinis nei šių straipsnio sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir taikant BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. E. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d. 1 ir 8 p., 69 str.). Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. su 2016-01-03 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
K. E. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis K. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo priteisti 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (t. 1 b. l. 30-32, t. 2 b. l. 122).
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas priteisiant K. M. iš A. E. 14 000 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. E. yra paskirtas įpareigojimas – per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl šiuo atveju yra užtikrinamas tiek nukentėjusiojo interesas – kuo greičiau gauti priteistiną sumą, tiek kaltinamojo - kuo greičiau įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, procesinių palūkanų priteisimas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl šis nukentėjusiojo reikalavimas netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. E. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metus laisvės atėmimo;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant A. E. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d. 1 ir 8 p., 69 str.).
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti A. E. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant A. E. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d. 1 ir 8 p., 69 str.) bei 40 MGL (1506, 40 Eur) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti 2016-01-03 nuosprendžiu atliktą bausmę.
A. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. E. 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.