Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. gynėjo advokato V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo;BK 300 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant A. E. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai, BK 69 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant A. E. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, bei įpareigojant A. E. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai, 69 straipsnis) ir paskiriant 40 MGL (1506, 40 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityta 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu atlikta bausmė.

Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. E. 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, t. y. pinigus, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o tiksliau:

jis ne vėliau kaip 2015 m. sausio 8 d. Klaipėdos mieste 2015 m. sausio 7 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2015-01-07 melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad J. E. parduoda K. M. 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilnius ) akcijų už 14 000 Eur ir pasirašė J. E. vardu. Po to A. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą – 2015 m. sausio 7 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-01-07, pateikdamas jį 2015 m. sausio 8 d. K. M. pasirašyti ir tokiu būdu A. E. panaudodamas aiškiai suklastotą tikrą dokumentą apgaule įgijo K. M. priklausantį turtą, t. y. 14 000 Eur, dėl to K. M. padarė didelę žalą.

Apeliaciniu skundu prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti išteisinant dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Skundas motyvuojamas tuo, kad A. E. šios nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi 14 000 Eur už 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis negavo, todėl ir negalėjo įvykdyti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas nepagrįstai patikėjo tik nukentėjusiojo versija ir neįsigilino į faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad sutartį pasirašė nukentėjusiojo akivaizduoje, t. y. jam žinant ir suprantant, jog sutartį pasirašo ne J. E.. Be to, pats pinigų perdavimo faktas niekaip neįrodytas, o nukentėjusysis būdamas apdairus, perdavęs 14 000 Eur už 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, būtų pareikalavęs sutartyje tai įrašyti. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis turėjo žinoti, jog J. E. atsisako parduoti akcijas, todėl matydamas, jog pasirašo ne pati J. E., privalėjo nuo tokio sandorio susilaikyti ar susisiekti su ja telefonu ir įsitikinti, ar ant sutarties esantis parašas – J. E..

Apeliacinio teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės ginčijama nuteistojo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teigiama, kad 14 000 Eur už 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis negavo, todėl ir negalėjo padaryti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 182 straipsnio 2 dalimi matyti, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013). Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimo momento.

Nuteistasis teigia, kad 14 000 Eur už 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis negavo, todėl ir negalėjo įvykdyti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pats pinigų perdavimo faktas niekaip neįrodytas, o nukentėjusysis būdamas apdairus, perdavęs 14 000 Eur už 15 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, būtų pareikalavęs sutartyje tai įrašyti. Taip pat nurodoma, kad su nukentėjusiuoju susitarė, jog pinigai turės būti pervesti į J. E. sąskaitą. Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis nesutinka su šiais skundo argumentais ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Atkreiptinas dėmesys, kad minimoje sutartyje nurodyta, jog „pirkėjas sumoka parduodamų akcijų pirkimo kainą (14 000 Eur) grynaisiais pinigais šios sutarties pasirašymo metu. Pardavėjas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad parduodamų akcijų pirkimo kainą (14 000 Eur) pardavėjas gavo ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl parduodamų akcijų pirkimo kainos sumokėjimo neturi.“ (sutarties 2.2 punktas). Taigi vertintina, kad papildomas nurodymas dėl pinigų gavimo būtų perteklinis, kadangi sutartimi jau yra nurodyta, kad po sutarties pasirašymo pardavėjas gavo akcijų pirkimo kainą (14 000 Eur) ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl pinigų perdavimo neturi. Be to, pats nukentėjusysis 2015 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu nurodė, kad atsižvelgdamas į minimą sutarties sąlygą nereikalavo papildomai pažymėti pinigų perdavimo fakto. Taip pat vertintina, kad netikslinga būtų tartis, jog pinigai turės būti pervesti į J. E. sąskaitą, o sutartyje nurodyti, jog pinigai perduoti sutarties pasirašymo metu. Be to, šios sutarties 1-ame lape yra A. E. parašai, todėl kaltinamojo teiginiai, kad matė tik vieną sutarties lapą, kuriame kaina ir numatyta atsiskaitymo už akcijas tvarka nurodyta nebuvo, atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis turėjo susilaikyti nuo sandorio ir susisiekti su J. E. ir įsitikinti, ar ant sutarties parašė J. E., be to, nukentėjusiajam buvo žinoma, kad ne J. E. parašė minimą sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, tvirtindamas, kad dėl akcijų pirkimo–pardavimo tarėsi su A. E. ir kad kai pasirašinėjo sutartį, J. E. parašas ant sutarties jau buvo. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog sutartį turi pasirašyti visos sutarties šalys vienu metu, todėl nukentėjusysis preziumuodamas, jog A. E. sąžiningas, pasirašė sutartį ir sumokėjo 14 000 eurų už akcijas. Taip pat iš byloje esančio K. M. laiško su atsiųsta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 2, b. l. 33) matyti, kad K. M. nurodęs A. E. paimti parašą iš žmonos, o A. E. nurodė pasirašyti prie jos, kai perduos pinigus. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis A. E. taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį, kodėl sutartyje įtraukta grynųjų pinigų sumokėjimo sąlyga, jei jo tyčia nebuvo nukreipta į 14 000 Eur įgijimą.

Apygardos teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad aptarti įrodymai neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę – A. E., melagingai pasirašęs sutuoktinės J. E. vardu akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, suklastojo tikrą dokumentą ir tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės – 14 000 Eur – svetimą turtą. Tokia A. E. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.

Pažymėtina, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta apsirikimo klaida ir vietoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 3 d. nuosprendis. Iš nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad apylinkės teismui žinoma, jog A. E. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur), tačiau dėl apsirikimo klaidos motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse nurodoma nuosprendžio priėmimo data ne 2016 m. sausio 19 d., o 2016 m. sausio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio apsirikimo klaida ištaisytina ir vietoj 2016 m. sausio 3 d. nuosprendžio nurodomas 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis.

Taip pat pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendyje netinkamai taikė BK 75 straipsnį. Nagrinėjamu atveju teismas nuosprendžiu A. E. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Toliau apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme (40 MGL bauda) ir vėl pritaikė BK 75 straipsnį. Pažymėtina, kad jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, atideda bausmės vykdymą, tai nurodoma ne skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, o paskyrus galutinę subendrintą bausmę. Vėliau ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje, ir tik tada taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turėjo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams) subendrinti su bausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje (40 MGL bauda) ir tik tada taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija mano, jog buvo netinkamai pritaikyta BK bendrosios dalies norma (BK 75 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 328 straipsnio 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. E. atstovo advokato V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti ir BK 75 straipsnio taikymą šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtai subendrintai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmei panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio motyvuojamojoje, rezoliucinėje dalyse ištaisyti klaidą – vietoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 3 d. nuosprendžio nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.