Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Cinino ir Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir jam skirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas; D. V. civilinis ieškinys dėl 144,81 euro turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš M. Č. priteista 144,81 euro D. V. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis internetu, prisijungė prie tinklapio www.autogidas.com, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą - pinigus, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą 1997 metų gamybos motociklą „Honda CBR“ už 2200 litų (kas atitinka 637,16 eurus). 2014 m. rugsėjo 4 d., apie 17.35 val. Vilniaus autobusų stotyje iš nepilnamečio U. V. paėmė 500 litų (kas atitinka 144,81 eurą) rankpinigių, pasirašė raštelį apie pinigų gavimą, šiais savo veiksmais savo naudai įgijo D. V. priklausantį turtą - 500 litų (kas atitinka 144,81 eurą), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodė, kad išteisinimui pagrindo nėra, o bausmės rūšies klausimą paliko teismo nuožiūrai.

Prokurorė, nukentėjusysis ir civilinė ieškovė prašė skundą atmesti ir nuosprendį palikti neprakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde yra keliami tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos sudėties buvimo, tiek skirtos bausmės rūšies klausimai, tad apeliacinės instancijos teismas šais aspektais patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklausti nukentėjusysis U. V. ir civilinė ieškovė D. V..

Nukentėjusis U. V. nurodė, kad turėjo automobilį Opel Tigra, kurį norėjo pakeisti į motociklą. Internete rado skelbimą ir pasiūlė keitimą į automobilį, primokant 500 litų. Bendravo per Feisbuką. Jis siuntė automobilio nuotraukas ir M. Č. viskas tenkino. Jie susitarė susitikti. M. Č. telefonu prašė palikti rankpinigius, sakė, kad yra keli besidomintys asmenys ir kas pirmas sumokės – tam atiteks motociklas. Jis juo aklai pasitikėjo. Motociklas buvo Honda CBR 1000R arba Honda CB 1000R, tiksliai nepamena, jis nebuvo jo matęs. Matė tik nuotraukose, kurios buvo skelbime, ir M. Č. Feisbuko anketoje, jo albume. Kelios nuotraukos buvo tos pačios. Jose buvo asmuo buvo su apranga, šalmu, galvgojo, kad tai buvo M. Č., tačiau to tiksliai nežino. Susitikimus stotyje jis padavė M. Č. rankpinigius – 500 Lt. Tai buvo jo motinos pinigai, jis pasiskolino. Jis prašė parašyti raštelį, tad M. Č. jį pasirašė ir išvyko. Sakė, kad motociklo negalima apžiūrėti, nes jis yra Fabijoniškėse, garaže, kurio raktai yra pas dėdę, o dėdė išvykęs į užsienį, grįš trečiadienį, tai yra po kelių dienų, ir tuomet jis paims raktus, jie nuvažiuos į garažą ir jis atiduos motociklą. Prie garažo jie nebuvo nuvykę. Atėjus trečiadieniui M. Č. neatsiliepė telefonu. Kitą dieną atsiliepė ir pasakė, kad turėjo problemų, tad jie susitarė susitikti savaitgalį. Savaitgalį vėl nieko neįvyko, kaip ir vėliau. Jį ignoravo, tad jis kreipėsi į teisėsaugą. Pasiūlymas keisti motociklą į automobilį Opel Tigra nekito, jis išliko viso jų bendravimo metu. Vienu metu, kai buvo vilkinamas motociklo perdavimas, jis dar bandė siūlyti savo turimą motociklą, kad procesas greičiau vyktų, tačiau persigalvojo ir liko siūlyti 500 Lt. M. Č. tiko. 500 litų jam jau buvo sumokėti, buvo likę tik perduoti automobilį ir gauti motociklą. Jei nebūtų buvęs sukonkretintas toks perdavimo laikas, jis vis tiek būtų perdavęs pinigus.

Civilinė ieškovė D. V. paaiškino, kad 500 Lt civilinį ieškinį palaiko. Tai pinigai, kuriuos jos sūnus U. V. davė M. Č. kaip rankpinigius. Pinigus ji davė sūnui, nes šis paprašė, norėjo motociklo, sakė radęs pagal skerlbimą. Jie tarėsi, kad pinigus sūnus grąžins. Sūnus susitarė ir važiavo atiduoti tuos pinigus. Jai sakė, kad atidavė, kad motociklas turi tuoj būti. Buvo rašomos žinutės, tame tarpe ir į jos telefoną, nes sūnus iš jo rašė. Buvo prašoma mokėti pinigus, nes yra kiti pirkėjai. Apie visus nagrinėjamus įvykius jai sūnus pasakojo taip pat, kaip teismui. Motociklas taip ir nebuvo perduotas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ištirtus įrodymus, tiek įrodymus, papildomai ištirtus apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad byloje faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, teisinagi nustatyta ir veikos teisinė kvalifikacija bei tinkamai parinkta tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis.

Baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstai nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios apelianto nėra ginčijamos. M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis internetu, prisijungė prie tinklapio www.autogidas.com ir patalpino skelbimą apie parduodamą 1997 metų gamybos motociklą „Honda CBR“ už 2200 litų (kas atitinka 637,16 eurus). 2014 m. rugsėjo 4 d., apie 17.35 val., Vilniaus autobusų stotyje jis iš nepilnamečio U. V. paėmė 500 litų (kas atitinka 144,81 eurą) rankpinigių, pasirašė raštelį apie pinigų gavimą, taip savo naudai įgydamas D. V. priklausantį turtą - 500 litų (kas atitinka 144,81 eurą). Tačiau motociklas perduotas nebuvo, 500 Lt taip pat nebuvo grąžinti. Šiais aplinkybes patvirtina paties nuteistojo M. Č. parodymai, taip pat nukentėjusiojo Ugniaus varlamovo parodymai, civilinės ieškovės D. V. paaiškinimai, rašytinis patvirtinimas apie 500 Lt už motociklą Honda CBR 1000 perdavimą M. Č. (b. l. 13), internetinis skelbimas svetainėje www.autogidas.lt, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17-18).

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. tvirtina, kad parduodamas motociklas buvo tikras, o ne melagingas, 500 Lt jis pasiliko sau ne norėdamas praturtėti, o todėl, kad jam nebetiko nukentėjusiojo pasiūlytas kitoks nei buvo tartasi pardavimo bei keitimo variantas. Vertindamas šiuos skundo teiginius teismas atsižvelgia į nuteistojo parodymų nuoseklumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. Č. taip pat tvirtino, kad pardavinėjo realų motociklą, kurį, jo teigimu, buvo nusipirkęs iš kito asmens, bet nebuvo spėjęs jo įregistruoti Regitroje. Tačiau aplinkybes, kodėl gavęs 500 Lt rankpinigių minėto motociklo jis neperdavė U. V., jis nurodė skirtingai. Kaip minėta, apeliaciniame skunde M. Č. tvirtino, kad jam nebetiko nukentėjusiojo pasiūlytas kitoks nei buvo tartasi pardavimo bei keitimo variantas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad motociklą nepardavė U. V., nes, atsiradus kitam pasiūlymui, motociklą jis pardavė kitam žmogui. Vertinant šiuos nuteistojo parodymų neatitikimus atsižvelgtina ir į tai, kad M. Č. nenurodė nei kam konkrečiai jis pardavė skelbime įvardytą motociklą, nei konkrečiai iš ko jis pats buvo jį įsigijęs. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atsisakė vykti į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kas vertintina ir kaip atsisakymas duoti parodymus, dėl ko teismas neturėjo galimybės gauti papildomų duomenų apie minėtas aplinkybes bei tuo pačiu patikrinti jo parodymų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių minėtus nuteistojo teiginius patvirtinančių kitų įrodymų. Nebuvo pateiktos nei minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, nei nuotraukos ar kiti panašaus pobūdžio duomenys, kuriuose būtų fiksuotas M. Č. su jam jo teigimu priklausiusiu motociklu, apie kurio pardavimą jis buvo paskelbęs. Skelbime esančiose nuotraukose esantis asmuo yra su motociklininko apranga ir šalmu, tad jo asmenybės nustatyti nėra galimybės.

Nukentėjusysis U. V. teismui nuosekliai aiškino, kad M. Č. parduodamo motociklo jis neapžiūrėjo, nes nuteistojo teigimu šis buvo dėdės garaže, į kurį tuo metu nebuvo galimybės patekti. Kartu M. Č. nukentėjusiajam pateikė informaciją apie neva esančius kitus besidominčius asmenis, kad motociklas bus parduotas pirmam pinigus pateikusiam asmeniui, kas įtakojo nukentėjusiojo skubotą apsisprendimą perduoti M. Č. jo prašytus 500 Lt. Kartu nukentėjusysis U. V. patvirtino teismui, kad jo siūlymas keisti motociklą į automobilį Opel Tigra primokant 500 Lt išliko viso bendravimo su M. Č. metu, o siūlymas keisti motociklą į kitą motociklą atsirado tik kaip alternatyvus ir jau po to, kai nuteistasis pradėjo vilkinti motociklo perdavimą. U. V. parodymus patvirtino ir D. V. paaiškinimai.

Visuma minėtų duomenų vertintini atsižvelgus ir į byloje esančius duomenis apie M. Č. ankstesnį patraukimą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Jis ne kartą teistas ir baustas už sukčiavimus, kurie buvo įvykdyti analogišku būdu, tai yra internete patalpinant skelbimą apie neva parduodamą transporto priemonę ar jų dalis, po ko nukentėjusieji sumokėdavo prašytas pinigų sumas, tačiau pirktos transporto priemonės ar jų dalys jiems nebūdavo perduodamos.

Įvertinęs visumą minėtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija nepasitvirtino, nes jo teiginiai, jog motociklą jis turėjo realiai ir ketino jį parduoti, kad jo nukentėjusiajam nepardavė ir sumokėtus 500 Lt pasiliko sau dėl pasikeitusio U. V. pasiūlymo, yra nepagrįsti, tad teismas neturi pagrindo konstatuoti šias faktines aplinkybes kaip nustatytas.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas BK 182 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius nustatė pagrįstai, nustatyta veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis užvaldė 500 Lt vertės turtą. Veika baigta. M. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, jos padarinius ir to siekė, o būtent pateikė Ugniui varlamovui melagingą informaciją apie neva parduodamą motociklą, ko dėka jam buvo perduoti 500 Lt.

Parenkant nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Bausmės rūšis ir dydis parinkti tinkamai, yra proporcingi nusikalstamos veikos pavojingumui, jos pobūdžiui bei kitoms bausmės individualizavimą įtakojančioms aplinkiyėbms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Č. yra ne kartą trauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn už analogiškas veikas, iš ko galima spręsti, kad skirtos bausmės ir nuobauidos savo prevencinės paskirties neatliko, nes veikos kartojasi. Todėl pagrindo spręsti, kad parinkta bausmės rūšis ir jos trukmė yra per griežti, nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daruytina išvada, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie nuteistajam apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 21,19 €. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Tačiau įvertrinus tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. Č. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.