- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 2KT-132-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00026-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su R. D. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-337-212/2019 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-337-212/2019 pradėta pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl paciento gyvybei padarytos žalos atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys A. G., R. G., N. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas.
2019 m. liepos 8 d. teisme gautas ieškovės prašymas nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-337-212/2019 nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai 2019 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje bei galimi Panevėžio savivaldybės administracijos darbuotojo ryšiai su teismo darbuotojais leidžia pareiškėjai teigti, kad jos inicijuota byla Panevėžio apygardos teisme bus išnagrinėta subjektyviai.
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimas.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.
Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 66 straipsniai), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju naudotis teismo nušalinimo institutu negalima abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.
Sprendžiant civilinėje byloje Nr. 2-337-212/2019 pareikšto nušalinimo pagrįstumą, nustatyta, kad nušalinimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams grindžiamas išimtinai nesutikimu su bylą nagrinėjančios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais. CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Pareiškėjos argumentai dėl, jos vertinimu, netinkamų bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų ir užduotų klausimų 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniai veiksmai vadovaujant procesui ar užduodami klausimai, negali būti vertinami kaip bylą nagrinėjančio teisėjo subjektyvumo sprendžiamu klausimu išraiška, o tuo labiau pagrindu nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Esant pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo, įstatymas numato galimybę reikšti jam nušalinimą CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Siekiant įvertinti pareiškėjos reiškiamo nušalinimo pagrįstumą buvo susipažinta su 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, tačiau argumentai, kad teisėja išreiškė subjektyvią nuomonę byloje vertinamu klausimu ar užgauliojo bylos šalis, uždavė netinkamus ar žeminančius klausimus, kaip nurodyta nušalinimo pareiškime, nelaikytini pagrįstais.
Nušalinimo pareiškime papildomai pažymima, kad priežastis nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-337-212/2019 nagrinėjimo yra ir galimi Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojo giminystės ryšiai su Panevėžio apygardos teismo darbuotojais. Nušalinimo pareiškime konkrečių ryšių, pareiškėjos teigimu, sudarančių prielaidas kilti abejonėms dėl tinkamo ir teisėto bylos Panevėžio apygardos teisme išnagrinėjimo, R. D. nenurodo ir nedetalizuoja. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesį, kad pagrindą nušalinti teisėją sudarytų tik artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes, laikytina, kad aptartos aplinkybės dėl kurių pareiškėja nepasitiki teismu, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos R. D. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-337-212/2019 nagrinėjimo.