Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-34257-359/2024 pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta – jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Kaip nustatyta, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti aiškų prašymo dalyką – reikalavimą panaikinti konkretų antstolio procesinį veiksmą arba įpareigoti antstolį tokį veiksmą atlikti, detalizuoti, kokias nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus dokumentus bei iš kur prašoma pašalinti, nurodyti, kokį antstolio procesinį veiksmą esą padarytais veiksmais antstolis atliko. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja pažymėjo, kad ji neturi galimybės suformuluoti teismui aiškaus reikalavimo panaikinti konkretų antstolio procesinį veiksmą arba įpareigoti antstolį tokį veiksmą atlikti, kadangi tam trūksta duomenų. Pareiškėja akcentavo, kad antstolis, rinkdamas duomenis apie pareiškėją, jai ir jos sutuoktiniui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, viršijo jam suteiktas teises, peržengė suteiktų įgaliojimų ribas, veikė neteisėtai ir taip pažeidė pareiškėjos konstitucines bei civilines teises. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

16. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

17. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo (pareiškėjo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir asmens pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį (pareiškimą) turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-11-06 pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriame nurodė, jog antstolis sistemiškai atvyksta į jos gyvenamąją vietą, filmuoja, fotografuoja, aprašo pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nors nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis niekaip nesusiję su antstolio vykdoma veikla. Tokie antstolio veiksmai kompromituoja pareiškėjos reputaciją, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėja patyrė psichologinį smurtą, antstoliui galimai viršijus savo įgaliojimus. Pareiškėja prašė įpareigoti antstolį pašalinti visus vaizdo įrašus, nuotraukas ir kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjos ir jos sutuoktinio kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, uždrausti antstoliui artintis prie pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės, atlikti tyrimą, ar antstolio veiksmai neprieštarauja antstolio veiklos principams ir nežemina antstolio vardo. 2024-11-13 patvarkymu dėl gauto skundo antstolis nutarė informuoti pareiškėją, kad niekada nerinko jokios informacijos, nefotografavo / nefilmavo pareiškėjai bei jos sutuoktiniui priklausančio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, o apsilankymų metu vyko pas skolininką V. Š.. 2024-12-05 teisme buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame ji prašė tenkinti jos skundą ir įpareigoti antstolį pašalinti nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjai bei jos sutuoktiniui priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nesuformulavo aiškaus skundo dalyko, nėra aišku, koks antstolio procesinis veiksmas yra skundžiamas.

20. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 634 straipsnio 1 dalimi, yra šio kodekso 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, faktinių aplinkybių konstatavimas teismo pavedimu, teismo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas teismo pavedimu, paveldimo turto apyrašo sudarymas.

21. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, nėra aišku, koks antstolio procesinis veiksmas yra skundžiamas. 2024-11-13 patvarkyme dėl gauto skundo antstolis nurodė, jog neatliko jokių procesinių veiksmų, susijusių su pareiškėjos turtu. Kaip jau minėta, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

22. Įvertinus pareiškėjos teiktus procesinius dokumentus matyti, kad pareiškėja iš esmės akcentuoja tai, jog buvo pažeista jos, jos sutuoktinio, nepilnamečių vaikų teisė į privatų gyvenimą. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje. Bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, – suformuluotas Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai (CK 2.23 straipsnio 2 dalis). Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ginti galimai pažeistas neturtines teises pareiškėja turi galimybę CPK nustatyta tvarka paduodama ieškinį dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir padarytos turtinės / neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju, pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir nesuformulavus aiškaus savo skundo dalyko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėja nepašalino, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 331 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.