Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius susipažinęs su VšĮ „Belvederio dvaras“ pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas formaliai atitinka ĮRĮ reikalavimus, todėl jis priimtinas.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

ĮRĮ 4 str. pasakyta, kad restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Sprendžiant dėl galimybės restruktūrizuoti įmonę, pirmiausia turi būti vertinama aplinkybė, ar įmonė yra moki ir nenutraukusi veiklos, o jei įmonė turi mokumo problemų, tai ar mokumo būklė yra laikina. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, įsipareigojimų santykį su įmonės turto verte, įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, atspindinčius įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat svarbu ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar turi realių galimybių išieškoti skolas ir pan.

VšĮ „Belvederio dvaras“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme teikia antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. įsiteisėjusia nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1614-866/2017), nepatvirtinęs restruktūrizavimo plano ir konstatavęs kreditoriaus UAB „Karpis“ atžvilgiu daromus pažeidimus, nutraukė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1541-798/2017) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. VšĮ „Belvederio dvaras“ pirmą kartą iškeliant restruktūrizavimo bylą teismai nustatė, akivaizdžius restruktūrizavimo plano trūkumus, o būtent, kad restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas Šiaulių apylinkės teismo sprendimo - 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-394/2013 privalomas vykdymas, kuria Šiaulių apylinkės teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: dvaro rūmus, koplyčią, svirną, esančius (duomenys neskelbtini), ir priverstinai išieškoti 1 593 164,75 Lt skolą kreditoriaus UAB ,,Karpis“ atžvilgiu. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plane privalo būti nustatytas UAB ,,Karpis“ prievolės įvykdymo būdas toks, kaip numatyta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje. 2018 m. kovo 2 d. VšĮ „Belvederio dvaras“ pakartotinai teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka bei prie pareiškimo pridėdamas bendrovės restruktūrizavimo planą, visiškai ignoravo teismo priimto sprendimo vykdymo būtinumą ir prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios nustatytos 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (Nr. B2-1614-866/2017) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 rugsėjo 21 d. nutartimi (Nr. 2-1541-798/2017). Iš 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto restruktūrizavimo plano matyti, kad kreditoriui UAB ,,Karpis“ ketinama pradėti dengti įsiskolinimą periodinėmis išmokomis, o privalomo vykdyti teismo sprendimo - Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas nenumatytas. Su tokiomis restruktūrizavimo plano vykdymo sąlygomis kreditorius UAB „Karpis“ nesutinka. Tokios pačios restruktūrizavimo plano nuostatos dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui UAB „Karpis“ yra identiškos toms, kurios jau buvo teikiamos bandant tvirtinti restruktūrizavimo planą ankstesnėje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1614- 866/2017, tačiau dėl tų pačių priežasčių teismas atsisakė tokį planą tvirtinti ir restruktūrizavimo bylą nutraukė. Iš to darytina išvada, kad VšĮ „Belvederio dvaras“, inicijuodamas pakartotinį įmonės restruktūrizavimo procesą, ignoruodamas ankstesnių teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes, vengia tinkamai vykdyti prievoles kreditoriaus UAB „Karpis“ atžvilgiu ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas naujai inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylos procesą iš esmės tik tam, kad sutrukdyti antstolio vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus.

Teismas šioje byloje 2018-03-9 nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti antstolių vykdomųjų bylą sąrašą nurodant antstolių kontorą, išieškotoją ir išieškomas sumas, tačiau pareiškėjo pateiktame sąraše UAB „Karpis“ išieškoma suma nebuvo nurodyta. Pareiškėjas savo atskirąjame skunde tik motyvavo, kad UAB „Karpis“ kreditorinis reikalavimas sudaro 61 100 Eur. Tačiau iš antstolės 2018-03-29 pažymos matyti, kad UAB „Karpis“ išieškomos skolos likutis sudaro 263 047,16 EUR. Iš pareiškėjo pelno nuostolių ataskaitų matyti, kad pareiškėjas nebe pirmus metus dirba nuostolingai, jis turi tik du darbuotojus. Iš 2018-01-31 balanso matyti, kad iš esmės visą pareiškėjo turtą sudaro tik įkeisti / parduodami pastatai, kurių vertė balanse nurodyta – 246 788 Eur. 150 000 Eur sudaro žemės nuomos teisė ir 165 326,53 Eur gautinos sumos, kurios neaišku ar bus išieškotos. Iš pareiškėjo pateikto 2018-01-30 kreditorių sąrašo matyti, kad jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, be UAB „Karpis“ reikalavimo, sudaro net 2 357 239,19 Eur. Balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai įvertinti 559 837 Eur. Vadinasi pareiškėjas yra akivaizdžiai nemokus, kadangi pardavus įkeistus pastatus jis neteks ir žemės nuomos teisės, o pastatų verte bus patenkintas UAB „Karpis“ reikalavimas. Tai reiškia, jog jis iš esmės nebegalės vykdyti jokios veiklos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ĮRĮ 4 str.

nutarė:

Pareiškimą priimti.

Atsisakyti iškelti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą.

Nutartis per 7 d. skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.