- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-203-92-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00082-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- A. L.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-92/2013
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00082-2012-5
2013 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti vaiką, o būtent:
žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-10-10 išduotą vykdomąjį raštą privalo I. L. naudai mokėti dukros S. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1997-08-15 iki jos pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jai kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2011-03-30 susidarė 7613,36 Lt įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendį ir anuliuoti 7613 Lt įsiskolinimą, kuris susidarė nė dėl jo kaltės. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 324 Lt pašalpos jis gauna tik nuo 2007 metų, iki to laiko jis gaudavo 100-120 Lt dydžio pašalpą, iš kurios kurį laiką buvo išskaičiuojama po 50 Lt, vėliau išskaitymas tapo negalimas išleidus įstatymą, jog iš pašalpos negalima daryti išskaitymų. Jo gaunamos pašalpos neužtenka pragyvenimui ir vaistams, todėl neteisingai inkriminuota, kad jis tyčia nemokėjo išlaikymo dukrai. Pažymi, kad Darbingumo ir neįgalumo tarnyba neteisingai nustatė jo darbingumo lygį, dėl ko jam skiriama per maža pašalpa. Dėl savo nedarbingumo jis negali susirasti darbo ir dirbti, todėl jam buvo liepta išeiti iš darbo biržos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d., 4 d.).
BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nebūtų nuteistas.
BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas ir nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, 2K-143/2011, 2K-139/2011 ir kt.)
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus, jog jam pačiam neužtenka pinigų pragyvenimui, todėl jis negalėjo mokėti dukrai išlaikymo. Vadovaujantis BPK 20 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ištyrus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus konstatuotina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir to pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-10-10 sprendimu iš A. L. buvo priteistas išlaikymas dukrai S. L. ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį nuo 1997-08-15 iki S. L. pilnametystės. Pats A. L. neneigia, jog jam buvo nustatyta pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą.
Kaltinime vengimas išlaikyti dukrą A. L. inkriminuotas nuo 2006-09-15. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. L. yra nustatytas 35 proc. darbingumas, t.y. jis yra iš dalies darbingas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis informacijos apie A. L. nuo 1997-10-10 iki 2013-02-23 Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra, Lietuvos darbo biržos duomenimis A. L. darbo biržoje buvo registruotas nuo 1998-11-17 iki 2007-11-26, registracijos laikotarpiu A. L. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka taip pat nebuvo mokama. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, AB „Lietuvos pašto“ išmokų išmokėjimo kvitas patvirtina nuteistojo A. L. parodymus, jog vienintelis jo pajamų šaltinis yra jam mokama šalpos išmoka, kuri iš pradžių nežymiai viršijo 100 Lt, o pastaruoju metu yra 324 Lt dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog A. L. pajamos yra itin mažos, iš kurių pragyventi yra sunku, ypač atsižvelgiant į tai, jog A. L. yra iš dalies nedarbingas ir dėl patirtų sužalojimų jam tenka vartoti įvairius medikamentus. Kaip matyti Lietuvos darbo biržos rašto, per beveik dešimtmetį registracijos darbo biržoje A. L. nebuvo pasiūlyta nė viena darbo vieta, taip pat jam nebuvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kadangi A. L. sveikatos būklė nėra pagerėjusi, darytina išvada, jog situacija darbo biržoje nebūtų pasikeitusi, todėl vien tai, jog A. L. savo noru nutraukė darbo paieškas darbo biržoje, dar neparodo jo tyčios vengti išlaikyti dukrą. Taip pat A. L. kaltės nepatvirtina ir tai, kad jis gyvena pas tėvus, kurie, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra įsiskolinę už komunalinius mokesčius, kas patvirtina, jog A. L. tėvai taip pat gyvena nepasiturimai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. L. tyčia vengia įsidarbinti, per visą registracijos laikotarpį darbo biržoje jam nebuvo pasiūlyta darbo, taip pat nėra duomenų, kad jis gautų kokias nors neoficialias pajamas. Visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, jog A. L. dėl savo materialinės padėties objektyviai negalėjo vykdyti teismo sprendimu nustatytos pareigos ir mokėti dukrai išlaikymo, tuo pačiu tai reiškia, jog A. L. veika neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 str., sudėties požymių, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti dukrą, dėl ko BPK 329 str. 1 p. pagrindu apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Apeliacinio skundo motyvai dėl jam neteisingai nustatyto darbingumo lygio ir neteisingos ekspertizės dėl tėvystės nustatymo išvados atmestini, kadangi šios aplinkybės yra nustatytos kompetentingų institucijų sprendimais, kurie nėra nuginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismui, sprendžiant apskųsto nuosprendžio teisėtumo klausimą, nėra pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis.
Taip pat atmestinas apeliaciniame skunde nurodytas prašymas anuliuoti 7613 Lt įsiskolinimą, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl A. L. kaltės vengiant vykdyti teismo sprendimą dėl dukters išlaikymo priteisimo, pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepanaikina A. L. pareigos, esant objektyviai galimybei, teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 str. 1 p. pagrindu, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 164 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.