- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-199-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00008-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- V. Z.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Z. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. 2013 m. gruodžio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 26 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. R.. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo susijusi pasišalino apie tai nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio vietos schemos. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 232 punktų reikalavimus.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. Z. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir toje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 257 str., 256 str. 3 d. reikalavimo, ignoravo šiais klausimais formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas apeliantės kaltę pagrindė tik nukentėjusiosios V. R. parodymais, tačiau jos teiginiai prasimanyti, nes nepagrįsti kitais įrodymais. V. R. yra suinteresuota bylos baigtimi. Apeliantė automobilį vairuoja nuo 1990 metų ir tik vieną kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2013 m. gruodžio 26 d. netikėtai atbuline eiga atsitrenkusi į nukentėjusiosios automobilį, patyrė šoką, stresą, net pamiršo KET reikalavimus, kaip tokioje situacijoje reikia elgtis. Nukentėjusioji ir jos draugas pradėjo reikalauti, kad atlygintų 3000 Lt kainuojantį automobilio remontą. Apeliantė sutiko atlyginti 1000 Lt. Nukentėjusiosios draugas nenusileido ir toliau apeliantę šantažavo, reikalaudami žalą atlyginti. Toks šantažas tęsėsi 30-40 min. Visiškai praradusi emocinę pusiausvyrą, V. Z. palikusi neužrakintą automobilį, automobilyje esančius dokumentus, pasitraukė iš autoįvykio vietos ir parėjo namo. Teigia, kad iš autoįvykio vietos pasitraukė ne su tikslu nuslėpti autoįvykį, bet tai padarė dėl patirto streso, šoko, pasimetimo ir agresyvaus piniginio šantažo. Todėl mano, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. negalėtų atsakyti, nes nėra administracinės teisės pažeidimo subjektyviosios pusės. Nukentėjusioji nurodė, kad V. Z. galėjo būti neblaivi, sunkiai kalbėjo, tačiau institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepateikė protokole jokių duomenų apie girtumą, todėl šis protokolas yra patikimas įrodymas, kad autoįvykį padarė ir pasitraukė iš įvykio vietos būdama blaivi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu V. Z. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Ginčo, kad V. Z. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra, tačiau V. Z. teigia, kad pasišalinimas iš įvykio vietos inkriminuojamas nepagrįstai, ji neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai padarė dėl patirto streso, šoko, pasimetimo ir agresyvaus piniginio šantažo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Z. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
V. Z. padarytas administracinis teisės pažeidimas įtvirtintas ATPK 130 str. 1 d., t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Vertinant V. Z. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5-6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15), paaiškinimais (b. l. 7-10) ir kita byloje esančia medžiaga.
Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. Z. 2013 m. gruodžio 26 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Mercedes Benz ML270“, priklausantį V. R.. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo susijusi pasišalino apie tai nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio vietos schemos.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad V. Z. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. Z. atsitrenkus į kitą automobilį, ji patyrė šoką, nukentėjusioji su draugu reikalavo atlyginti 3000 Lt kainuojantį automobilio remontą, ją šantažavo apie 30-40 min., tada ji praradusi emocinę pusiausvyrą, paliko neužrakintą automobilį, automobilyje esančius dokumentus, pasitraukė iš autoįvykio vietos ir parėjo namo.
Kelių eismo taisyklių 232 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
V. Z. turėdama teisę vairuoti transporto priemones, kaip vairuotoja turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, todėl turėjo žinoti, jog nesutardama su eismo įvykio aplinkybėmis, ji turėjo iškviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nustatyta, kad V. Z. suprato, kad vairuodama transporto priemonę, kliudė stovintį automobilį, apžiūrėjo jį, matė apgadinimus. Taigi V. Z. suprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu ji padarė turtinę žalą kito automobilio savininkui, nesutardama su kito automobilio savininku, ji laikydamasi Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimų, turėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, kad V. Z. suvokė sukėlusi eismo įvykį, padariusi žalą kitam asmeniui, todėl pasišalindama iš eismo įvykio vietos, nenubraižius eismo įvykio schemos, nesutarus dėl žalos atlyginimo, siekė išvengti atsakomybės. V. Z. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. R. parodymai yra melagingi, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Nukentėjusioji V. R. teismo posėdžio metu ir paaiškinime nurodė, kad automobilis, vairuojamas V. Z., atsitrenkė į jos automobilį. V. Z. iš pradžių nesutiko, kad ji atsitrenkusi į automobilį. Su vairuotoja negalėjo susikalbėti. V. Z. norėjo išvažiuoti, bet jai automobiliu užstojo kelią. Jie iškvietė policiją, tada V. Z. paliko automobilį ir nuėjo (b. l. 10; 38). V. Z. nors ir nesutinka su nukentėjusiosios parodymais, tačiau patvirtina, kad norėdama aikštelėje pastatyti automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilio savininkas už sugadintą automobilį paprašė 3000 Lt. Ji pasimetusi ir išsigandusi, paliko automobilį ir nuėjo namo (b. l. 7-8; 38). Kaip matyti iš parodymų, tiek nukentėjusioji V. R., tiek V. Z. vienodai nurodo, kad į V. R. automobilį atsitrenkė V. Z. ir iš įvykio vietos V. Z. pasišalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios V. R. parodymais.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Z. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.