Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2014-02-03 · Byla Nr. A2.6.-31-799/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-31-799/2014Nutarimas · 2014-02-03Tauragės apylinkės teismas
  2. ATP-199-380/2014Nutartis · 2014-03-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
A2.6.-31-799/2014
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00008-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Nukentėjusysis
V. R.
Pažeidėjas
V. Z.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-31-799/2014 m.Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00008-2014-8Procesinio sprendimo kategorija Nr.45.4.4; 45.4.5; 52.3 (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 3 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja V. B., sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai V. R., administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Z. atstovui advokatui B. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, našlės, neteistos, pensininkės, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Z., 2013 m. gruodžio 26 d., apie 14,15 val., Šilalės m., Nepriklausomybės g., vairavo automobilį ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį Mercedes Benz ML270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. R.. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo susijusi pasišalino apie tai nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio vietos schemos. Tokiais veiksmais V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. Z. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino padariusi eismo įvykį, tačiau neigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad automobiliu važiavo atbuline eiga žiūrėdama į kairės pusės šoninį veidrodėlį. Nepastebėjo už galo stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Mano, kad nepastebėjo gale stovėjusio automobilio, nes buvo aprasojęs galinis langas. Išlipusi apžiūrėjo apgadinimus automobilių ir su kito apgadinto automobilio savininke tarėsi dėl žalos atlyginimo. Nesusitarus dėl žalos atlyginimo, kadangi buvo išsigandusi ir sutrikusi, paliko automobilį ir išėjo namo. Kitą dieną pati nuėjo į policijos komisariatą.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2013-12-26 sėdėjo automobilyje prie parduotuvės „Norfa“ ir pajuto smūgį į automobilį ir automobilio stūmimą. Pradėjus belsti į automobili langą, automobilis sustojo. Išlipusi iš automobilio, kito automobilio vairuotoja neigė ką nors padariusi ir nesutiko, kad tai ji apgadino automobilį. Nepavykus susitarti su automobilio vairuotoja, iškvietė policiją. Po policijos iškvietimo praėjus apie 30 min., moteris automobiliu bandė išvažiuoti, tačiau tai pamatę, jai užtvėrė kelią. Tada moteris išlipo iš automobilio ir išėjo. Policijos atvykstant laukė apie 2 val., bet kito automobilio vairuotoja į eismo įvykio vietą nesugrįžo.

Byloje V. Z. nurodė aplinkybes, kad išvažiuojant aikštelėje atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Gale stovėjusio automobilio nepastebėjo, nes buvo aprasojęs galinis langas. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl, žinodama, kad aikštelėje dar be jos automobilio stovi daugiau automobilių, turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti. Iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros aktų ir fotolentelės (b.l.12, 13-15), nukentėjusiosios V. R., liudytojo T. R. parodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio MB ML270 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės abejos durelės, dešinės pusės priekinis sparnas, automobilio AUDI80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas automobilio kėbulas, sugadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad V. Z., pažeidė kelių eismo taisykles, kas nulėmė kito asmens turto sugadinimą, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

V. Z. neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo posėdyje nustatyti duomenys tai paneigia. Teismas, spręsdamas ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, vertina ne tik paties asmens paaiškinimą apie pažeidimo padarymo supratimą, bet ir jo elgesį, veiksmus po pažeidimo padarymo, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastą bei pobūdį. Pagal KET 231.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2. ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nukentėjusioji V. R. parodė, kad kito automobilio vairuotojos elgesys kėlė įtarimų, kad gali būti neblaivi ir su ja nepavyko susikalbėti, dėl ko buvo iškviesta policija. Iš bylos duomenų matyti, kad apie eismo įvykį policijai pranešta V. Z. girdint. V. Z., kaip vairuotoja susijusi su eismo įvykiu turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. Z. šią pareigą sąmoningai ignoravo. V. Z. nurodo, kad iš karto po eismo įvykio išsigando, sutriko, dėl ko paliko automobilį eismo įvykio vietoje ir nuėjo namo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tik po policijos iškvietimo praėjus apie 30 min, V. Z. bandė pasišalinti automobiliu iš eismo įvykio vietos. Pasišalinti automobiliu iš eismo įvykio vietos nepavyko dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, nes buvo užstotas automobiliui kelias, kad neišvažiuotų. Tada V. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino išeidama. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Z. suprato padariusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ir suprasdama, kad pažeidžia KET reikalavimus, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą V. Z. atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, į jų pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjos asmenybę. V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad V. Z. už KET pažeidimus traukiama administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, V. Z. skirtinos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 str. 2 d. tvarka, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Pagrindų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais teismas

NUTARĖ:

V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir V. Z. paskirti galutinę 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė