Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-867-903/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
1-867-903/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
B. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-867-903/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38468-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.9.2.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajai V. K. ir jos gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,nukentėjusiajai B. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyventi (duomenys neskelbtini), dirbanti, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, neteista (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs),

kaltinama pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:

ji 2023 m. spalio 5 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia nenustatytu būdu padegė buto kambaryje buvusią sofą-lovą ir tokiu būdu sukėlė bute gaisrą, dėl ko buto kambaryje apdegė ir dėl susikaupusių dūmų aprūko kambario sienų tapetai bei lubų dažai, kurių atstatymo bendra vertė – 200 eurų, išdegė grindų danga linoleumas, kurio vertė – 298,19 eurų, bei sudegė kambaryje buvę daiktai: 100 eurų vertės minkštas kampas (sofa-lova), 80 eurų vertės televizorius, 500 eurų vertės langas. Taip ji visuotinai pavojingu būdu sugadino G. K. priklausantį 1 178,19 eurų vertės turtą.

Kaltinamoji V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu kalta dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu neprisipažino, parodė, kad buvo parduotuvėje, kuri dirba visą parą, išėjo į lauką, sutiko vaikiną, pradėjo kalbėti. Tuo metu ji buvo išgėrusi alaus, tada jis jai pasiūlė nueiti pas jį į butą, tai buvo nakties metu. Nuėjo pas jį į butą, nakvojo pas jį, atsikėlė ir pasakė jam nueiti nupirkti alaus, pinigų davė ji. Bute buvo tik ji ir jis. Neblaivūs parėjo į jo butą naktį, parėję bute nebegėrė. Kai ji pabudo, jis pradėjo nerimauti, ji jo paklausė, kas jam yra, jis pasakė, kad turi eiti pas mamą. Pasiūlė jam eiti kartu parūkyti į virtuvę, jai pasirodė, kad abu nuėjo į virtuvę parūkyti. Virtuvė su kambariu atskirti siena. Jis rūkė kartu su ja. Jis, išeidamas iš namų, jai pasakė, kad eina iki mamos, ilgai neužtruks, kad kol jo nebus namie, ji gali daryti tiesioginę transliaciją. Jis išėjo, o ji įjungė tą tiesioginę transliaciją daryti. Buvo prigulusi ant sofos, telefoną buvo padėjusi ant staliuko ir darė transliaciją. Rūkė transliacijos metu gulėdama ant sofos, bet tai darė labai atsargiai. Rūkė „LD“ mėlyną šimtinį, cigaretes prisidegė žiebtuvėliu. Ji atsargiai rūkė ant sofos ir tikrai negalėjo sukelti gaisro, nuorūkas gesino į peleninę, kuri buvo ant staliuko. Kambaryje surūkė 3 cigaretes. Visą tą laiką, kol jo nebuvo namie, darė tiesioginę transliaciją. Kol jo nebuvo, ji pastoviai darė transliaciją, žmonės klausinėjo, kur tas žmogus išėjo ir pan., per transliaciją gėrė alų, rūkė, kalbėjo, kad grąžos neatnešė, kad jis žadėjo jai tuos pinigus grąžinti. Jis ilgą laiką negrįžo, tada ji jam paskambino, ir jis pasakė, kad tuoj bus namie. Grįžo jis namo gal po kokios valandos, parsinešė maistą, kiek matė. Paskui jis pradėjo nerimauti, ji jo paprašė nupirkti alaus, davė 50 eurų, nes smulkesnių pinigų neturėjo. Jis parnešė jai 4 litrus alaus, bet grąžos neatidavė, tai 40 eurų. Ji paklausė, kur jos grąža, jis pasakė, kad nueis pas mamą ir grąžins jai tuos pinigus, ir jis išėjo. Nebuvo jokio barnio tarp jos ir jo. Gal buvo kivirčas dėl neatiduotų pinigų. Negrasino jam tikrai, tik tiesioginės transliacijos metu galėjo pasakyti, kad kažkas jam bus, bet tiksliai nepamena. Jam išėjus, ji vėl darė tiesioginę transliaciją, paskui jai pabodo jo laukti ir ji išėjo iš jo buto. Buvo išėjusi iš buto pas kaimynus, bet ne visi atidarė duris, į kurį aukštą ėjo, nepamena, tik vienas kaimynas atidarė duris ir jo paklausė adreso, nes norėjo išsikviesti taksi. Tada grįžo atgal į butą, jame viskas buvo gerai, pašalinių asmenų nebuvo. Išeidama iš buto, nejautė jokio dūmų kvapo, uždarė duris ir išėjo. Jeigu būtų tyčia padegusi tą butą, tai nebūtų ėjusi pas kaimynus klausti, koks čia adresas. Nefilmavo jokio padegimo, nes ji nieko nepadegė. Jis jai pasirodė labai keistas, todėl jo nesulaukdama išėjo iš to buto. Kol jie buvo tame bute, nieko pašalinio nebuvo. Kaimynei nesakė, kad išeina. Tie alaus buteliai liko jo bute, ji išgėrė gal butelį su puse. Negali pasakyti, ar jie kartu gėrė tą alų. Nuėjo į parduotuvę ir paskui su taksi nuvažiavo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Tą dieną jai daugiau akis į akį su juo neteko bendrauti, jis jai parašė žinutę apie policiją, bet ji nesuprato, apie ką jis kalba. Jis jai parašė žinutę, kai jau buvo pas draugą. Ji jam nieko neatrašė ir neskambino, buvo truputį išgėrusi ir jai nekilo klausimų dėl jo žinutės. Telefonu ji su juo kalbėjo, tik tada, kai buvo jo bute, o išėjus iš buto, lyg ir nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jai niekas tos transliacijos nerodė. Tik iš tyrėjos išgirdo, ką ji kalbėjo per tą transliaciją jo bute. Po naujų metų jai paskambino tyrėja ir iškvietė į apklausą. Iki to laiko nežinojo, kad bute kilo gaisras. Vaizdo įraše Nr. received_628290456149993 yra ji, nežino, kada buvo ir kur darytas šis vaizdo įrašas. Vaizdo įraše Nr. PSS-20231005-134925UTC+0300 matyti jos telefono numeris. „(duomenys neskelbtini)“ yra tokia grupė „Facebook“, dabar dirba ir nesąmonėmis nebeužsiima, nebedaro tiesioginių transliacijų. Vaizdo įraše Nr. Screenrecorder-2023-10-05-14-22-22-677 ji atpažįsta save, šis vaizdo įrašas darytas nukentėjusiojo bute, balkone 2023 m. spalio 5 d. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. K. parodė, kad ryte atsikėlė, paskambino policija, kad brolio bute gaisras. Kai ji atvyko, brolis jau davė parodymus policijos pareigūnams. Butas po gaisro buvo visiškai sunaikintas. Policija sakė, kad jau turi įtariamąją ir įrodymų kažkokių, kas padegė butą. Su broliu kalbėjo, jis sakė, kad buvo išėjęs trumpam, kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas, kad ji jam grasino, kad jeigu neatiduos pinigų, padegs jo butą. Nuosavybės teisė 2023 m. spalio 5 d. priklausė jos tėveliui, o dabar ta nuosavybė perėjo jai, nes tėtis mirė. Tame bute visada gyveno brolis. Mama pirko minkštą kampą, staliuką, langą įdėjo. Dokumentus dėl langų pakeitimo mama, mano, kad galėtų pateikti, o dėl kitų baldų, tai ji jos neklausė. Nežino, kiek metų tas minkštas kampas buvo naudojamas, lango dokumentus tikrai turi. Galėtų pateikti nuotraukas, kaip dabar atrodo butas. Butas nebuvo apdraustas, gavo raštą, kad turi sumokėti, nes gaisro metu buvo aplieti kaimynai. Vaizdo įraše matyti jos brolis, esantis bute. Matosi ta anga, tai yra durų anga su metaline stakta. V. K. darytame vaizdo įraše matėsi ta pati anga.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta jam iš kairės sėdintį asmenį. Tai yra tas pats asmuo, su kuriuo buvo bute. Jie supažino prie naktinės parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Jis atėjo nusipirkti alaus ir sutiko V. K., neturėjo pinigų, tai pasiūlė jai išgerti kartu jo bute. Butas priklauso sesei, bet faktiškai tame bute gyvena jis. Parėjo pas jį, gėrė alų, rūkė cigaretes. Jis retkarčiais parūko, kaimynas jam tą peleninę padovanojo. Nepamena, ar tą vakarą rūkė su kaltinamąja. Kaltinamoji rūkė pas jį kambaryje, cigaretės buvo „LD“, o jis tada nerūkė. Ant stalo buvo nuorūkų, peleninė buvo balkone. Dabar yra įdėtos naujos durys bute, bet tuo metu spyna buvo tokia, kad išėjus jų nebeatidarysi. Turėjo ryte skirstytis, bet jis tiksliai nepamena. Atsikėlė, įsijungė muziką, ir tada jis nuėjo parnešti alaus, pinigų davė kaltinamoji. Ji jam davė 50 eurų, kad parneštų alaus. Išėjo pirkti alaus, bet nenupirko, pinigus išleido parduotuvėje ir lošdamas. Pykosi dėl pinigų, kuriuos turėjo jai grąžinti. Ji jam grasino, kad padegs butą, jeigu negrąžins pinigų. Ėjo skolintis pinigų, kad jai galėtų grąžinti. Buvo grįžęs į namus du kartus. Mama pasakė, kad savo problemas spręstų pats, dar buvo pas giminių nuėjęs, kad paskolintų pinigų. Pirmą kartą, kai grįžo namo, pasakė, kad grąžins pinigus jai. Antrą kartą, kai grįžo, išlipęs iš autobuso pajuto dūmus. Buto durys buvo uždarytos, bet sutiko kaimynę ir ji jam pasakė, kad dega butas. Priėjus prie buto durų, nesijautė dūmų. Ar atrakino duris ar ne, nepamena, bet pamatė dūmus. Matė, kad dega butas. Dabar truputį susimaišė dėl durų spynos, tuo metu, kai kilo gaisras buvo atrakinama spyna, o neužtrenkiama. Tą rytą, kai jis išėjo į parduotuvę, durų nerakino, nes nebuvo prasmės, kadangi ją paliko ten. Gaisro metu jau buvo naujos durys, spyna buvo rakinama. Jis į vidų nėjo, nes prasidėjo panika, tai pabėgo pas mamą viską jai pasakyti. Būnant su kaltinamąja, jam nebuvo jokių panikos priepuolių. Kaltinamajai skambino iš policijos pareigūnų telefono, ir ji pasakė, kad „manęs vis tiek neras“, jis jai sakė apie gaisrą bute. Dabar prisimena, kad skambino V. K., jam būnant policijos pareigūnų automobilyje, jis pasakė pareigūnams, kad skambina ji. Jie liepė jam pakelti telefono ragelį, tada jie pridėjo savo įrašymo įrenginį. Telefono pokalbio metu ji pasakė, kad padegė butą, bet „tu manęs nerasi, nes nežinai, kur aš gyvenu“. Pokalbio metu V. K. neneigė, kad padegė butą. V. K. pasakė, kad padegė butą. Iš ikiteisminio tyrimo sužinojo, kad buvo padegimas. Matė, kaip ji darė tas tiesiogines transliacijas, sėdėdama jo kambaryje ant sofos. Tiksliai negali paakyti, kaip policija nustatė jos tapatybę, kad tai tikrai yra V. K.. Jis žinojo tik jos vardą, ir jo telefone buvo jos telefono numeris. Ji jam grasino tiesiogiai, telefonu ji neskambino, ji jam savo telefono numerį davė, kai gėrė alų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad su kolega A. L. atvažiavo pagal iškvietimą, pranešime buvo nurodyta, kad bute kilęs gaisras. Atvykę į įvykio vietą, iš karto į butą nėjo, nes buvo daug dūmų. Išsisklaidžius dūmams, ėjo į butą. Įėjus į butą, pamatė, kad yra išdegusi svetainės zona. Jiems atvykus į įvykio vietą, gaisrą gesino ugniagesiai. Pirmame aukšte sutiko kaimynę, kuri pasakė, kad girdėjo tame bute vykstantį žodinį konfliktą, girdėjo moters riksmą ir užtrenkiamų durų garsą, po šių veiksmų pajuto dūmų kvapą. Susisiekė su buto šeimininkais, ir paskambinus pasakė, kad jau žino, jog kilęs gaisras. Kai grįžo vaikinas, kuris tame bute gyveno, tai jis pasakė, kad butą padegė moteris, kurią parsivedė naktį. Vaikinas sakė, kad ta mergina jį perspėjo, kad padegs butą, taip pat jis rodė „Facebook“ grupę, kurioje ji darė tiesiogines transliacijas ir kalbėjo apie tai, kad gali padegti jo butą. Su kolega pažiūrėjo tą internetinę svetainę „(duomenys neskelbtini)“, ten rado tos moters transliacijas, ji buvo pasivadinusi V. vardu, bet ar buvo pavardė jos nurodyta nepamena. Matė jos tą tiesioginę transliaciją, ji ten kalbėjo, kad „padegsiu ar padegiau“, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Po ta transliacija buvo žmonių komentarai, kad nejaugi tu tikrai padegsi tą butą ir pan. Toje svetainėje susirado tos moters gimimo metus, vaikinas, kuris gyveno tame bute, turėjo jos telefono numerį. Suvedus į sistemą jos telefono numerį, rado, kad telefono numeris priklauso V. K.. Jos (V. K.) gimimo metai sutapo su „Facebook“ paskyroje nurodytais gimimo metais. Vykdant vaikino apklausą, į jo telefoną paskambino moteris (V. K.) ir paklausė, „na ar daug sudegė?“. Su ta moterimi ji tiesiogiai nekalbėjo, kalbėjo to buto gyventojas. Visas pokalbis yra užfiksuotas policijos pareigūnų kūno kamera. Atpažino, kad skambina V., kuri „Facebook“ paskyroje darė tiesioginę transliaciją ir kalbėjo apie buto padegimą, nes prieš skambutį ji matė „Facebook“ grupėje darytą tiesioginę transliaciją, kur ji (V. K.) buvo akivaizdžiai neblaivi, tą galima buvo suprasti iš V. K. balso, tada pokalbis telefonu, tai buvo to pačio žmogaus balsas. Ji su kolega įsijungė tą tiesioginę transliaciją ir perfilmavo iš vieno telefono į kitą. Nuvykus adresu, kuris buvo nurodytas mūsų sistemoje, buto durų niekas neatidarė, bet rado užkištą lapuką už durų, suprato, kad ir jos bute nesenai buvo kilęs gaisras.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. V. parodė, kad ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Paryčiais girdėjo konfliktuojant, vyriškis įžeidinėjo moterį, įvykis įvyko spalio 5 d. 7-8 valandą ryte. Dienos metu apie 12 valandą, buvo girdima, kaip jie toliau rėkauja vienas ant kito, paskui išgirdo durų trenksmą ir vyro balso nebesigirdėjo, iš to sprendė, kad jis išėjo iš buto. Bute girdėjosi tik merginos ir vaikino balsai, daugiau pašalinių asmenų tame bute tikrai nebuvo. Tame bute vaikinas dažnai darydavo vakarėlius, tai dėl sklindančio triukšmo ji jau nelabai kreipdavo dėmesį. Mergina išėjo iš buto ir pradėjo belsti į jos buto duris, pažiūrėjo per durų akutę, bet durų ji jai neatidarė. Manė, kad ji buvo agresyviai nusiteikusi, nes jie ten pykosi. Mergina buvo vidutinio ūgio, vilkėjo ilgą megztinį. Galėjo būti šita mergina, kuri dabar yra posėdžių salėje. Plaukų spalva atitinka tos merginos, kuri tą dieną išėjo iš buto. Paskui girdėjo, kad ji nulipo į apačią ir beldė į kito buto duris. Grįžo į tą butą, ilgai netrukus ji išėjo, matė pro virtuvės langą, einančią kieme su taše rankose, apsirengusi buvo lyg ir su suknele. Praėjus gal kokioms 15-20 minučių po jos išėjimo iš buto, pajuto aitrų dūmų kvapą. Priėjusi prie savo buto durų, pro akutę, pamatė, kad koridorius pilnas dūmų. Skubiai paskambino pagalbos telefonu, kad iškviesti gaisrinę, bet jai pasakė, kad ji jau yra iškviesta. Užgesinus butą, jai leido išeiti iš savo buto, tada ir bendravo su pareigūnais. Buvo apklausta ir gaisrinės inspektoriaus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad tas butas buvo jos buvusio vyro, kuriame gyveno jos sūnus. Šiuo metu jis ten negyvena, nes yra (duomenys neskelbtini) ir vienas gyventi negali. Datos tiksliai nepamena, bet pamena, kad spalio 7 d. ji turėjo išvykti, tai galėjo įvykti 2023 m. spalio 5 d. Savo sūnų išlaiko ji, tai prieš darbą atvyko pas jį. Sutiko sūnų laiptinėje, jis paprašė 60 eurų, bet ji jam nedavė. Padavė maistą ir išvyko į darbą. Tada jis atėjo pas ją į darbą, gal po valandos, paprašė 60 eurų, pasakė, kad jam reikia pinigų, nes ji padegs namus. Tada jis vėl atbėgo visas pasimetęs ir pasakė, kad nebėra namų, padegtas butas. Paskambino žentui ir dukrai, kad nueitų į butą. Tada žentas rado vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuotas visas padegimo procesas. Tame vaizdo įraše nesimatė moters, bet matėsi, kaip vyksta padegimas. Iš to vaizdo įrašo matyti, kad ji sėdėjo buto kampe ir filmavo. Tą vaizdo įrašą matė tą pačią dieną. Žentas rodė vaizdo įrašą iš savo telefono tada, kai susitiko. Ji išvažiavo į M., po savaitės grįžo. Dukra per tą savaitę aptvarkė butą, gaisrininkai išmetė daiktus pro langą, tėtis atvyko, užkalė langus. Buvęs vyras suorganizavo, kas pakeis langą, tai ji jam pervedė 500 eurų, nors langas kainavo 600 eurų. Vietoj sudegusio nupirko kitą minkštą kampą, padėvėtą, kurio kaina buvo 100 eurų. Lombarde nupirko televizorių, kuris kainavo 80 eurų. Pažįstamas išdažė lubas ir sienas, už viską (tapetus, dažus, teptukus) sumokėjo apie 200 eurų. Linoleumas kainavo 300 eurų, pažįstamam sumokėjo 200 eurų. Civilinio ieškinio ji neteikė, o teikė jos dukra, nes dabar, tai jos butas. Dukra daug dirbo, kad sutvarkyti tą butą. Ji su dukra sutarė, kad dukra tvarkys reikalus dėl buto, nes tas butas po tėvo mirties liko jai, ir teiks civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. O. U. yra jos dukros sugyventinis. Daiktai buvo pirkti panašaus nusidėvėjimo, kaip ir prieš gaisrą. Buvo sumokėta apie 200 eurų už teptukus, dažus, tapetus, glaistą ir pan. Teiktų reikalavimą kaltinamajai dėl žalos atlyginimo, sutinka, kad tą reikalavimą teiktų jos dukra. Pavedimo buvusiam vyrui paskirtyje yra nurodyta, kad sumokėta už langą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. U. parodė, kad jis yra B. K. sugyventinis. Pažįsta asmenį, sėdintį jam iš kairės. Jis ją žino iš to įvykio, kai buvo padegtas butas. Jis su B. K. patys pirmi ten nuėjo, tai pareigūnė pasakė, kad jie jau rado, kas padegė butą, nes ji darė tiesioginę transliaciją. Vakare atvažiavo B. K. mama ir jie „Facebook“ ieškojo to vaizdo įrašo ir rado. Žiūrėjo tą vaizdo įrašą visi kartu, tai yra jis, B. K. ir jos mama Daiva. Tų vaizdo įrašų ieškojo kartu su B. K. mama. Tų vaizdo įrašų ieškojo savo telefone. Tos grupės, kuriame buvo tiesioginės transliacijos, pavadinimo jis pasakyti negali. Nebūtų ieškoję tų vaizdo įrašų, jeigu pareigūnė nebūtų pasakiusi. Rado tuos vaizdo įrašus, bet jų neišsaugojo, nes pagalvojo, kad tai pareigūnų darbas. Jis matė vaizdo įrašą, kuriame ji sėdėjo ant kampo ir kalbėjo, bet tiksliai kokius žodžius ji sakė, jis nebepamena. Vaizdo įraše buvo matyti kaldra ir lyg ji ir laikė degtukus, tiksliai nepamena. Tame vaizdo įraše matėsi va šitas asmuo, sėdintis ant tos lovos. Ta kaldra užstojo jos rankas, tik ji kalbėjo, kad „tam gaidžiui padarysiu“. Vaizdo įraše nesimatė liepsnų ar pačio padegimo proceso. Ji tikrai tame vaizdo įraše grasino padegti butą. Ji sėdėjo ant minkšto kampo. Tą vaizdo įrašą, kurį jis matė, darė būdama lovoje. Sėdint nepaklotoje lovoje, ji darė tą vaizdo įrašą. Ji vaizdo įraše minėjo, kad padegs butą. Kalbėjo su kaimyne, kad pradėjo veržtis dūmai, ir kad ji beldėsi į kaimynų duris. Ugnies demonstravimo tikrai nesimatė. Ji tik kalbėjo, kad tai padarys. Didžiąją dalį remonto darbų jis padarė pats. B. K. mama davė jai pinigų, kad ji pirktų remontui reikalingas priemones.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad jam iš kairės sėdintį asmenį prisimena iš įvykio. Kiek pamena, buvo kilęs gaisras bute, tikslaus adreso nepamena, atvyko į įvykio vietą, ten jau gaisrininkai dirbo savo darbą. Pamena, kad tame bute nieko nebuvo, tik po kurio laiko parėjo asmuo, kuris tame bute gyveno. Tas asmuo nurodė, kad pas jį bute buvo moteris, kuri prieš tai naktį pasiliko miegoti pas jį. Sakė, kad kilo tarp jų konfliktas dėl pinigų, ir jis įtaria, kad čia ji ir padegė tą butą. Jis minėjo, kad ta moteris „Facebook“ grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ darė tiesioginę transliaciją būdama jo bute. Įsijungė tą grupę, kad patikrinti, ar dar yra daromi vaizdo įrašai, bet jau tiesioginės transliacijos neberado, tačiau buvo likę įrašai iš tos transliacijos. Jie tuo įrašus peržiūrėjo, bet tiksliai negali pacituoti, kas ten buvo sakoma. Įvykio vietoje jam sėdinčios iš kairės moters nerado, jiems būnant įvykio vietoje, ta moteris paskambino į telefoną tame bute gyvenančiam vyrui ir paklausė, ar daug sudegė. Pasinaudojus duomenų baze, suvedus asmens telefono numerį, rado jos visus duomenis, kur ji gyvena, vardą ir pavardę. Nuvykus adresu, kurį rado sistemoje, jos namie nebuvo. Vaizdo įrašų ieškojo savo telefone, juo ir padarė ekrano vaizdo kopiją ir pridėjo prie tarnybinio pranešimo, kaip papildomą medžiagą. Įrašus darė vėliau, įvykio vietoje tik pasižiūrėjo. Vaizdo įraše tikrai nebuvo jokio vaizdo, kuriame būtų bandoma padegti. Nesiaiškino, kiek laiko išlieka tos tiesioginės transliacijos toje „Facebook“ grupėje. Tikėtina, kad tuos vaizdo įrašus žiūrėjo prieš rašant tarnybinį. Jos tapatybę sužinojo į sistemą suvedus jos telefono numerį, kurį sužinojo, kai ji paskambino tam vaikinui, kuris tuo metu gyveno tame bute.

Iš 2023 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis A. L. tarnybiniu pranešimu pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apie 12.30 val., bute kilo gaisras. Bute gyvenantis D. K. įtaria, kad tai galėjo padaryti į svečius atėjusi, kaip vėliau nustatyta, V. K., kuri jam grasino, kad sugadins svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegs jo butą. Tarp asmenų kilus konfliktui, D. K. pasišalino ją palikęs vieną bute. Grįžęs apie 12.30 val., D. K. rado degantį buto kambarį. V. K. įvykio vietoje nebuvo. Į įvykio vietą atvykęs Klaipėdos PGV VPPS vyr. specialistas D. Ž. neatmeta padegimo teorijos. Buto savininkas G. K.. Į įvykio vietą iškviestas ekspertas (1 t., 1 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 5 d. pareigūno A. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. 12.53 val. patruliuojant AP L-1101 kartu su tyrėja A. G., iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) „4 aukšto mato dūmus, eina liepsna, pro langus. 5a namas. Mūrinis. Pranešėja mato iš (duomenys neskelbtini) pro balkoną. Daugiau informacijos negalėjo suteikti. Info PGT, GMP, AVPK.“ 13.01 val. atvykus (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog dega ketvirtame aukšte esantis butas, kaip vėliau nustatyta tai buvo (duomenys neskelbtini) butas. PGT užgesinus ugnį, paaiškėjo, jog tuo metu nieko namuose nebuvo. Bandant išsiaiškinti, kas gyvena tam bute ir kas yra minėto buto savininkas, paaiškėjo, kad jame gyvena D. K. (0,36 promilių neblaivumas), o buto savininkas yra jo tėtis G. K., kuris šiuo metu guli ligoninėje. Atvykęs į įvykio vietą, D. K. iškart aiškino, jog jo butą padegė moteris, vardu V., su kuria jis vakar naktį susitiko naktiniame klube, kurio tikslaus adreso nurodyti negalėjo, ir praleido su ja naktį savo bute. Vyriškis pasakojo, jog jis konfliktavo su minėta V. dėl jai skolingų pinigų, moteris pagrasino, jog padegs jo namus, jei negrąžins pinigų, tačiau D. K. ją paliko namuose vieną ir išėjo į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Grįžęs apie 12.30 val. namo, pastebėjo, jog butas, kuriame gyvena, dega. D. K. labai susijaudino ir jį ištiko panikos priepuolis, todėl jis niekam nepranešęs pasišalino iš įvykio vietos. Vyriškis taip pat minėjo, jog moteris, vardu V., kuri buvo jo bute darė tiesioginę video transliaciją FACEBOOK platformoje privačioje grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus grupę ir peržiūrėjus transliaciją, paaiškėjo, jog moteris grasino padegti namus sakydama „tuoj padegsiu tą chatą“. Bandant nustatyti moters tapatybę, paaiškėjo, jog ji yra V. K.. Nuvykus ir patikrinus moters deklaruojamą gyvenamąją vietą, jos ten nerado, durų niekas nedarė ir bute nebuvo girdima nieko. Tiesioginių transliacijų metu buvo matoma, jog V. K. yra stipriai neblaivi. Pakalbėjus su O. V., ji teigė, jog girdėjo konfliktą tarp dviejų asmenų už durų, po to girdėjo moters balsą laiptinėje, po kurio prasidėjo gaisras. O. V. išsiųstas šaukimas el. p. į apklausą dėl aplinkybių tikslinimo. Į įvykio vietą buvo iškviestas ekspertas. Pridedami vaizdo įrašai, kai moteris šneka apie buto padegimą (1 t., 16-17 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, matyti penkių aukštų daugiabutis blokinis namas. Namo iš rytinės pusės pirmo įėjimo durys atidarytos, ketvirtame aukšte, kairėje pusėje atidarytos šarvuotos durys. Pro duris patenkama į (duomenys neskelbtini) buto koridorių. Butas vieno kambario, buto sienos bei lubos aprūkusios, koridoriaus dešinėje pusėje kambarys, jo sienos bei lubos aprūkusios, kambario plastikinis langas apdegęs, stiklo paketas aptirpęs, grindys supiltos vandeniu. Kambaryje nuo durų kairėje pusėje ant grindų nuodeguliai. Nuo durų arčiau kambario dešinės pusės stalas, ant jo suskilusiame stikliniame padėkle cigaretės nuorūka, nuorūka paimta ir supakuota į popierinį voką Nr. 1, vokas užplombuotas. Šalia stalo televizoriaus stalelis, ant jo padėtas televizorius, televizoriaus plastmasinis korpusas deformuotas. Daugiabučio namo kieme iš vakarinės pusės ant žolyno apdegusio minkšto kampo liekanos, iš minkšto kampo paimti apdegęs audinys bei porolonas. Apdegę audinys bei porolonas supakuoti į spec. paketą Nr. 515767. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., 18-28 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vidaus tarnybos kapitono D. Ž. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo bei fotolentelės matyti, kad atliktas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas 2023 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini). Bute padegta sofa-lova. Patikrinimo metu nustatyta, kad degė lova vieno kambario bute. Statinės apžiūros metu rastos apdegusios sofos-lovos dalys, labiausiai termiškai paveikta viršutinė dalis, apačia, rėmai sveiki. Sofa-lova stovėjo kambario pietvakarių kampe, tai nurodo ugniagesių parodymai ir likę neapdegę sienos plotai lovos lygmenyje. Kambario pietvakarių kampe matomas apverstas gaisro židinio kūgis, sienų apdegimai rodo, kad degimas prasidėjo apie 45 cm aukštyje nuo grindų (sutampa su lovos aukščiu). Gaisras plito į viršų, apdegė plastikinis lango rėmas, išdužo nuo karščio stiklai, apdegė tapetai, aprūko viso buto sienos, lubos, taip pat bendro koridoriaus patalpa (tamburas). Nuo durų link lango (vakarų kryptimi) rasti degtukai dėžutėje (sveiki), arčiau šiaurinės sienos ant staliuko (tarp TV ir fotelio) rasta LD markės cigaretės nuorūka peleninėje. Pagal liudininkų parodymus ir V. K. pasisakymus gyvose transliacijose socialiniame tinkle daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis tyčinė žmogaus veika (padegimas). Mažai tikėtina - neatsargus elgesys su ugnimi ar neatsargus rūkymas (1 t., 33-60 b. l.).

Iš 2023 m. lapkričio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados Nr. 11-2506 (23) matyti, kad mikroekstrakto chromatogramoje degių skysčių smailių ar kuriam nors naftos produktui būdingos angliavandenilių visumos neužfiksuota. Pažymėtina, kad daugelis degių skysčių (etanolis, acetonas, benzinas, žibalas ir kt.) yra labai lakūs, todėl galimi tokie degūs skysčiai gali visiškai sudegti gaisro metu, gesinant gaisrą gali būti nuplauti vandeniu, likę jų pėdsakai iki objekto supakavimo, tyrimo atlikimo iš objekto gali visiškai išgaruoti (1 t., 72-73 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 5 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2014 m. sausio 7 d. priklauso G. K., vidutinė rinkos vertė 21 258 eurų (1 t. 78-79 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 26 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2024 m. kovo 22 d. priklauso B. K. (1 t., 82-83 b. l.).???

Iš 2023 m. spalio 5 d. Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. 12.51 val. gautas pranešimas iš O. G.: „iš 4 aukšto mato dūmus, eina liepsna pro langus. Penkiaaukštis namas. Mūrinis. Pranešėja mato iš (duomenys neskelbtini) namo pro balkoną. Daugiau informacijos negalėjo suteikti“ (1 t., 177 b. l.).

Iš 2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta BPC pateikto garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad gautas skambutis 2023 m. spalio 5 d. 12:48:33, jog pranešėja pro langą mato gaisrą, (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, matosi jau per rėmus dūmai, ugnis, ketvirtame aukšte. Mato liepsną, jau atrodo rėmas išdegė. Visa gatvė dūmais paskendusi. Iš penkto aukšto žmonės išlindo, žiūri, iš gatvės žmonės išbėgo. Pranešė O. G. (1 t., 183-185 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie policijos pareigūno A. L. pridėtas vaizdo įrašas, kuris perfilmuotas iš kito telefono. Vaizdo įrašas pavadinimu „received_628290456149993“. Atidarius vaizdo įrašą, matyti šviesiaplaukė moteris, apsirengusi pilkai (ką konkrečiai, nesimato). Vaizdo įrašas galimai nepilnas, nes filmuojant moteris jau kalba, matyti kitų žmonių komentarai, bet ką komentavo, nesimato. Moteris sako: “Asmeniškai... paskui jis man sako blet aš pinigus karočia pamečiau, aš dabar važiuoju karočia iki kažkokio draugelio, dar kažką ir panašiai iš tikrųjų. Pašol jis nachuj, padegsiu chatą nachuj blet ir išeisiu sau laisvo oro direktorė“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., 188-190 b. l.).

Iš 2024 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi aplinkybes, bendrauja su moterimi, kuri nurodo, jog ji girdėjo iš buto (duomenys neskelbtini), kad „išbėgo mergina, paskui žiūri, užsidegė butas, kažką jie ten susipyko“. D. K. aiškina, kad butas priklauso jo tėvui, kad sugėrovė, kurią jis parsivedė vakar, vardu V., kuri jam davė pinigus, jis parnešė alaus, pasakė, kad pinigų nebeturi, o su kitais pinigais išlėkė į „(duomenys neskelbtini)“. Ji grasino, kad padegs butą, jei negrąžins skolos 40 eurų. Nurodo numerį V. Nr. (duomenys neskelbtini) bei, kad išeidamas ją paliko bute. Pareigūnai ieško moters socialiniuose tinkluose grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kur ji pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Socialiniuose tinkluose pareigūnai žiūri ir perfilmuoja vaizdo įrašą, kuriame moteris grasina, kad tuoj padegs butą. Tuo metu skambina moteris, vyras klausia, ar ji supranta, ką padarė, į ką moteris atsako: „Dėl 50 eurų tu atsakei už savo bazarą, supratai ar ne blet“, po to klausia, ar daug išdegė. Išgirdusi, kad kambarys sudegė, atsako: „Tai labai gerai, labai gerai“, tu mane ir nepagausi“ (1 t., 191-197 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 29 d. vyresniosios tyrėjos V. Z. tarnybinio pranešimo dėl atliktos V. K. telefono veikimo vietos analizės, kuriame nurodyta, kad susipažinus su V. K. naudojamų telefono numerių išklotinėmis matyti, kad V. K. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. 15.37 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 23.29 val. naudojosi numeriu, kuris veikė įrenginyje kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 5 d. 11.01 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 15.00 val. šio numerio vartotojas bendravo trumposiomis žinutėmis bei skambučiais su numerio (duomenys neskelbtini) vartotoju, taip pat bendravo ir su kitais vartotojais. Iš išklotinės matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. 11.40 val. numerio (duomenys neskelbtini) veikimo celė fiksuota (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 5 d. 11.42 val., 2023 m. spalio 5 d. 12.45 val. veikimo celė fiksuota (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 5 d. 13.04 val. veikimo celė fiksuota (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 5 d. 13.50 val. veikimo celė fiksuota (duomenys neskelbtini), ir iki 2023 m. spalio 5 d. 23.29 val. nepakito (2 t., 13-15 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022). Turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose) padidina veikų pavojingumą, sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

Kaltinamoji V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo teismo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuoto tyčinio G. K. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu neprisipažino, nurodydama, kad ji nieko tyčia nepadegė, cigaretės nuorūką užgesino į peleninę, kuri buvo ant staliuko, išeinant iš buto viskas buvo tvarkoje, jokių dūmų kvapo nejautė, tačiau teismo nuomone, ši jos versija paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiojo specialisto tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad 2023 m. spalio 4 d. jis supažino su kaltinamąja V. K. prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė jai išgerti kartu jo bute. Butas priklauso sesei, bet faktiškai tame bute gyvena jis. Parėjo pas jį, gėrė alų, rūkė cigaretes. 2023 m. spalio 5 d. rytą jiems būnant bute, jie pykosi dėl pinigų, kuriuos turėjo jai grąžinti, nes V. K. davė 50 eurų, kad jis parneštų alaus, tačiau jis alaus nenupirko, pinigus išleido parduotuvėje ir lošdamas. Ji jam grasino, kad padegs butą, jeigu negrąžins pinigų. Šiuos jo parodymus patvirtina ir liudytojos O. V. teisiamojo posėdžio metu bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams duoti parodymai, kad ji girdėjo, jog nuo ryto bute gyvenantis vyriškis konfliktavo su moterimi, po to iš buto vyriškis išėjo. Moteris, su kuria bute gyvenantis vyriškis nuo ryto konfliktavo, iš buto išėjo, netrukus ji pajuto ir pamatė dūmus, visi pradėjo šaukti, kad gaisras. Tai, kad D. K. išėjo iš buto ir jame viena likusi V. K. išsakė grasinimus, kad padegs butą patvirtina ir 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnas A. L. perfilmavo vaizdo įrašą iš kito telefono, kuriame matyti, jog V. K. sako „Asmeniškai... paskui jis man sako b**t aš pinigus karočia pamečiau, aš dabar važiuoju karočia iki kažkokio draugelio, dar kažką ir panašiai iš tikrųjų. Pašol jis n***j, padegsiu chatą n***j b**t ir išeisiu sau laisvo oro direktorė“. Be to, 2024 m. kovo 29 d. vyresniosios tyrėjos V. Z. tarnybiniame pranešime dėl atliktos V. K. telefono veikimo vietos analizės nustatyta, jog kaltinamoji V. K. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 5 d. 11.01 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 15.00 val. bendravo trumposiomis žinutėmis bei skambučiais su D. K.. Taip pat iš 2024 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą „Body“ kamerų įrašus nustatyta, jog pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, į D. K. telefoną paskambina V. K.. D. K. klausia, ar ji supranta, ką padarė, į ką moteris atsako: „Dėl 50 eurų tu atsakei už savo bazarą, supratai ar ne b**t“, po to klausia, ar daug išdegė. Išgirdusi, kad kambarys sudegė, atsako: „Tai labai gerai, labai gerai“, tu mane ir nepagausi“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. K. patvirtino, jog vaizdo įrašuose yra ji, ir matyti jos telefono numeris. Be to, iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis tyčinė žmogaus veika (padegimas), mažai tikėtina - neatsargus elgesys su ugnimi ar neatsargus rūkymas. Esant išdėstytam teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji V. K. tyčia nenustatytu būdu padegė buto kambaryje buvusią sofą-lovą ir tokiu būdu sukėlė daugiabučio namo bute gaisrą, kas pagal formuojamą teismų praktiką kvalifikuojama kaip turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Nepaisant išdėstyto, teismas negali sutikti su V. K. inkriminuotu ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytu dar vienu kvalifikuojančiu požymiu - didelės 21 258,00 eurų vertės turto sugadinimu. Teismo nuomone, ši kaltinimo dalis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir iš kaltinimo šalintina. Nors prokurorė baigiamojoje kalboje teisingai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.), tačiau teismas pažymi, kad nė vienoje iš prokurorės paminėtų baudžiamųjų bylų nėra suformuotas precedentas, aktualus šioje teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, jog apdegus tik buto kambario sienoms ir luboms (kurios buvo nukentėjusiosios sutvarkytos – nuplautos ir iš naujo užklijuotos tapetais ir nudažytos) bei grindų dangai (kuri buvo pakeista nauja danga – linoleumu), taip pat sudegus langui (kuris buvo pakeistas), turto vertė būtų skaičiuojama ne pagal konkrečiai sugadinto turto (šiuo atveju, buto kambario sienų, lubų, grindų dangos, lango), bet pagal viso buto rinkos vertę, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre pagal masinį vertinimą (šioje byloje kaltinimo akte nurodyta sugadinto turto vertė būtent ir atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą buto rinkos vertę). Teismo nuomone, toks prokurorės taikomas turto vertės nustatymo principas būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu gaisro metu butas būtų iš esmės sunaikintas, t. y. būtų netekęs savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį - sugriuvusios sienos, įlūžusios lubos ir grindys ir pan., ko šioje byloje nėra nustatyta. Šioje byloje nustatyta tik tai, kad ugnies padariniai buvo išplitę tik viename kambaryje, t. y. apdegė sofa-lova, kambario plastikinis lango rėmas, nuo karščio išdužo stiklai, apdegė tapetai, aprūko buto sienos, lubos, taip pat bendro koridoriaus patalpa (tamburas), deformavosi televizoriaus plastmasinis korpusas, todėl teismas šioje baudžiamojoje byloje sugadinto turto vertę, reikšmingą kvalifikuojant V. K. nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnį, nustatys pagal anksčiau minėtų sugadintų daiktų (kambario sienų, lubų, grindų dangos, lango, sofos-lovos, televizoriaus) vertę pagal nukentėjusiosios pateiktus įrodymus. Sprendžiant šį klausimą, taikytinas jau anksčiau minėtas teismų praktikoje taikomas principas - sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu. Vertinant šio principo taikymą konkrečiose baudžiamosiose bylose (kaip antai, baudžiamoji byla, kurioje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2K-40-648/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 1A-10-875/2023), pažymėtini sekantys svarbūs aspektai – tuo atveju, kai yra keičiamas visas daiktas (pavyzdžiui, langas), į sugadinto turto vertę įskaičiuojama tik to daikto vertė, tačiau neįskaičiuojama to daikto pakeitimo darbų vertė (pavyzdžiui, lango sumontavimo darbai), tačiau tuo atveju, kai daiktas nėra keičiamas, o tik sutvarkomas (pavyzdžiui, sienos), tada į sugadinto turto vertę įskaičiuojamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su tokio daikto sutvarkymu (pavyzdžiui, sienų atstatymas su visomis medžiagomis ir apdailos darbais). Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad V. K. nusikalstamais veiksmais buvo sugadintas 1 178,19 eurų vertės turtas - 500 eurų vertės plastikinis langas, 100 eurų vertės minkštas kampas, 80 eurų vertės televizorius, 298,19 eurų vertės grindų danga - linoleumas ir 200 eurų vertės sienos ir lubos (detaliai tai aprašyta tolesnėje nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamoji V. K. 2023 m. spalio 5 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia nenustatytu būdu padegė buto kambaryje buvusią sofą-lovą ir tokiu būdu sukėlė bute gaisrą, dėl ko buto kambaryje apdegė ir dėl susikaupusių dūmų aprūko kambario sienų tapetai bei lubų dažai, kurių atstatymo bendra vertė – 200 eurų, išdegė grindų danga linoleumas, kurio vertė – 298,19 eurų, bei sudegė kambaryje buvę daiktai: 100 eurų vertės minkštas kampas (sofa-lova), 80 eurų vertės televizorius, 500 eurų vertės langas. Taip ji visuotinai pavojingu būdu sugadino G. K. priklausantį 1 178,19 eurų vertės turtą. Taigi kaltinamosios V. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamoji V. K. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teista už turto sugadinimą laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ji ne kartą bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus, dirba, be to, neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai V. K. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant didesnę už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Žalos dydis – fakto klausimas.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė B. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 300 eurų turtinės žalos (1 t., 104 b. l.), kurią sudaro 600 eurų jau pakeisto plastikinio lango vertė, 500 eurų sudegusio minkšto kampo vertė, 100 eurų sudegusio televizoriaus vertė bei 1 100 eurų būsimų remonto darbų išlaidos. Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė B. K. šį civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad butą jau susiremontavo patys, šis remontas kainavo 1 100 eurų, tačiau remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, be to, pakeitė plastikinį langą, kuris kainavo 600 eurų (bankiniai mokėjimo dokumentai yra pas jos mamą D. K.), po remonto pirko kitą minkštą kampą ir televizorių bei pakeitė sudegusią grindų dangą - linoleumą, už kurį pagal teisiamojo posėdžio metu pateiktą sąskaitą UAB „D.“ grynais sumokėta 298,19 eurų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. nurodė, kad visas buto remonto ir naujų sudegusių daiktų pirkimo išlaidas apmokėjo ji, tačiau reikalavimo į žalos atlyginimą teisę perleidžia dukrai B. K., kadangi jai tas butas dabar priklauso ir ji daug dirbo, kad sutvarkytų tą butą. Taip pat ji nurodė, kad buvęs vyras suorganizavo, kas pakeis langą, tai ji jam pervedė 500 eurų, nors langas kainavo 600 eurų, vietoje sudegusio nupirko padėvėtą minkštą kampą, kurio kaina buvo 100 eurų, lombarde nupirko televizorių, kuris kainavo 80 eurų, be to, pažįstamas išdažė lubas ir sienas, už viską (tapetus, dažus, teptukus) sumokėjo apie 200 eurų, linoleumas kainavo 300 eurų. Iš išdėstyto matyti, kad B. K. ir D. K. parodymai dėl patirtų išlaidų skiriasi, todėl teismas pateikto civilinio ieškinio dydžio klausimą sprendžia vadovaudamasis būtent D. K., kuri ir apmokėjo visas išlaidas, parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi teismas nustato, kad V. K. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 1 178,19 eurų turtinė žala, kurią sudaro: 500 eurų plastikinio lango vertė, 100 eurų minkšto kampo vertė, 80 eurų televizoriaus vertė, 298,19 eurų linoleumo vertė ir 200 eurų remonto darbų išlaidos, todėl civilinės ieškovės B. K. civilinis ieškinys dėl 2 300 eurų turtinės žalos priteisimo iš V. K. patenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistina 1 178,19 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 774 eurų draudimo išmokos, kuri buvo išmokėta draudėjai dėl jos patirtų nuostolių, susidariusių gesiant gaisrą apliejus žemiau esančias patalpas ((duomenys neskelbtini)): lubų apklijavimas 427,03 eurų, sienų tapetų keitimas 939,26 eurų, patalpų valymas, drėgmės surinkėjo nuoma, meistro atvykimas 447,83 eurų (iš nuostolių sumos išskaičius 40 eurų besąlyginę išskaitą, priteisimo iš kaltinamosios V. K. (1 t., 155-170 b. l.). Šis civilinis ieškinys patenkintinas visiškai, kadangi teismui nekyla abejonių, kad draudėjos butas buvo aplietas gesinant būtent V. K. tyčiniais veiksmais sukeltą gaisrą, be to, jis pagrįstas būsto draudimo liudijimu, AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, remonto sąmata, pranešimu apie žalos atlyginimą, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Dėl kitų klausimų

Daiktai - cigaretės nuorūka, apdegęs audinys ir porolonas, saugomi Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės B. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei B. K. iš nuteistosios V. K. 1 178,19 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų ir 19 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš nuteistosios V. K. 1 774,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus – cigaretės nuorūką, apdegusį audinį ir poroloną, saugomus Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. gruodžio 1 d. aktas Nr. PD-00000015882), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus