Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. 2S-494-368/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
2S-494-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06828-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
A. K., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-494-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06828-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., A. K. ir D. K., atstovaujamų pagal įstatymą S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2950-797/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos, atstovaujamos S. K., prašė atnaujinti procesą 2017-03-27 dienos Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu, o prašymą leisti įkeisti jų turtą atmesti. Nurodė, jog 2017 m. buvo išduotas teismo leidimas įkeisti nepilnamečiams vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2020-12-22 paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios yra nurodytos teismo sprendime ir kad suinteresuotas asmuo E. K. nekilnojamojo turto dalies, esančios (adresu: duomenys neskelbtini), savininkė niekada nebuvo ir įkeisti jo kaip teisėta savininkė neturėjo teisėto pagrindo. Pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, esančią (adresu: duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2010-04-19 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra gavo kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Po teismo sprendimo nepilnamečių vaikų vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė po 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto. Vaikų vardu turtas įregistruotas kaip išlaikymas turtu, todėl vaikų atstovų pagal įstatymą elgesys, siekiant įkeisti jų turtą, neatitinka įstatymų, įpareigojančių atstovus, tvarkant vaikų turtą, vadovautis išimtinai jų interesais, todėl prašymas išduoti leidimą įkeisti pareiškėjų išlaikymui skirtą turtą turi būti pripažintas neteisėtu ir atmestinu. Nurodė, jog apie tai tapo žinoma po Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-22 sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Radviliškio kredito unija prašė atmesti prašymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Kredito sutarties bendrosios dalies 12.7 p. nurodyta, kad Kredito gavėjas užtikrina ir patvirtina, kad prievolių pagal sutartį užtikrinimui įkeistas turtas nėra ir nebus perleistas, įkeistas kitiems kreditoriams ir niekaip kitaip nesuvaržytas, dėl jo nėra ginčų teismuose. Pareiškėjų atstovas aiškiai sutiko su savo dukroms priklausančio turto įkeitimu, nors jau tuomet galėjo nesirašyti kredito sutarties, o imti ginčyti 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartį Nr. S2-4554-291/2017 dėl leidimo įkeisti nepilnamečiams priklausantį turtą. Nepateikta duomenų, kad E. K. naudotų paskolos lėšas ne pagal paskirtį ir taip blogintų pareiškėjų - savo dukrų - materialinę padėtį, todėl pats pareiškėjų turto įkeitimas visiškai nesukelia jokių neigiamų pasekmių pačioms pareiškėjoms, dėl ko būtinai reikėtų atnaujinti procesą ir neleisti įkeisti turto Radviliškio kredito unijai. Pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką matyti, kad paskolos, dėl kurios buvo įkeistas pareiškėjų turtas, grąžinimas baigiasi 2022-03-30. Paskolos gavėja E. K. tvarkingai moka įmokas, vėlavimų nėra. Skolos likutis tik 16 000 Eur. Paskolos paėmimas žemės ūkio verslui, neabejotinai duoda pajamas ir taip užtikrina materialinį aprūpinimą savo vaikams. E. K. turtą įkeitė Radviliškio kredito unijai tam, kad gautų finansinę paramą savo ūkiui, kuris ir yra vienintelis pragyvenimo šaltinis pareiškėjoms. Jokios žalos pareiškėjų turto įkeitimas pareiškėjoms nedaro. Iki įkeitimo pabaigos teliko vieneri metai, net rizikos, kad galėtų būti vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjų turto nėra. Nepateikta motyvų, kodėl reikia atnaujinti procesą dėl vaikų turto įkeitimo, nėra duomenų, kad atstovai pagal įstatymą, gaudami teismo leidimą dėl turto įkeitimo, kaip nors pažeidė savo nepilnamečių vaikų interesus. Nenurodyta, kokios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjo. Ta aplinkybė, kad turtas turėjo atitekti ne E. K., o vaikams – nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe byloje dėl leidimo įkeisti pareiškėjų turtą. Teismo sprendimu buvo tik pakeistos pareiškėjų turto dalys - pareiškėjoms atiteko visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas turtas lygiomis dalimis, pareiškėjų turtas padidėjo nuo 1/4 iki 1/3 dalies. Nurodė, jog yra praleistas terminas (3 mėn.) pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Prašė priteisti iš pareiškėjų atstovo pagal įstatymo S. K. 650 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Priteisė iš S. K. Radviliškio kredito unijai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Esminiai teismo argumentai:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjos per atstovą pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kas atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytą pagrindą. Teismas sprendžia, jog pareiškėjų, atstovaujamų atstovo pagal įstatymą, nurodytų aplinkybių vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nėra pagrindo, kadangi 2017 m. teismo leidimas įkeisti nepilnamečių vaikų turtą išduotas, prašant vaikų atstovams pagal įstatymą, tuo metu turto dalis buvo registruota nepilnamečių vaikų vardu, prašymas pagrįstas nuosavybės teises pagrindžiančiais dokumentais, pareiškėjams nurodant, kad įkeitimas užtikrintų pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Tuo metu, kai buvo 2017 m. nagrinėjamas prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, turto dalis jau buvo registruota nepilnamečių vaikų vardu. Tai yra, ta aplinkybė, kad turtas priklauso nuosavybės teise nepilnamečiams vaikams, kurį leido įkeisti teismas, buvo žinoma pareiškėjų atstovams pagal įstatymą ir 2017 m. bylos nagrinėjimo metu ir jiems buvo žinoma, kad įregistruoto turto kilmė yra išlaikymas turtu, nes antstoliui buvo perduotas vykdyti priverstinis 500 000 Lt išieškojimas, kuris buvo išlaikymo suma pagal 2009-05-01 sudarytą Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal pasirašytą vekselį. 2017 m. pareiškėjai, pateikdami prašymą teismui dėl leidimo išdavimo, siekė nepilnamečių vaikų turto įkeitimo tam, kad būtų užtikrinti vaikų interesai, būtų išsaugotas nekilnojamasis turtas.

3.2. Nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą 2017 m. civilinėje byloje, nes, išduodant teismo leidimą įkeisti vaikams priklausantį turtą, aplinkybė, kad dalis turto buvo registruota E. K. vardu, sprendimo 2017 m. civilinėje byloje nelėmė, nes buvo svarstomas klausimas, ar vaikams priklausančią turto dalį galima leisti įkeisti, o tai teismo leidimu yra galima (CK 3.188 str., CPK 178, 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį, apeliantės (pareiškėjos) A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. prašo ją panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Aplinkybė, kad E. K. neturėjo teisėto pagrindo įregistruoti asmenines nuosavybės teises į nepilnamečių vaikų turtą teisiškai buvo konstatuota įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-22 sprendimui sukėlusiam teisines pasekmes visiems proceso dalyviams ir suinteresuotiems asmenims. Nuo 2020-12-22 dienos E. K. nebėra ir nebebus teisėta 1/4 dalies turto, sandėlio, gamybinio pastato, 2-jų ūkinių pastatų, pirties, kiemo statinių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini) savininkė ir nebeturi teisės laisvai savo nuožiūra disponuoti tuo turtu ir sudaryti įkeitimo sandorius ir tos teisės neturėjo 2017-03-17 dieną.

4.2. Akivaizdu, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos atstovui pagal įstatymą S. K. 2017-03-17 dieną, kurios įtakojo jo pozicijos susiformavimą, kai jis buvo išreiškęs savo poziciją dėl nepilnamečių vaikų turto įkeitimo. Reikšminga aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo E. K. 2017-03-17 dieną, kai buvo sprendžiama dėl leidimo įkeisti nepilnamečių vaikų turtą, jokio įkeistino turto neturėjo, tapo žinoma tik 2020-12-22 dieną. Nauja reikšminga aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma 2017-03-17 dieną yra ta, kad nepilnamečiai vaikai teisėtai nuosavybę įgijo ne dovanojimo sutarties pagrindu, o gavo kaip išlaikymą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliančių (pareiškėjų) A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Radviliškio kredito unija prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-04-19 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjų įstatyminio atstovo S. K. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Aplinkybė, kokiu pagrindu pareiškėjos įgijo turtą, kuris vėliau buvo įkeistas nesudaro jokių esminių aplinkybių pačioje reikalo esmėje-turto įkeitime. Pasirašydamas kredito sutartį su Radviliškio kredito unija, pareiškėjų atstovas S. K. aiškiai sutiko su savo dukroms priklausančio turto įkeitimu, nors jau tuomet galėjo nesirašyti kredito sutarties, o imti ginčyti 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartį c. b. Nr. S2-4554-291/2017 dėl leidimo įkeisti nepilnamečiams priklausantį turtą. Nežiūrint į tai, S. K. vėliau pasirašė ir turto įkeitimo (hipotekos) sandorį su Radviliškio kredito unija dėl pareiškėjų turto įkeitimo. Tai tik įrodo, kad S. K. nerūpėjo turto atsiradimo pagrindas.

5.2. S. K. net atskirajame skunde nesuformuluoja kokiu tikslu jis nori atnaujinti procesą, arba kokią žalą pareiškėjoms daro S. K. ginčijama 2017-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 dėl leidimo įkeisti nepilnamečiams priklausantį turtą. Taip pat, pagal pridedamą Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, matyti, kad paskolos, dėl kurios buvo įkeistas pareiškėjų turtas, grąžinimas baigiasi 2022-03-30. Tai yra mažiau nei po metų, kada yra nagrinėjamas šis skundas. S. K. savo atskirajame skunde kvestionuoja situaciją, kas bus jei E. K. negrąžins skolos kredito unijai, ir kad kredito unija gali kitaip ginti savo interesus, o ne įkeitimu. Tokie S. K. samprotavimai neatitinka pačios įvykių logikos: paskolos gavėja E. K. tvarkingai moką paskolą, vėlavimų nėra, skolos likutis tik 16 000 Eur, ir akivaizdu, kad paimdama paskolą žemės ūkio verslui, E. K. vysto savo ūkį, kas neabejotinai generuoja pajamas ir taip užtikrina materialinį aprūpinimą savo dukrom - toms pačioms pareiškėjom, ko nesugebėjo padaryti pats pareiškėjas S. K.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Byloje nustatyta, jog 2017-03-27 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje S2-4554-291/2017 priėmė nutartį, kurioje nutarė: leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (data neskelbtina), ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (adresu: duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai A. K., gim. (data neskelbtina) ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., įkeitimo sandorį; leisti S. K. ir E. K. sudaryti nepilnametei dukteriai D. K., gim. (data neskelbtina), ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (, ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį.

9. Nutartyje nurodyta, jog nepilnamečiai vaikai (pareiškėjos dėl proceso atnaujinimo) nuosavybės teise valdo po ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o jų atstovai pagal įstatymą (pareiškėjai toje byloje) yra nurodę, kad vaikų turto įkeitimas reikalingas 40 000 Eur kredito, kurį suteikia Radviliškio kredito unija, grąžinimui užtikrinti. Prašyme vaikų atstovai pagal įstatymą nurodė, kad pareiškėjos E. K. ūkinė veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, o nekilnojamųjų daiktų techninei priežiūrai būtinos piniginės lėšos, kurios gaunamos iš ūkinės veiklos, kuri užtikrina pajamas šeimos išlaikymui ir vaikams priklausančių nekilnojamųjų daiktų išsaugojimui, t. y. paskola susijusi su vaikų poreikiais ir būtina vaikams priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Teismas vadovavosi pareiškėjų prašyme nurodytomis aplinkybėmis, 2017 m. kovo 14 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma, kurioje buvo nurodyta, jog nėra duomenų, kad E. K. ir S. K. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus, kas teismui leido manyti, kad nepilnamečiams vaikams priklausančio turto įkeitimas nepažeis jų interesų ir buvo leista nepilnamečių vaikų turtą įkeisti.

10. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų atstovo pagal įstatymą S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir mano, kad paaiškėjus naujai aplinkybei, jog E. K. neturėjo teisėto pagrindo įregistruoti asmenines nuosavybės teises į nepilnamečių vaikų turtą, kas paaiškėjo tik įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-22 sprendimui. Anot apelianto, nuo 2020-12-22 dienos E. K. nebėra ir nebebus teisėta 1/4 dalies turto, sandėlio, gamybinio pastato, 2-jų ūkinių pastatų, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė ir nebeturi teisės laisvai savo nuožiūra disponuoti tuo turtu ir sudaryti įkeitimo sandorius ir tos teisės neturėjo 2017-03-17 dieną. Mano, kad yra tikslinga atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl leidimo įkeisti turtą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, šį prašymą pripažinti neteisėtu ir atmesti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto, pareiškėjų A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. argumentais nesutinka ir pasisako dėl įstatyme nustatyto proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų.

11. Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

12. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.).

13. CPK 365 straipsnyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnis 1 dalies 2 punktas).

14. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei civilinėje byloje esančius duomenis, spręstina, jog apelianto, pareiškėjų A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. argumentai, dėl naujos aplinkybės apie tai, jog po Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-22 sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė įkeisto turto dalys, dėl ko E. K. nėra ir nebebus įkeisto turto savininkė ir dėl to teismo leidimas pagal abiejų pareiškėjų – tiek E. K., tiek S. K. prašymą civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017 įkeisti nekilnojamąjį turtą nepilnamečių vaikų vardu yra neteisėtas, todėl turi būti atmestas, yra nepagrįsti. Ši aplinkybė, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų turto dalys, t. y. jos padidėjo, neturi esminės reikšmės bylai.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės jam tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, be to, šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Šiuo atveju pats pareiškėjų įstatyminis atstovas S. K., pasirašydamas kredito sutartį su Radviliškio kredito unija, aiškiai sutiko su savo dukroms priklausančio turto, įvardinto šios nutarties 8-9 punktuose įkeitimu, prašymų kreipdamasis į teismą dėl teismo leidimo, leisti įkeisti turtą nepilnamečių vaikų vardu, išdavimo, o vėliau pasirašė ir turto įkeitimo (hipotekos) sandorį su Radviliškio kredito unija dėl pareiškėjų turto įkeitimo. Šie S. K. veiksmai nuo 2017 m. kovo mėn. įrodo, kad nei S. K., nei pareiškėjoms niekada nekėlė jokių įtarimų, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių įkeičiamas turtas.

17. Be to, byloje nėra duomenų, kad E. K. naudotų paskolos lėšas ne pagal paskirtį ir taip blogintų pareiškėjų savo dukrų materialinę padėtį, todėl pats pareiškėjų turto įkeitimas visiškai nesukelia jokių neigiamų pasekmių pačioms pareiškėjoms, dėl ko būtinai reikėtų atnaujinti procesą ir neleisti įkeisti turto Radviliškio kredito unijai. Nors S. K. savo atskirajame skunde nenurodo jokių motyvų, kodėl reiktų atnaujinti procesą ir atmesti prašymą leisti įkeisti nekilnojamąjį turtą nepilnamečių vaikų vardu, o tik kvestionuoja situacija, kas bus jei E. K. negrąžins skolos kredito unijai, ir kad kredito unija gali kitaip ginti savo interesus, o ne įkeitimu, tačiau vėlgi, šios pareiškėjų atstovo S. K. prielaidos neatitinka realios situacijos. Paskolos gavėja E. K. tvarkingai moką paskolą, vėlavimų nėra, skolos likutis tik 16 000 Eur ir apie tvarkingą paskolos mokėjimą patvirtina byloje esanti kredito unijos pažyma. Juo labiau, jog paimdama paskolą žemės ūkio verslui, E. K. vysto savo ūkį, kas neabejotinai generuoja pajamas ir taip užtikrina materialinį aprūpinimą savo dukrom- toms pačiom pareiškėjom, kuris ir yra vienintelis pragyvenimo šaltinis toms pačioms pareiškėjoms.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens Radviliškio kredito unijos argumentais, jog formalus įkeisto turto įkeitimo panaikinimas (prašant atnaujinti teismo procesą dėl leidimo įkeisti turtą išdavimo, atskiro skundo tenkinimas) sukeltų neadekvačiai neigiamas pasekmes. Reikšminga tai, kad jokios žalos pareiškėjų turto įkeitimas pareiškėjoms nedaro, iki įkeitimo pabaigos teliko vieneri metai, net rizikos, kad galėtų būti vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjų turto nėra, E. K. tvarkingai, be skolų moka paskolą.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjų įstatyminio atstovo S. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-4554-291/2017, kadangi nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą 2017 m. civilinėje byloje, nes, išduodant teismo leidimą įkeisti vaikams priklausantį turtą, aplinkybė, kad dalis turto buvo registruota E. K. vardu, sprendimo 2017 m. civilinėje byloje nelėmė, nes buvo svarstomas klausimas, ar vaikams priklausančią turto dalį galima leisti įkeisti, o tai teismo leidimu yra galima (CK 3.188 str., CPK 178, 185 str.).

20. Kaip teisingai pažymėjo tiek suinteresuotas asmuo, tiek teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turto įkeitimu nebuvo ir nėra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, nes paskolos gavėja E. K. tvarkingai moka įmokas, vėlavimų nėra, skolos likutis 16 000 Eur, o paskolos paėmimas, kurios grąžinimui yra įkeistas turtas, duoda pajamas ir taip užtikrina materialinį aprūpinimą nepilnamečiams vaikams, o įkaito davėjai pagal pateiktą hipotekos sutartį yra ne tik vaikai, bet ir S. K. bei E. K.

21. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjų A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. priteistinos suinteresuoto asmens Radviliškio kredito unijos patirtos teisinės pagalbos išlaidos (500,00 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų A. K., A. K., D. K., atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) suinteresuoto asmens Radviliškio kredito unijos naudai patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Egidijus Mockevičius