Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-1076/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1S-121-1076/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01348-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Namavičius
Nuteistasis
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-1076/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01348-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.1.2.1.; 2.15.1.2.2.; 2.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) - 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendis pakeistas. Be kita ko, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jis dėl šio nusikaltimo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad S. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. K.. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d. nutartimis nuteistojo S. V. kasaciniai skundai, kuriais buvo prašoma Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. kovo 7 d. buvo gautas nuteistojo S. V. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti jo baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo pareiškime nurodoma, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu šis nusikaltimas nebuvo objektyviai ištirtas, byloje nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme S. V. advokatė G. C., kuri yra įtariamoji vadinamoje (duomenys neskelbtini) byloje, ne kartą yra siūliusi už jam palankaus sprendimo byloje priėmimą „susimokėti“. Nuteistasis įtaria, kad būtent dėl nurodytų aplinkybių R. K., nepaisant to, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs BK 129 straipsnyje numatytą nusikaltimą, byloje yra surinkti jo kaltę patvirtinantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas. Nors pirmosios instancijos teisme prokuroras laikėsi griežtos pozicijos dėl R. K. kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismo jam priimto išteisinamojo nuosprendžio neskundė, ką galima paaiškinti tik „slaptu korupciniu susitarimu“.

5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuojant tuo, kad nuteistasis S. V. nenurodė nė vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Pareiškėjo teiginiai, analizuojantys ir ginčijantys faktines bylos aplinkybes, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima pradėti procesą. Visos aplinkybės dėl S. V. nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu buvo žinomos, išanalizuotos ir įvertintos. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina pareiškėjo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) patikrino nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, byloje priimant procesinius sprendimus, tačiau 2019 m. kovo 27 d. nutarimu, nesant jokių faktinių duomenų apie advokatės G. C., R. K. ir (ar) kitų asmenų rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis S. V. paminėtą Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundė Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašė panaikinti Generalinio prokuroro nutarimą, pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti jo baudžiamąją bylą. Panaikinti R. K., kaip išteisintojo, statusą ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnį, o jį – S. V., dėl minėtos nusikalstamos veikos išteisinti. Nuteistasis skunde nurodė, kad Generalinio prokuroro nutarime nepagrįstai teigiama, kad jis pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jo pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes – buvo pažeistas liudytojo akto melagingumas, nustatytas kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas, teisėjai piktnaudžiavo, nustatytos kitos aplinkybės, kurios įrodo, kad jis yra nekaltas, o kitas asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Jo kaltė pagrįsta neteisingais I. M. parodymais, kuriam byla buvo nutraukta. Iš vaizdo įrašų prie (duomenys neskelbtini) matyti, kokius veiksmus jis atliko, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas į jo prašymus objektyviai ištirti šiuos įrašus nekreipė dėmesio. Be to, nuteistasis pakartotinai nurodė aplinkybes, susijusias su neva neteisėtu ir nepagrįstu R. K. išteisinimu, galimu kyšio už palankų sprendimą sumokėjimu.

7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistojo S. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo atmestas. Apygardos teismas pritarė Generalinio prokuroro nutarime išdėstytiems argumentams, kad nuteistasis, prašydamas atnaujinti procesą BPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka, nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmusiam Lietuvos apeliaciniam teismui. Nors nuteistasis tvirtina, kad tiek pirmos instancijos teismas, tie apeliacinės instancijos teismas netenkino jo prašymo išreikalauti vaizdo įrašus prie (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, vaizdo ir garso įrašai buvo ištirti ir įvertinti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad STT nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant jokių faktinių duomenų apie advokatės G. C., R. K. ir (ar) kitų asmenų rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas.

II. Skundo argumentai ir prašymai.

8. Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Generalinio prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad jis prašydamas atnaujinti procesą BPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka, nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmusiam Lietuvos apeliaciniam teismui.

8.2. Jis nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnį, tačiau Lietuvos apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nepaisant to, kad R. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, ant jo buvo rasta nužudytojo kraujo, ką patvirtina DNR tyrimai, yra garso ir vaizdo įrašai, jis stebuklingai buvo išteisintas. Priešingai byloje jo (S. V.) kaltę patvirtinančių įrodymų – kraujo dėmių, pirštų antspaudų, DNR, nebuvo surinkta. Jis V. B. nemušė, su juo neturėjo jokio kontakto. Vaizdo įraše užfiksuota tik tai, kad jis mušėsi su T. S. ir S. Y., ką patvirtino ir dar kartą gali patvirtinti šie asmenys.

8.3. I. M. parodymai byloje nebuvo nuoseklūs. I. M., tik pasikeitus jo teisiniam statusui iš įtariamojo į liudytojo, pradėjo duoti parodymus prieš jį (S. V.).

8.4. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu buvo objektyviai ištirti vaizdo ir garso įrašai, kadangi vaizdo įraše matyti, kad jis V. B. nemušė. Neteisingą, neobjektyvų ir nemotyvuotą vaizdo įrašų vertinimą apeliacinės instancijos teisme įtakojo R. K. sumokėti pinigai, todėl jis ir buvo išteisintas. Atsižvelgus į tai, bylos aplinkybės, video įrašai turi būti ištirti ir įvertinti objektyviai, sąžiningai, vadovaujantis teisingo proceso principu, pateiktos motyvuotos išvados.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

9. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Generalinio prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo S. V. pareiškimą, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

9.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais pagrindais baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo: nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Tarp naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatytos ir kitos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

9.2. Pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat teismams pateiktuose skunduose S. V. nurodo, jog byloje nebuvo atliktas objektyvus bei išsamus įvykio aplinkybių ištyrimas, byloje nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis kvestionuoja liudytojo I. M. parodymus, taip pat teismų atliktą byloje esančių vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų duomenų vertinimą. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei mano nuteistasis, negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Abu bylą nagrinėję ir nuosprendžius priėmę teismai (apeliacinės instancijos teismas taip pat ir nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentų pagrindu) tyrė bei vertino tiek liudytojų I. M., T. S., S. Y. byloje duotus parodymus, tiek byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus duomenis, tiek ir kitus bylos įrodymus bei padarė išvadą, kad byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. B.. Teismas atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Nuteistojo nurodomos aplinkybės apie, jo nuomone, byloje atliktą neobjektyvų bei neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vertinimą, nepateikiant jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams, negali būti baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu klausimai, ar įrodymai buvo tinkamai įvertinti, o faktinės bylos aplinkybės teisingai nustatytos, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013 ir kt.).

9.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog neva R. K. „susimokėjo“ už jam palankaus sprendimo priėmimą, kas jo atžvilgiu lėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, advokatė G. C. ir jam kelis kartus siūlė susimokėti atitinkamą pinigų sumą už palankaus sprendimo priėmimą. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad dėl nurodytų aplinkybių ištyrimo nuteistojo pareiškimas, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje gautas S. V. skundas, buvo persiųsti STT. STT Administravimo valdybos vyresniojo specialisto R. O. 2019 m. kovo 27 d. nutarimu, nenustačius jokių faktinių duomenų apie advokatės G. C., R. K. ar kitų asmenų galimas nusikalstamas veikas, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnį (t. 9, b. l. 126-127). Iš šio nutarimo turinio taip pat matyti, kad nuteistojo S. V. nurodyta informacija apie galimą nusikalstamą veiką buvo perduota STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos informacijos skyriui. Tačiau iki skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme byloje nebuvo gauta jokios naujos informacijos, kurioje užfiksuotos aplinkybės būtų pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

9.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo S. V. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo S. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Justas Namavičius