- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1-380-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21318-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, teista Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur bauda), bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. vengė atlikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones ir vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 12 d., apie 14.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas mažiausiai 2,33 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Kaltinamoji E. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2022 m. birželio mėn., šeštadienį, tiksliai datos nepamena, buvo šventėje Telšiuose ant Zakso kalno. Ten su draugais vartojo alkoholį maždaug nuo 20 val. vakaro iki 3-4 val. kitos dienos ryto. Į namus (duomenys neskelbtini), grįžo apie 4 val. ryto. Pamiegojusi, būdama namie viena pati gėrė šampaną, o apie 14 val. sugalvojo nuvažiuoti į Masčio ežerą išsimaudyti. Važiavo močiutei priklausančiu automobiliu Audi A6, kuris buvo paliktas pas ją kieme, automobilio rakteliai buvo jos namuose. Nuvažiavusi prie ežero išsimaudė, užtruko gal 20 min., o grįžtančią į namus ją sustabdė policijos pareigūnai, nustatė neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Ji niekada neturėjo teisės vairuoti, žinojo, kad jai yra teismo nuosprendžiu uždrausta vairuoti transporto priemones, nes buvo gavusi nuosprendį, be to lankėsi probacijos tarnyboje ir ten jai buvo išaiškintos sąlygos. Automobilis priklauso jos močiutei, kuri nežinojo, kad ji vairuoja neblaivi tą automobilį. Pirmą kartą, kai buvo nuteista už vairavimą esant neblaiviai, ji taip pat vairavo tą patį automobilį. Paskui automobilis buvo grąžintas močiutei ir paliktas pas ją, nes planavo parduoti. Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nėra pradėjusi mokėti. Savo elgesį vertina blogai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajai E. M. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. apie 14.39 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M.. Automobilio vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. E. M. alkotesteriu pirmu pūtimu 13.49 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru pūtimu 14.10 val. – 2,55 promilių neblaivumas. Patikrinus per POLIS II naršyklę nustatyta, kad E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 5).
Apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia įvažiavimo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-22).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. M. 2022 m. birželio 12 d. nustatytas neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0235 13.49 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas, 14.10 val. 2,55 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka (b. l. 23-24).
VĮ Regitros duomenų bazėje automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gegužės 21 d. registruotas E. E. Ž. vardu (b. l. 26).
Iš VšĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio Audi A6 (2002 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 1740 Eur (b. l. 27).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį jai skirta 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda. Kartu su bausme E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 7 d. (b. l. 64-66).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateikto Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad E. M. 2022 m. gegužės 17 d. buvo supažindinta su Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymo tvarka, nurodytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 7 d. E. M., pasirašydama plane, įsipareigojo laikytis baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, nurodė, jog yra supažindinta su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 32-39).
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji E. M., būdama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
ir galiojant teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui (ši baudžiamojo poveikio priemonė galioja iki 2025 m. sausio 7 d.), 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje pasirašytinai susipažinusi su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, 2022 m. birželio 12 d., apie 14.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,33 promilių neblaivumas. Apie jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamoji žinojo, tačiau piktybiškai vengė vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nesant jokio objektyvaus būtinumo, būdama neblaivi vairavo transporto priemonę. E. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas E. M. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) ir tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijoms, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę: teisiama antrą kartą, nusikalstamas veikas padarė neatlikusi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, praėjus vos 2,5 mėn. nuo ankstesnio baudžiamojo įsakymo priėmimo vėl padarė analogišką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; administracine tvarka bausta, turi galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neturint teisės (b. l. 67-68); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kaltinamajai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos arešto bausmės (BK 49 straipsnis). Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi E. M. nusikalstamas veikas padarė neatlikusi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).
E. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, ji yra jauno amžiaus, viena auginanti du mažamečius vaikus (jos pačios teigimu, 8 ir 4 metų). Ji padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl E. M. arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant jai intensyvią priežiūrą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. E. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles. Ji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, galiojant uždraudimui naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdama neblaivi, dienos metu važiavo miesto teritorijoje. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančio VĮ Regitra duomenų bazės išrašo (b. l. 26), pačios kaltinamosios E. M. parodymų nustatyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas yra E. E. Ž.. Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. M. ankstesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė su tuo pačiu, jos močiutei E. E. Ž. priklausančiu automobiliu. Šį kartą ji vėl vairavo tą patį automobilį, nurodė, kad automobilis ir jo rakteliai buvo pas ją namuose, tačiau klausiama ar faktiškai automobilis yra jos, E. M. tai kategoriškai neigė. Nurodė, kad automobilis yra močiutės, kuri nežinojo apie tai, jog ji vairuoja automobilį būdama neblaivi ir neturėdama tam teisės, o automobilis buvo jos kieme, nes ruošėsi parduoti. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad automobilio savininkė E. E. Ž. neperdavė automobilio vairuoti neblaiviai kaltinamajai. Be to, automobilis pagal E. E. Ž. prašymą (b. l. 47-49) yra jai grąžintas (b. l. 50-51). Taigi, šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, automobilio konfiskuoti netikslinga. Kaltinamoji nurodė, kad automobilį norėjo parduoti už 600 Eur, jokių kitų duomenų apie automobilio vertę nepateikė. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ Emprekis duomenis automobilio vertė yra 1740 Eur su PVM, todėl iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1740 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei E. E. Ž. ir paliktinas jos nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl kardomosios priemonės
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso išlaidų išieškojimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamosios gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 129,92 Eur. Kaltinamajai teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jos turtinė padėtis nėra gera, ji jauno amžiaus, nedirbanti, auginanti du mažamečius vaikus, todėl iš E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje – areštą 10 (dešimt) parų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų ir 40 MGL (2000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
E. M. išaiškinti, kad ji privalo sumokėti 2000 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 5 dalį, iš E. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 1740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,: automobilį Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkei E. E. Ž., palikti jos nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.