- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- e2-2165-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00636-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- M. M., M. J., A. T., A. D., G. M.
- Ieškovas
- UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Naktis Vilniuje“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Vaiva Gurnikaitė, dalyvaujant ieškovo astovams J. K., V. S., atsakovų M. M. atstovei E. D., A. T. atstovui M. G., A. D. ir G. M. atstovui G. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovams M. J., M. M., A. T., A. D., G. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Naktis Vilniuje“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. J., M. M., A. T., A. D., G. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškovas teismo prašo iš solidarių atsakovų M. J., M. M., A. D., A. T. ir G. M. ieškovui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priteisti 67.652,06 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir UAB „Naktis Vilniuje“ (toliau - Bendrovė) 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė tiekimo sutartį Nr. V66520141210/01, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti bendrovei nuosavybės teise gaminamas ir/ar platinamas prekes, o bendrovė įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti už jas sutartais terminais bei tvarka. Ieškovas ir bendrovė 2015 m. kovo 10 d. sudarė priedą prie tiekimo sutarties Nr. V66520141210/01 „Susitarimas dėl nuolaidos taikymo“, kurio pagrindu buvo susitarta dėl ieškovo gaminamo ir platinamo pilstomo alaus, alaus buteliuose, sidro, gėrimų, sulčių ir vandens populiarinimo ir platinimo bei apyvartos – populiarinimo nuolaidos taikymo, ieškovui sumokant tokią nuolaidą bendrovei avansu. Ieškovas ir atsakovas M. M. 2015 m. kovo 16 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 142, kurios pagrindu M. M. laidavo visomis sumomis už bendrovės įsipareigojimus ieškovui pagal tiekimo sutartį, susitarimą bei marketingo sutartį, įskaitant palūkanas bei netesybas. Ieškovas ir bendrovė 2015 m. balandžio 27 d. sudarė marketingo paslaugų sutartį dėl lauko kavinės Nr. 336, kurios pagrindu buvo susitarta dėl ieškovo gaminamo ir platinamo pilstomo alaus, alaus buteliuose, sidro, sulčių, kitų gaiviųjų gėrimų ir vandens populiarinimo, platinimo ir lauko skėčių su „Kalnapilio“ prekiniu ženklu pagal suderintą projektą įrengimo. Ieškovas, tinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus pagal su bendrove sudarytas sutartis bei susitarimą, tiekė produkciją (įvairius gėrimus) pagal bendrovės užsakymus. Produkcija buvo priimta, už ją išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios ir šiai dienai nėra apmokėtos. Įsiskolinimo suma už bendrovei pateiktą produkciją sudaro 4.312,46 Eur, o delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą - 136,39 Eur.
Ieškovas taip pat suteikė bendrovei įrangą (alaus bokšto padėklus, kėdes, suolus, skėčius ir kt.) ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą KTG Nr. 0000303 1.851,30 Eur sumai, kuri dalinai nėra apmokėta iki šiol. Tiekimo sutarties 6 straipsnio pagrindu, bendrovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų grąžinti ieškovui už užstatą paimtus pakartotinio naudojimo butelius ir dėžes šiems buteliams tarinti. Bendrovei negrąžinus laikinam naudojimui perduotos taros per tiekimo sutartyje nustatytą terminą, ieškovas šią tarą pardavė bendrovei už užstatinę kainą, kuri yra nurodyta prekių gabenimo ir/arba pardavimo dokumentuose arba tiekėjo kainoraščiuose, išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą. Bendrovė nevykdė savo įsipareigojimo pagal tiekimo sutartį grąžinti ieškovui laikinam naudojimui perduotą tarą, dėl to bendrovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 648,35 Eur sumai, kuri nėra apmokėta.
Atitinkamai, bendrovė įsipareigojo kas mėnesį pateikti ieškovui sąskaitą-faktūrą suteiktų paslaugų sumai. Šio susitarimo pagrindu, ieškovas 2015-06-04 sumokėjo bendrovei 12.000 Eur dydžio avansą. Bendrovė už suteiktas paslaugas pagal marketingo sutartį laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-09-30 išrašė ieškovui keturias PVM sąskaitas-faktūras bendrai 1.166,44 Eur sumai. Likusi bendrovei išmokėto avanso dalis, už kurią nebuvo suteiktos marketingo paslaugos, ir kuri yra grąžintina ieškovui, sudaro 10.833,56 Eur. Susitarimo pagrindu ieškovas išmokėjo bendrovei bendrą 54.513,21 Eur dydžio avansą: 2015-01-07 atliko 10.513,21 Eur bankinį pavedimą, o 2015-03-16 atliko 44.000 Eur dydžio bankinį pavedimą. Susitarimo 3.8. punkto pagrindu bendrovei sumokėtas avansas turėjo būti grąžintas per susitarimo terminą. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal susitarimo 5.2. bei 5.3. punktus, bendrovei išrašė kreditines sąskaitas bendrai 10.208,23 Eur sumai. Ieškovo sumokėti avansai bei jų mažinimas ieškovo išrašytų kreditinių sąskaitų pagrindu atsispindi ir buhalterinėje suvestinėje. Šiai dienai bendrovės negrąžintas ir neišpirktas avansas pagal susitarimą sudaro 49.870 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2014 m. birželio 18 d. UAB „Naktis Vilniuje“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10.000 Lt iki 180.000 Lt, išleidžiant naujas akcijas – 1.700 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Naujai išleidžiamas akcijas bendrovės akcininkai įsigijo taip: A. T. bei A. D. įsigijo po 33 proc. padidinto įstatinio kapitalo, o M. M. bei G. M. – po 17 proc. padidinto įstatinio kapitalo. Akcijų apmokėjimo tvarka, sutinkamai su visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, turėjo būti numatyta akcijų pasirašymo sutartyse. Nurodytą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašė bendrovės akcininkai A. T., A. D., M. M. bei G. M.. 2014 m. lapkričio 5 d. UAB „Naktis Vilniuje“ akcininkais buvo atsakovė M. J. (83 proc.) ir atsakovas M. M. (17 proc.). Nuo 2014 m. lapkričio 18 d. į UAB „Naktis Vilniuje“ direktoriaus pareigas buvo paskirta atsakovė M. J., kuri anksčiau vadovavo dviem įmonėms, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos. Šiai dienai nei UAB „Naktis Vilniuje“, nei jos akcininkas bei laiduotojas M. M. negrąžino net dalies 67.652,06 Eur dydžio įsiskolinimo ieškovui. Ieškovas pažymi, kad bendrovė faktiškai nemoki buvo dar 2013 m. Šiuo metu UAB „Naktis Vilniuje“ iškelta bankroto byla. M. J., būdama bendrovės akcininkė bei vadovė, puikiai žinodama tikrąją bendrovės finansinę būklę bei nuo 2013 m. egzistuojantį faktinį bendrovės nemokumą, ne tik kad neįspėjo ieškovo dėl tokios bendrovės būklės bei realių rizikų, jog bendrovė negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytas sutartis, tačiau taip pat nesiėmė jokių veiksmų sudarytoms sutartims nutraukti ir tokiu būdu kiek įmanoma sumažinti galimos žalos ieškovui atsiradimą, t. y. nevykdė įstatymo imperatyvo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Toks atsakovės elgesys neatitinka jai kaip bendrovės vadovei keliamų aukštų elgesio standartų. Taigi, nagrinėjamu atveju, neteisėti atsakovų veiksmai yra ABĮ 59 str. įtvirtintų pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas). Atsakovams priėmus bent vieną sprendimą pagal ABĮ 59 str. numatytas galimas priemones, ieškovas nebūtų patyręs žalos, t. y. jeigu būtų nuspręsta bendrovę likviduoti, ieškovas nebūtų sudaręs sutarčių bei susitarimo su bendrove. Ieškovo žala atsirado dėl to, kad atsakovai (bendrovės vadovai bei akcininkai) nevykdė jiems kaip bendrovės vadovams ar atitinkamai akcininkams imperatyvių įstatymo normų priskirtų pareigų, ignoravo esamą bendrovės finansinę būklę, nesiėmė realių veiksmų atkurti nuosavo bendrovės kapitalo, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei nesiėmė minimalių priemonių užkirsti kelią ieškovo žalos atsiradimui, t. y. nuslėpė nuo ieškovo informaciją apie faktinę bendrovės finansinę būklę. Nagrinėjamu atveju, visi atsakovai prisidėjo prie ieškovo patirtos žalos atsiradimo, t. y. nebuvus bent vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir/arba neveikimo, kuriais buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei jose įtvirtintos atsakovų pareigos, ieškovas žalos nebūtų patyręs arba žalos dydis būtų ženkliai mažesnis.
Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kalbant apie sandorių sudarymą, kaip ieškovo galimai patirtos žalos priežastį, analizuotini juos sudariusių asmenų veiksmai bei atitinkamų jiems tenkančių pareigų (ne)vykdymas. Iš trečiojo asmens pusės už sandorių sudarymą buvo atsakinga tuometinė trečiojo asmens vadovė, kadangi atsakovas nurodytu metu nebuvo nei trečiojo asmens akcininkais, nei vadovas, todėl apie sandorių su ieškovu sudarymo aplinkybes atsakovas plačiau nepasisako. Atsakovui nėra žinoma, ar tuometinė trečiojo asmens vadovė tinkamai vykdė pareigas ieškovui kaip būsimam kontrahentui. Tuo tarpu, atsakovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nėra įrodyta. Tačiau net ir konstatavus aukščiau nurodytos pareigos pažeidimą, dar reikėtų įrodyti ir kitas būtinas ĮBĮ 8 str. 4 d. taikymo sąlygas, t. y. priežastinį ryšį. Taip pat ieškovas privalo įrodyti ir apimtį bei proporciją, kuria atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovo nuomone, atsakovų atsakomybė pagal ieškinį negali būti solidari, o ieškovas turi aiškiai nurodyti ir pagrįsti ne tik atsakovo, bet ir kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas ir įtaką konkrečiai ieškovo galimai patirtos žalos daliai, priešingu atveju, ieškinys negali būti tenkinamas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sudarant sandorius tam tikras pareigas turėjo ir ieškovas. Teismų praktika nustato pareigą pasidomėti kontrahento turtine padėtimi, veikti protingai, rūpestingai, apdairiai, pagal bonus pater familias standartą. Taigi, ieškovas trečiojo asmens turtine padėtimi, tikėtina, nepasidomėjo arba, jei ir pasidomėjo, tai visiškai ją ignoravo – galimai tai įvyko dėl ieškovo vidaus politikos, ieškovo vadybininkams ar kitiems darbuotojams siekiant surasti kuo daugiau ieškovo platinamos produkcijos pirkėjų, padidinti ieškovo pardavimų apimtis, visiškai nevertinant sandorio sudarymo ir jo paskesnio nevykdymo rizikos arba jos nepaisant, net jei ji ir buvo žinoma (nuo pardavimo apimčių rezultatų, tikėtina, priklausė atitinkamų derybose dėl pardavimo sandorių sudarymo dalyvavusių ir (ar) sandorius sudariusių ieškovo darbuotojų darbo užmokestis, todėl jie buvo motyvuoti pardavimo sandorius sudarinėti nepriklausomai nuo pirkėjų finansinės padėties, ja nepasidomint arba nekreipiant į ją dėmesio, net jei apie ją ir būdavo žinoma), kas yra aiškiai paties ieškovo kaltė. Atsakovo nuomone, ieškovas prisiėmė su tuo susijusią riziką. Tuo tarpu, kalbant apie šalių elgesį po sandorių sudarymo, galima įžvelgti ieškovo nerūpestingumą ir neapdairumą. Po pirmojo nuostolingo sandorio ieškovas sudarė dar keletą sandorių su, kaip teigia, faktiškai nemokiu trečiuoju asmeniu ir atliko keletą didelių sumų avansinių mokėjimų. Taigi, žala, kurią ieškovas kildina iš sandorių, priežastiniu ryšiu yra susijusi su paties ieškovo (ir tikėtina sandorių sudarymo ir vykdymo metu buvusios trečiojo asmens vadovės) neteisėtais veiksmais.
Atsiliepimas
Atsakovai G. M. ir A. D. prašė ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovai niekada nebuvo UAB „Naktis Vilniuje” valdymo organų nariais, todėl jų atsakomybė CK 2.87 str. pagrindu yra negalima. 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Naktis Vilniuje” 2013 m. finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta pagal faktinę padėtį ir nieko neklaidinant. Ji buvo ir išviešinta bei paskelbta Juridinių asmenų registre. 2014 m. birželio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo vienbalsiai nuspręsta padidinti UAB „Naktis Vilniuje” įstatinį kapitalą papildomais akcininkų piniginiais įnašais. Atsakovai A. D. ir G. M. jų pasirašytas naujas akcijas visiškai apmokėjo. Be to, įstatinio kapitalo padidinimas buvo patvirtintas notaro ir įregistruotas Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka, yra nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Visa tai paneigia ieškovo argumentus dėl nuosavo kapitalo atkūrimo imitavimo bei dėl tariamo akcininkų aplaidumo ar nerūpestingumo, tvirtinant UAB „Naktis Vilniuje” 2013 m. finansinę atskaitomybę. Priežastis, lėmusi ieškovo nuostolių atsiradimą yra ne atsakovų veiksmai, o sandorio sudarymo dienai buvusio UAB „Naktis Vilniuje” vadovo ir ieškovo veiksmai. Tuo tarpu atsakovai nei sutarčių sudarymo metu, nei vėliau nebuvo UAB „Naktis Vilniuje” akcininkais, todėl negalėjo prisidėti prie nuostolių atsiradimo. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo galimų nuostolių yra ne tik kad neįrodytas, bet ir negalimas. Tuo tarpu, atsakovų žiniomis, sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 str. 4 p., niekada neegzistavo. Atsakovai taip pat neturi duomenų, kad jų buvimo UAB „Naktis Vilniuje” akcininkais metu UAB „Naktis Vilniuje” negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dėl nurodytų priežasčių pareiga, numatyta ĮBĮ 8 str. 1 d., jiems buvimo UAB „Naktis Vilniuje” akcininkais metu nekilo ir todėl tokios pareigos jie nėra pažeidę.
Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas ne tik kad nenurodė konkrečių M. M. nesąžiningų veiksmų, tačiau nenurodė ir kitų atsakovų neteisėtų veiksmų. M. M. nėra niekaip susijęs su ieškovo žalos atsiradimu, nes nei iki sandorių sudarymo, nei po jų nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pabloginę bendrovės finansinę padėtį. M. M. niekada bendrovėje neturėjo sprendžiamojo balso teisės, kaip ir prieš bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą, taip ir po jo, M. M. turėjo 17% bendrovės akcijų, todėl jis niekaip negalėjo vienas priimti sprendimo dėl bendrovės likvidavimo, nes toks sprendimas turi būti primamas tik 2/3 kvalifikuota balsų dauguma. Ieškovas pats dėl savo neatidumo prieš sudarydamas sandorius su bendrove nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų bendrovės finansinę padėtį. Prieš sudarydamas sutartis su bendrove, ieškovas privalėjo ir galėjo patikrinti bendrovės finansinę padėtį, tačiau dėl jam vienam žinomų aplinkybių, tokių veiksmų nesiėmė. 2013 m. finansinė buvo viešai prieinama, todėl ieškovas galėjo patikrinti bendrovės mokumą, ką tikėtina ir padarė. Todėl ieškovas kaip verslininkas negali remtis bendrovės neįvykdymu, tiek kiek prievolė buvo neįvykdyta, dėl galimai pačio ieškovo neatidumo. Ieškovo argumentas, kad bendrovė ir jos akcininkai nuslėpė tikrąją bendrovės padėtį jau nuo 2013 m. yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi sutartys su bendrove buvo sudarytos 2014 - 2015 metais, kada 2013 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys jau buvo pateiktas viešai. Dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo ieškovas pats prisidėjo prie savo tariamai patirtos žalos. Kaip matyti iš ieškinyje pateiktų priedų, bendrovei buvo išrašoma viena sąskaita po kitos. Kaip teigia ieškovas, šios sąskaitos yra neapmokėtos, tačiau iš pačio ieškovo veiksmų matyti, kad ieškovas ir toliau tiekdamas prekes neužkirto kelio didesniam bendrovės įsiskolinimui atsirasti, nors turėjo pilną teisę toliau nebetiekti prekių bendrovei, kol ši neapmokės pagal ankstesnes bendrovei išrašytas sąskaitas. M. M. nesuprantamas toks ieškovo neatidumas ir nerūpestingumas ir tolimesnių paslaugų tiekimas, negavus apmokėjimo už anksčiau suteiktas paslaugas, tokiu būdu didinant bendrovės įsiskolinimus, kurie šiai dienai pasak ieškovo sudaro 67.652,06 Eur.
Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovas M. M. nepateikia jokių paaiškinimų, kokius veiksmus jis kaip trečiojo asmens akcininkas atliko ar siekė inicijuoti akcininkų susirinkime klausimą dėl trečiojo asmens likvidavimo ar kitų veiksmų atlikimo. Atsakovas savo veiksmais negalėjo įtakoti bendrovės neatsiskaitymo su ieškovu, nes neturėjo balsų daugumos visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, M. M. neturėjo bendrovės finansinių dokumentų ir pagal ĮBĮ nuostatas tokių dokumentų negalėjo gauti. Bendrovės valdymas buvo patikėtas vadovei M. J., kuri iki šios dienos yra dingusi ir vengia kontaktuoti su atsakovu. Taigi, atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje, turi būti nustatyta, kada akcininkai, tarp jų ir M. M., sužinojo apie bendrovės nemokumo faktą, ir tik tokį faktą nustačius būtų galima spręsti, kuris ar kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai.
Ieškovas atsakovo M. M. atsakomybę papildomai kildina iš tariamai tarp M. M. ir ieškovo 2015 m. kovo 16 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 142. Tačiau atsakovas M. M. gavęs 2016 m. vasario 4 d. ieškovo pretenziją kaip laiduotojui pagal visas bendrovės prievoles, iškart ieškovą informavo, kad tokios sutarties jis niekada nebuvo sudaręs ir laidavimo sutartyje esantis M. M. parašas yra suklastotas, todėl atsakovas 2016 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dokumento suklastojimą bei disponavimą juo. Pareiškimas buvo persiųstas tyrimui Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Atlikus ekspertizę nusatyta, kad 2015-03-06 laidavimo sutartyje M. M. vardu psirašė M. J.. Dėl nurodytos priežasties M. M. negali kilti atsakomybė pagal ieškovo pateiktą laidavimo sutartį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Naktis Vilniuje“, atstovaujamas bankroto administratoriaus S. L., atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą tiek trečiojo asmens akcininkams, tiek vadovams kreditoriai gali reikšti tik netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu. Tuo tarpu, priteistos ir gautos įplaukos yra dalinamos ĮBĮ nustatyta eilės tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų, nustatyta, kad ieškovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir UAB „Naktis Vilniuje“ 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė tiekimo sutartį Nr. V66520141210/01, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti bendrovei nuosavybės teise gaminamas ir/ar platinamas prekes, o bendrovė įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti už jas sutartais terminais bei tvarka. Ieškovas ir bendrovė 2015 m. kovo 10 d. sudarė priedą prie tiekimo sutarties Nr. V66520141210/01 „Susitarimas dėl nuolaidos taikymo“, kurio pagrindu buvo susitarta dėl ieškovo gaminamo ir platinamo pilstomo alaus, alaus buteliuose, sidro, gėrimų, sulčių ir vandens populiarinimo ir platinimo bei apyvartos – populiarinimo nuolaidos taikymo, ieškovui sumokant tokią nuolaidą bendrovei avansu. Susitarimo pagrindu ieškovas išmokėjo bendrovei bendrą 54.513,21 Eur dydžio avansą, kuris turėjo būti grąžintas per susitarimo terminą, t. y. susitarimo pagrindu bendrovė už jai suteiktą avansą (iš anksto suteiktą nuolaidą) įsipareigojo iš ieškovo pirkti ir populiarinti jo produkciją ir tokiu būdu mažinti avanso dydį, kol visas bendrovei suteiktas avansas (nuolaida produkcijai) bus išpirkta. Šiai dienai bendrovės negrąžintas ir neišpirktas avansas pagal susitarimą sudaro 49.870,00 Eur.
Ieškovas ir bendrovė 2015 m. balandžio 27 d. sudarė marketingo paslaugų sutartį dėl lauko kavinės Nr. 336, kurios pagrindu buvo susitarta dėl ieškovo gaminamo ir platinamo pilstomo alaus, alaus buteliuose, sidro, sulčių, kitų gaiviųjų gėrimų ir vandens populiarinimo, platinimo ir lauko skėčių su „Kalnapilio“ prekiniu ženklu pagal suderintą projektą įrengimo. Marketingo sutarties 5 str. pagrindu ieškovas įsipareigojo avansu sumokėti už bendrovės teikiamas marketingo paslaugas. Atitinkamai, bendrovė įsipareigojo kas mėnesį pateikti ieškovui sąskaitą-faktūrą suteiktų paslaugų sumai. Šio susitarimo pagrindu, ieškovas 2015-06-04 sumokėjo bendrovei 12.000 Eur dydžio avansą. Bendrovė už suteiktas paslaugas pagal marketingo sutartį laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-09-30 išrašė ieškovui keturias PVM sąskaitas-faktūras bendrai 1.166,44 Eur sumai. Likusi bendrovei išmokėto avanso dalis, už kurią nebuvo suteiktos marketingo paslaugos, ir kuri yra grąžintina ieškovui, sudaro 10.833,56 Eur.
Be to, ieškovas, tinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus pagal su bendrove sudarytas sutartis bei susitarimą, tiekė produkciją (įvairius gėrimus) pagal bendrovės užsakymus, tačiau bendrovė už produkciją neatsiskaitė ir šiai dienai bendrovės skola siekia 4.312,46 Eur, o delspinigiai sudaro 136,39 Eur sumą.
Ieškovas taip pat suteikė bendrovei įrangą (alaus bokšto padėklus, kėdes, suolus, skėčius ir kt.) ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą KTG Nr.0000303 1.851,30 EUR sumai, kuri dalinai nėra apmokėta.
Bendrovė nevykdė savo įsipareigojimo pagal tiekimo sutartį grąžinti ieškovui laikinam naudojimui perduotą tarą, dėl ko bendrovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 648,35 Eur sumai, kuri, bylos duomenimis, taip pat nėra apmokėta.
Kadangi bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų M. J., M. M., A. D., A. T. ir G. M. solidariai ieškovui UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ priteisti 67.652,06 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau 2016-05-15 atsakovui UAB „Naktis Vilniuje“ iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė pareikšti ieškinį ir kreditoriaus teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais dėl vadovų (dalyvių) civilinės atsakomybės neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę), o teismas neturėjo pagrindo kreditoriaus pareikštą tiesioginį ieškinį perkvalifikuoti kaip netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius. Analogiška pozicija atkartota bei išplėtota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 kur nurodyta, kad akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus juridinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas niekaip neįrodė, kad atsakovų, išskyrus M. J., veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo išskirtiniai ir specifiškai pasireiškė tik jo atžvilgiu. Kaip matyti iš kreditorių sąrašo teismas yra patvirtinęs 189 370,80 eurų trečios eilės kreditorinių reikalavimų. Didžiausi trečios eilės kreditoriai yra gėrimų tiekėjai: UAB „Mineraliniai vandenys“ 40 439,31 eurų dydžio reikalavimas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ 57 197,16 eurų dydžio reikalavimas, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 67.652,06 eurų dydžio reikalavimas. Vien šie trejų kreditorių tapačios kilmės reikalavimai sudaro absoliučią reikalavimų daugumą – 165 288,53 eurus. Todėl išskyrus tik ieškovą ir patenkinus jo tiesioginį ieškinį, kaip jau minėta, būtų pažeisti pamatiniai nemokumo teisės principai – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Vien dėl šios priežasties ieškinys, atsakovų, išskyrus M. J., atžvilgiu negali būti tenkinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ ir UAB „Naktis Vilniuje“ tiekimo sutartį sudarė 2014 m. gruodžio 10 d. Kiti susitarimai sudaryti dar vėliau. Tačiau sutarties sudarymo metu ir dabar įmonės akcininkais buvo ir yra tik M. J. ir M. M.. Kiti atsakovai akcininkais buvo iki šalių santykių susiklostymo ir žalos atsiradimo įtakoti niekaip negalėjo.
Ieškovas ieškinį reikalavimo M. M. dalyje kildina ir iš ieškovo bei atsakovo M. M. 2015 m. kovo 16 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 142, kurios pagrindu M. M. laidavo visomis sumomis už bendrovės įsipareigojimus ieškovui pagal tiekimo sutartį, susitarimą bei marketingo sutartį, įskaitant palūkanas bei netesybas. Tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15109-16 atlikus rašysenos tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad: 2015-03-06 laidavimo sutartyje Nr. 142, skiltyje „Laiduotojas“, rankraštinį įrašą „M. M.“ parašė ir šalia M. M. vardu psirašė M. J.. Vadinasi šioje situacijoje galima teigti, kad būtent atsakovo akcininkė ir vadovė M. J. veikė nesąžiningai tiesiogiai prieš konkretų kreditorių – ieškovą UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, kuris, tikėtina, nesant laidavimo sutarties, būtų nutraukęs bendradarbiavimą su UAB „Naktis Vilniuje“. Tai reiškia, kad M. J. suklastodama laidavimo sutartį atliko kaltus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su nepatenkinto kreditorinio reikalavimo susidarymu ir didėjimu. Kitų atsakovų į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo faktų teismas nenustatė.
Nustatant iš M. J. priteistinos žalos dydį vertintina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu UAB „Naktis Vilniuje“ kreditoriams iš M. J. jau priteisė 170.435,88 Eur žalai atlyginti. Pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 16.003,37 Eur. Ieškovo 67.652,06 eurų dydžio kreditorinis reikalavimas sudaro 35,72 proc. trečios eilės reikalavimų. A. D. reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu. Vadinasi iš iš M. J. priteistų 170.435,88 Eur atėmus 16.003,37 Eur pirmos ir antros eilės krditorių reikalavimus ir 3.000 Eur kreditorių patvirtintas administravimo išlaidas, trečios eilės kreditoriams būtų skirstomi 151.432,51 Eur. 35,72 proc. šios sumos, kuri tikėtina atiteks ieškovui, sudaro 54.091,69 Eur, vadinasi ieškinys M. J. atžvilgiu tenkintinas 13.560,37 eurų dalyje.
Šioje byloje ieškovas patyrė 4.531,5 Eur, atsakovai A. T. - 3.873 Eur, G. M. – 3.351 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų darbų apimtis, teismo vertinimu kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti 2.500 Eur.
Ieškinį patenkinus iš dalies (25,07 proc. ieškinio reikalavimų) M. J. atžvilgiu, ieškovui iš M. J., proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, priteistina 305 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 626,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitų atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetus, A. T. ir G. M. iš ieškovo priteistina po 2.500 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei Civilinio proceso kodekso 268-270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13.560,37 eurų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 931,75 eurus bylinėjimosi išlaidų UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (į.k. 121958128).
Priteisti iš UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (į.k. 121958128) po 2.500 eurus bylinėjimosi išlaidų A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.