Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-5199-876/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
2YT-5199-876/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5199-876/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00577-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovui advokatui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant I. M., D. L. ir G. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po savo tėvo R. R. mirties 2015 m. kovo 30 d. atsiradusį palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvas R. R. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 114). Pareiškėjas po tėvo R. R. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė M. R. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 37). M. R. testamento nesudarė, todėl jos turtas buvo paveldimas pagal įstatymą. Po M. R. mirties palikimą priėmė įstatyminiai paveldėtojai, t. y. pareiškėjo tėvas R. R. ir jo sesuo A. L. Po motinos mirties pareiškėjo tėvas R. R. paveldėjo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvardintų pastatų dalies nuosavybės teisių pasikeitimas viešame registre išviešintas nebuvo.

Po pareiškėjo tėvo R. R. mirties, pareiškėjas priėmė likusį palikimą, t. y. žemės sklypus ir 1/2 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bei visą kitą mirusiam tėvui priklausiusį turtą. Kadangi R. R. testamento nesudarė, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra pirmos eilės paveldėtojas. Pažymėtina, kad pareiškėjo sesuo, R. R. duktė I. M. nepretenduoja į jai priklausančią palikimo, atsiradusio 2015 m. kovo 30 d. mirus R. R., dalį. Ji neatliko CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų ir tai yra jos valios išraiška. Pažymėjo, kad iki tėvo mirties pareiškėjas gyveno kartu su tėvu jam ir jo tetai A. L., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtame gyvenamajame name pareiškėjas pasiliko gyventi ir po tėvo mirties. Pažymėjo, kad tai buvo ir yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas. Teismų praktikoje vien tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sutinka su pareiškėjo A. R. prašymu, pretenzijų neturi.

Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio intereso šioje byloje ir į palikimą nepretenduoja bei informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 54, 55).

Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo į A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti 2018 m. birželio 28 d. (b. l. 34), apie posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 44), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 15-16 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo A. R. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo tėvas R. R. mirė (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašas Nr. 114). Po pareiškėjo mirties liko jo paveldėtas nekilnojamasis turtas: du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po R. R. mirties taip pat liko ir jo namų apyvokos bei asmeninai daiktai.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Anksčiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas A. R. po savo tėvo R. R. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po R. R. mirties jo sūnus A. R. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – liko gyventi tėvo gyvenamajame name, kuriame gyveno ir iki tėvo mirties, valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė ir visą mirusiojo tėvo kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, dokumentus.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. R. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jo tėvo R. R. mirties.

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukeliantis teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl turto paveldėjimo (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo tėvo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašas Nr. 114).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė