- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- eI-4480-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00965-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- P.S.
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, Varėnos rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovų: Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, Varėnos rajono savivaldybės atstovui A.B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.S. skundą atsakovams Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, Varėnos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2018 m. balandžio 23 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą Nr. T-9-97 Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P.S..
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamu sprendimu buvo nutarta: „Rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui P.S. suderinti savo elgesį ar veiklą su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais“. Etikos komisija išnagrinėjo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. pranešimą dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P.S. veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas.
Pabrėžė, kad administracijos direktoriaus kreipimosi pagrindą sudarė tai, kad pareiškėjas, kaip LSDP Varėnos rajono skyriaus pirmininkas ir savivaldybės tarybos narys, 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos info šou „KK2“ reportaže dėl Varėnoje statomo viešojo tualeto viešai išreiškė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių įrodančių faktų. Taip pat 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje pareiškėjas viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, nors neaišku dėl ko ir į kokią, be to, 2017 m. lapkričio 21 d. VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atliko viešojo tualeto statybos darbų patikrą bei pritarė įvykdytam mažos vertės pirkimui. Rašte Etikos komisijai administracijos direktorius nurodė, kad dalį kaltinimų pareiškėjas įvardijo: pareiškėjas įtaria, kad buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, tačiau visiškai nepagrindžia šio savo teiginio. Tarybos narys teigė, kad sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija. Dar 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. PSD-5907-(1.11), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui buvo atsakyta į du iš trijų klausimų ir nurodyta, kad su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Taip pat dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta viešojo tualeto statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Kreipdamasis į Etikos komisiją administracijos direktoriaus pabrėžė, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau politikui keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems žmonėms. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Etikos komisijos nariai, išnagrinėję visą medžiagą, vienbalsiai pasiūlė priimti sprendimą - rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.
Pabrėžė, kad valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (toliau – ir Kodeksas) bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31d. sprendimu Nr. T-VIII-364 patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau — ir Nuostatai).
Akcentavo, kad Etikos komisija nesuformulavo dėl pareiškėjo veiksmų ir teiginių nuoseklaus, logiško, motyvuoto sprendimo turinio. Sprendime tik formaliai nurodoma, kad politikas turi laikytis Kodekse nustatytų elgesio principų, tokių kaip pavyzdingumo, padorumo, sąžiningumo ir t.t. Visiškai nepasisakyta, ar pareiškėjas konkrečiu savo elgesiu, konkrečiais savo veiksmais pažeidė kurį nors iš šių principų. Esant tokiai formuluotei tik galima spėti, kad gal pareiškėjas nesuderino savo elgesio ar pažeidė visus politikų elgesio principus, kadangi nuoroda padaryta į visus Kodekse nurodytus principus, apibrėžiant juos išsireiškimu „ir t.t.“. Kodekso 4 straipsnyje išvardinti šie valstybės politikų elgesio principai, kuriais valstybės politikas vadovaujasi viešajame gyvenime: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. Etikos komisijos sprendime nenurodyti tie pagrindai bei motyvai, kuriems esant, pareiškėjas, Etikos komisijos manymu, nusižengė Kodekso normoms. Ginčijamo sprendimo apimtis nemaža, tačiau iš jo teksto neįmanoma suprasti, kodėl, kokiu pagrindu buvo priimtas toks sprendimas, kokiais veiksmais ir kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, todėl sprendimas negali būti laikomas motyvuotu.
Pabrėžė, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, teisinį kvalifikavimą. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tai yra jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.
Nurodė, kad dėl šio sprendimo nekonkretumo kyla neaiškumai, kaip turi elgtis tarybos narys, jeigu jam kyla abejonių dėl savivaldybės administracijos veiksmų panaudojant biudžeto lėšas. Etikos komisijos priimamiems sprendimams keliami reikalavimai yra išdėstyti Nuostatų 12.5 punkte. Nuostatų 12.5.2 nurodyta, kad aprašomojoje - motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai, įrodymai, kuriais grindžiamos Etikos komisijos išvados, argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai, nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant. Etikos komisijos sprendime nėra nurodyta konkretus principas ar principai su kuriais nesiderino pareiškėjo elgesys ar veiksmai. Sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, kurias galimai pažeidė asmuo, kurio veikla buvo tiriama, tuo buvo pažeistas Nuostatų 12.5.2 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.
Pabrėžė, kad pareiškėjui kilusios abejonės dėl Varėnoje pastatyto viešojo tualeto kainos negali būti vertinamos Kodekse numatytų elgesio principų aspektu, nes niekaip jų nepažeidžia. Šios abejonės yra pagrįstos. Kaip viešai paskelbta tualeto bendra kaina yra 96 319,33 Eur, tačiau už tokią kainą Varėnoje galima įsigyti įrengtą gyvenamąjį namą. Tai patvirtina skelbimų portale „Aruodas“ esantys duomenys (pvz.: mūrinis namas, plotas 203,51 m2, 15 a sklypas, parduodama už 83 000 Eur ir pan.). Pasisakydamas savivaldybės administracijos direktoriaus rašte nurodytų televizijų laidose pareiškėjas nepareiškė jokių konkrečių kaltinimų ar įžeidimų. Kaip ir kiekvienas pilietis demokratinėje visuomenėje pareiškėjas turi teisę į savo nuomonę ir saviraiškos teisę, tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., numatantis, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų (10 str.). Reikšdamas savo abejones, pareiškėjas nereiškė jokių kaltinimų, neteikė neteisingų faktų, neįžeidinėjo kitų asmenų ar institucijų, tuo pačiu laikėsi konstitucinės normos nepažeidinėti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Savivaldybės tarybos nario statusas pareiškėją įpareigoja būti aktyviu piliečiu. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Dėl minėto objekto kainos yra kilusių ir kitiems tarybos nariams, Tarybos antikorupcijos komisijos pirmininkas yra išsiuntęs atitinkamus paklausimus Viešųjų pirkimų tarnybai, VŠĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, Kauno apygardos prokuratūrai. Varėnos rajono savivaldybės administracija neišsklaidė šių abejonių, nes dėl tualeto statybos kainos neatliktas auditas, nepateikta ekspertų išvada. Sąmata priskirta konfidencialiai informacijai, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalį susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš šios įstatymo normos matyti, kad perkančiosios organizacijos vadovas gali įgalioti kitus asmenis susipažinti su visa su pirkimu susijusia informacija. Varėnos rajono savivaldybės administracijos vadovas nepanaudojo nei vienos iš numatytų priemonių, kad būtų išsklaidytos tarybos nariams kilusios abejonės dėl viešojo tualeto statybos kainos. Esant tokioms aplinkybėms, savivaldybės administracijos vadovo pranešimas Etikos komisijai yra tik noras, kad pareiškėjas neturėtų kitokios nuomonės.
Atsiliepimas
Atsakovai - Varėnos rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimuose į skundą, taip pat atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą atsakovai nurodė, taip pat jų atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 18 d. posėdyje išnagrinėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. pranešimą dėl savivaldybės tarybos nario (pareiškėjo) veiksmų, galimai pažeidžiančių Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Kreipimosi į Etikos komisiją esmė ta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos info šou „KK2“ reportaže dėl Varėnoje statomo viešojo tualeto pareiškėjas viešai išsakė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių faktų. 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje jis viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, įvardijo, jog jis įtaria, kad buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, teigė, jog sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija, nors pareiškėjui 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. PSD-5907-(l.11.) buvo atsakyta į du iš trijų klausimų ir nurodyta, kad su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Taip pat dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta viešojo tualeto statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Administracijos direktoriaus nuomone, nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, politikui keliami aukštesni elgesio standartai. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, todėl administracijos direktorius kreipėsi į Etikos komisiją, kad būtų ištirtas neetiškas valstybės politiko elgesys, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
Nurodė, kad Etikos komisija vertino pareiškėjo veiksmų (t. y. viešų pasisakymų televizijos laidose) atitiktį Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-Vlll-364 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų tvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatai. Kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principų, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Etikos komisijos struktūrą, funkcijas, komisijos narių darbo, atliekamų tyrimų ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Nuostatai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą. Etikos komisijos Nuostatų 12.5.1 - 12.5.3 papunkčiuose nurodyta, kokios dalys turi sudaryti Etikos komisijos sprendimą. Įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo data ir vieta, Komisijos pavadinimas, posėdyje dalyvaujantys asmenys, Komisijos sekretorius, asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos, tiriami asmens veiksmai. Aprašomojoje - motyvuojamojoje dalyje nurodoma: Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai, įrodymai, kuriais grindžiamos Komisijos išvados, argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant. Rezoliucinėje dalyje nurodoma: Komisijos išvada dėl svarstomo asmens veiksmų ir teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas. Skundžiamame Etikos komisijos Sprendime yra visos nurodytos dalys. Dalyje „Kreipimosi esmė“ nurodyta, kad į Etikos komisiją kreiptasi dėl pareiškėjo viešų pasisakymų dėl statomo viešojo tualeto, kurie kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui. Dalyje „Nagrinėjimo dalykas“, nurodyta, kad Etikos komisija vertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms. Dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ išsamiai nurodyti Etikos komisijos veiksmai, išsiųsti, gauti raštai, pranešimai, jų turinys, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės Sprendimo priėmimui. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Etikos komisijos Nuostatų 36.3 papunkčiu.
Pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad sprendime tik formaliai įvardinti Valstybės politikų elgesio kodekso pricipai, jog nepasisakyta, kuriuos principus jis pažeidė, tačiau Etikos komisijos sprendimo dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ nurodyta, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. T-9-95(1.13.) pareiškėjui pranešė, kada vyks Etikos komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas jo elgesys dėl veiksmų, galimai pažeidžiančių Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus. Sprendimo dalyje „Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai (įrodymai)“ taip pat nurodyti Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti padorumo - elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar jo institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos ir pavyzdingumo - deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų principai, o ne išvardinti visi devyni principai, nurodyti Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje.
Akcentavo, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau tarybos nario teisė reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, nes valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo turi nekenkti savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, nepažeisti Valstybės politikų elgesio kodekso principų. Tarybos nariams suteikta tarybos sprendimų priėmimo galia, platus sprendžiamų visuomeninių reikalų spektras ir sprendimų mastai, kurie turi įtakos ne tik visuomenei, bet ir jos nuomonei apie valdžią, todėl bet koks tarybos nario elgesys yra itin svarbus. Tarybos narys turi rodyti pavyzdį visuomenei, vadovautis aukštais etikos standartais, skatinti etišką elgesį, kuris turi įtakos visuomenės pasitikėjimui valdžios atstovais. Etikos komisijos Nuostatų 36 punkte, nurodyta, kokius sprendimus gali priimti Etikos komisija. Nuostatų 36.3 papunktis nustato, kad turi teisę rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais. Nors pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nenurodyta, kokius principus jis pažeidė, tačiau Etikos komisija priėmė Sprendimą ne konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, o, įvertinus visas aplinkybes, faktus, pateiktą informaciją, nusprendė tik rekomenduoti pareiškėjui, kaip Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui, suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, t. y. pareiškėjui buvo pateikta rekomendacija.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. PSD-472 kreipėsi į Etikos komisiją dėl savivaldybės tarybos nario (pareiškėjo) veiksmų, galimai pažeidžiančių Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus. Administracijos direktorius paminėtame dokumente nurodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos info šou „KK2“ reportaže dėl Varėnoje statomo viešojo tualeto pareiškėjas viešai išsakė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių faktų. Taip pat pranešime Etikos komisijai administracijos direktorius informavo Etikos komisiją, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, įvardijo, jog jis (pareiškėjas) įtaria, jog buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, taip pat teigė, kad sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija.
Administracijos direktorius rašte Etikos komisijai taip pat nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. PSD-5907-(1.11.) buvo atsakyta į du iš trijų jo klausimų ir nurodyta, jog su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Be to, dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta viešojo tualeto statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Administracijos direktoriaus akcentavo, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau politikui keliami aukštesni elgesio standartai. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui. Pareiškėjas savo neetišku elgesiu siekia nesąžiningai įgauti pranašumą artėjančiuose rinkimuose, todėl jo elgesys turi būti ištirtas Etikos komisijos.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, Etikos komisija, atlikusi tyrimą (jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė), 2018 m. balandžio 23 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą Nr. T-9-97. Sprendime Etikos komisija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Valstybės politikas turi laikytis Kodekse nustatytų elgesio principų, tokių kaip: pavyzdingumo - deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; padorumo — elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų; sąžiningumo — pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą ir t.t. Vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų 36.3 papunkčiu nusprendė rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.
Teismas akcentuoja, kad valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 102-3938) (toliau – Kodeksas). Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje, vadovaujasi Kodekso redakcija, galiojančia nuo 2016 m. sausio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kituose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti valstybės politikų elgesio reikalavimai, tačiau jie negali prieštarauti šiame kodekse įtvirtintiems valstybės politikų elgesio principams. Pagal Kodekso 2 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos narys yra laikomas valstybės politiku ir jis nepatenka į 3 straipsnyje nurodytas valstybės politikų, kuriems netaikomas kodeksas arba taikomas tik tam tikra apimtimi, išimtis, todėl jam šis kodeksas taikytinas visa apimtimi. Nagrinėjamai bylai aktualus Kodekso 4 straipsnis (Valstybės politikų elgesio principai), kuriame apibūdinti 9 elgesio principai (pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, atsakomybė), kuriais valstybės politikas viešajame gyvenime privalo vadovautis. Vienas iš valstybės politikų elgesio kontrolės mechanizmų, elgesio principų įgyvendinimo užtikrinimas, Kodekse numatytas Etikos komisijų, tiriančių valstybės politikų elgesį, privalomas sudarymas. Pagal Kodekso 6 straipsnį savivaldybių tarybose jos sudaromos savivaldybių tarybų sprendimu. Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką, vadovaujantis šiuo kodeksu, nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Etikos komisijų įgaliojimai pagrinde įtvirtinti Kodekso 7 straipsnyje (Valstybės politikų elgesio tyrimas) ir 9 straipsnyje (Komisijos sprendimai). Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi komisija gali: konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; rekomenduoti viešai atsiprašyti; įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-VIII-364 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose detalizuotas aukščiau paminėtų Kodekso normų įgyvendinimas. Nuostatų V skirsnyje iš esmės atkartotas Kodekso 9 straipsnis.
Ginčijamo sprendimo analizė patvirtina, kad jo priėmimo pagrindas – Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir, atitinkamai, Nuostatų 36.3 papunktis (rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais). Etikos komisija, atlikusi pareiškėjo veiklos teisinį vertinimą, konstatavo, kad administracijos direktoriaus nurodytose situacijose pareiškėjas nesilaikė Kodekse įtvirtintų principų reikalavimų: pavyzdingumo - deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; padorumo - elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų; sąžiningumo - pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą. Komisija, nurodydama principus, konkrečiai išvardijo tik tris, tačiau iš konstatavimo ,,ir t.t.“ galima daryti prielaidą, kad galimai buvo norėta pažymėti, jog pareiškėjo veiksmai neatitiko ir likusių septynių principų, išvardintų Kodekse, turinio. Nežiūrinti to, ginčijame sprendime aiškiai bei suprantamai nesuformuluota išvada, ar pareiškėjas pažeidė, ar nepažeidė Kodekse įtvirtintų principų, tačiau Sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjui rekomenduota suderinti savo elgesį su Kodekse išvardintų principais. Tai teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Etikos komisija pareiškėjo veiksmuose galimai įžvelgė Kodekso nuostatų pažeidimą. Apibendrinant Sprendimo turinį teismas pabrėžia, kad jo turinys yra neaiškus ir pakankamai prieštaringas (ABTĮ 56 str.).
Teismas pabrėžia, kad Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti. Nagrinėjamu atveju priimtas Etikos komisijos sprendimas niekaip neatitinka pirmiau nurodytų tikslų, nes iš Sprendimo nėra pakankamai aišku, ar tarybos narys (pareiškėjas) pažeidė valstybės politikų elgesio nuostatas (konkrečiai kuriuos principus), ar jų nepažeidė ir konkrečiai kuriomis teisės aktų normomis remiantis tai nustatyta.
Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi būti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).
Kodekso, Nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo turinio, taip pat LVAT praktikos analizė duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamam 2018 m. balandžio 23 d. Etikos komisijos sprendimui turi būti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusi VAĮ redakcija) įtvirtinti bendrieji individualaus administracinio akto turinio reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. A556-336/2011)(ABTĮ 15 str., 21 str.) pateikė išaiškinimą, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamame Sprendime yra nurodytas tik šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, taip pat faktinės aplinkybės, tačiau visiškai neatliktas ginčo situacijos teisinis vertinimas. Teismas pastebi, kad Sprendime nurodytos teisės normos nėra visiškai aiškiai susietos su Sprendime įvardytais objektyviais duomenims (faktais) – visiškai neaptarta kokiais konkrečiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kodekse nustatytų principų turinį, taip pat nėra aišku, kokius principus pažeidė tarybos narys, nes Etikos komisija naudoja trumpinį ,,ir t.t.“. Tai akivaizdžiai prieštarauja ir Nuostatų 12.5.2 papunktyje įtvirtintam imperatyviam reikalavimui. Šis Sprendimo turinio trūkumas yra esminis ir sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimą, kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą. Paminėtas Sprendimo motyvacijos trūkumas akivaizdžiai sukliudė pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę, identifikuoti jo teisių pasikeitimą, atsiradusias pareigas bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių gynybą (ABTĮ 56 str.). Kaip jau buvo paminėta, Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti, tačiau iš nagrinėjamu atveju priimto sprendimo turinio nėra aišku, ar tarybos narys pažeidė valstybės politikų elgesio nuostatas (ir konkrečiai kurias), ar jų nepažeidė ir kuriomis teisės aktų normomis remiantis, tai nustatyta. Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas panaikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. teismo posėdyje antruoju atsakovu nurodė Varėnos rajono savivaldybę, tačiau šiai institucijai jokio reikalavimo nepareiškė. Nurodyti atsakovą ABTĮ prerogatyvą suteikia pareiškėjui (ABTĮ 53 str.). Teismų praktika (ABTĮ 15 str., 21 str.) patvirtina, kad analogiško pobūdžio administracinėse bylose tinkamas atsakovas yra konkrečios savivaldybės tarybos Etikos komisija (LVAT administracinės bylos Nr. eA-1942-756/2015, A-868-261/2018, eA-396-1062/2018 ir kt.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas Varėnos rajono savivaldybės atžvilgiu atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur už skundo parengimą ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2018 m. gegužės 9 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 884825, iš kurio matyti, kad pareiškėjas už skundo parengimą advokatei sumokėjo 250 Eur.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. gegužės 17 d. (2018 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2017 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (884,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 2212 Eur (884,80 Eur (2017 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 250 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
Nustatyta, kad pareiškėjas už paduotą skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio (2018 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 572). Sumokėtinas žyminis mokestis taip pat priteistinas pareiškėjui. Šioje administracinėje byloje yra du atsakovai Varėnos rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atsakovo Varėnos rajono savivaldybės atžvilgiu atmetamas, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos priteistini 273 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P.S. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2018 m. balandžio 23 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą Nr. T-9-97 Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P.S.
Pareiškėjo P.S. skundą atsakovo Varėnos rajono savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos pareiškėjo P.S. naudai 273 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.