Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ID forty six“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ID forty six“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „ID forty six“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo naudai priteisė iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 104,30 Eur.

Pareiškėjas atskiruoju skundu, visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priteisti jam išlaidas už antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat su išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumažinimu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos, nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas antstolio D. Š. surašytas 2015 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra perteklinis įrodymas, nes juo esą nebuvo konstatuotos ginčui reikšmingos aplinkybės. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas, ir, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą, būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012). ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad juo buvo konstatuotos aplinkybės, susijusios su elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) užregistravimu naujienlaiškių prenumeratai interneto tinklapyje taikosunija.lt, nustatyta, kad suvedus ši adresą patenkama į Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos tinklapį. Nagrinėtos administracinės bylos ginčo dalykas buvo tai, ar pareiškėjas siuntė vartotojui A. Ž. Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos paskolų reklamą, negavus išankstinio vartotojo prašymo ar sutikimo gauti reklamą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, pareiškėjas, pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas konkrečiais įrodymais pagrįsti savo teiginius, pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatytos aplinkybės dėl elektroninio pašto adresų registravimo, tarp jų ir A. Ž. elektroninio pašto adreso, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl antstolio D. Š. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 169,40 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai, todėl ši suma priteistina pareiškėjui.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad papildomi rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti 2015 m. gruodžio 14 d., vykdant pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti detalius paaiškinimus, kokiu būdu vartotojų elektroninių paštų adresai atsiduria imoniukatalogai.com duomenų bazėje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 5 ir 8.16 punktais, nustatė, kad maksimalus užmokestis, priteistinas už advokato padėjėjo paaiškinimų parengimą, sudaro 177,22 Eur, tačiau, atsižvelgęs į paaiškinimų apimtį ir turinį, šią sumą sumažino iki 60 Eur.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl patirtų išlaidų dydžio vertinimo. Kaip minėta, Rekomendacijose nustatyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai, todėl faktiškai priteistina suma gali būti mažesnė, nes teismas išlaidų dydį nustato įvertinęs konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 60 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą yra pagrįsto dydžio.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat argumentuoja, kad išlaidos, kurias jis patyrė už jo atstovavimą teismo posėdyje, buvo nepagrįstai sumažintos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 4 d. teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė, kuriai sumokėta 90 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (2 val.) bei 60 Eur už atstovavimą šiame teismo posėdyje, kuris truko 21 min. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovės poziciją teismo posėdyje, sprendė, kad laikas, sugaištas rengiantis šiam teismo posėdžiui, trumpintinas iki 1 val., ir prašomą priteisti sumą sumažino iki 44,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas, laiką iki 30 minučių atmetant, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog išlaidos šiuo atveju skaičiuotinos už 2 val. ir maksimalus užmokesčio dydis siektų 88,60 Eur. Pažymėtina, kad šiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė vadovavosi rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismo buvo įpareigota pateikti, išdėstyta pozicija, naujų argumentų ar nuomonės neišreiškė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas teismo išlaidų sumą mažinti.

Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam teismo išlaidas, patirtas už šio atskirojo skundo surašymą, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, maksimalus už šio atskirojo skundo parengimą priteistinas dydis gali būti 302,75 Eur (0,4 x 756,9 Eur). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 121 Eur dydžio išlaidas, taigi prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šia nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimus tenkinant iš dalies, priteistina išlaidų dalis proporcingai mažintina ir šiuo atveju sudaro 40 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina ir pareiškėjo naudai papildomai priteistina iš atsakovo 169,40 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bei 40 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „ID forty six“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo UAB „ID forty six“ prašymas priteisti 169,40 Eur teismo išlaidų netenkintas, pakeisti.

Priteisti pareiškėjo UAB „ID forty six“ naudai iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 169,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 40 euro centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo UAB „ID forty six“ prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo UAB „ID forty six“naudai iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 40 Eur (keturiasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.