Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Evaldas Č. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8659-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam buvo paskirta 850 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir konfiskuota vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 55 950 Eur, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 13 d., 10.10 val., krašto kelio Kaunas – Prienai – Alytus 12,000 km, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir pažeidimą padarė pakartotinai.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu E. Č. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (toliau – ir Kauno apylinkės teismas), kuriuo prašė paskirti administracinę nuobaudą remiantis ANK 424 straipsnio 4 dalimi arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir nekonfiskuoti automobilio „Porsche Panamera 4“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 55 950 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. Č. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. Č. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 4 dalį, bei neskirti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba sumažinti konfiskuojamą transporto priemonės vertę. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad jis nežinojo, jog jau du kartus buvo baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jos vairuoti, be to jo sunki finansinė padėtis, kad sumokėti tokio dydžio konfiskuotino automobilio vertę.

Dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies taikymo.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog E. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl E. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir šis veiksmas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalis, be kita ko, numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 8 dalis, be kita ko, numato, kad už šio straipsnio 5 numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. Č. 2025 m. balandžio 13 d. 10.10 val., krašto kelio Kaunas – Prienai – Alytus 12,000 km, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Apelianto teigimu, jis nežinojo apie jo atžvilgiu anksčiau priimtus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-193587-2023 (2023 m. gegužės 14 d. pažeidimas) ir 2024 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-120510-2024 (2024 m. balandžio 15 d. pažeidimas). Nors apeliantas nurodo, jog minėti nutarimai jam buvo neįteikti, tačiau apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos laiko tik pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti jam kylančios atsakomybės.

13. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojamas ANK 573 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dokumentų įteikimas elektroninio pašto adresu laikomas tinkamu, kai minėtas elektroninis pašto adresas buvo išviešintas valstybės informacinėse sistemose (registruose), naudojamas, aktyvus, pašto dėžutė egzistuojanti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-511/2025, Nr. 2AT-35-511/2024 ir kt.).

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-193587-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), bei 2024 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-120510-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), E. Č. buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. elektroninio pašto adresu, kuris nurodomas viešuose registruose. Be to, minėtas pareiškėjo elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) nurodomas prašyme dėl transporto priemonės grąžinimo, prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir prašyme dėl dalyvavimo bylos žodiniame nagrinėjime Institucijoje, todėl akivaizdu, jog priešingai, nei nurodoma skunde, apeliantas šiuo elektroniniu paštu naudojasi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucija siuntė apeliantui minėtus du nutarimus administracinio nusižengimo bylose, nes jis buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose (registruose), pareiškėjo buvo naudojamas, jo elektroninio pašto dėžutė buvo egzistuojanti.

15. Skunde apeliantas nurodo, jog Institucijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2024 m. liepos 1 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose savo elektroniniu paštu (ar kitokių būdu) negavo ir apie juos nežinojo, todėl nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Apygardos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir nurodo, jog, kaip jau minėta, Institucija nutarimus išsiuntė apelianto viešuose registruose nurodytu elektroninio pašto adresu, kuris, kaip nustatyta byloje, buvo teisingas, aktyvus ir naudojamas, be kita ko, apeliantas tą patį elektroninio pašto adresą, toliau nurodo savo teikiamuose prašymuose šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl laikytina jog apeliantui minėti nutarimai buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai jo naudojamu elektroninio pašto adresu. Tai ar apeliantas skaitė gautus iš institucijos procesinius dokumentus, kada tai padarė – priklauso tik nuo pačio apelianto subjektyvios valios ir pastangų.

16. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju įgalioto atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra nei analogiška, nei panaši šioje byloje nustatytai, todėl ja vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Kitaip nei nagrinėjamoje byloje, cituojamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo išreiškęs savo valią gauti procesinius dokumentus ne elektroniniu, o paprastu paštu, be to cituojamoje byloje nenustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas asmeniui būtų išsiųstas tinkamu, aktyviu ir jo naudojamu elektroniniu paštu. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. Č. elektroninis paštas buvo aktyvus ir naudojamas, toks elektroninis pašto adresas egzistuojantis, nurodytas ne tik valstybės informacinėse sistemose (registruose), tačiau ir pačio apelianto įvairiuose procesiniuose dokumentuose, esančiuose šioje administracinio nusižengimo byloje.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas vairavo transporto priemonę nepasibaigus ankstesniu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui, specialiosios teisės atėmimas buvo paskirtas nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2026 m. balandžio 20 d. Byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą apeliantas padarė 2025 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog E. Č. padarė administracinį nusižengimą, kuris yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes jis, būdamas Institucijos nutarimais baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 5 dalį, kuriais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pirmos instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo.

18. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

19. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad E. Č. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarė vairuodamas automobilį „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne E. Č., o (duomenys neskelbtini). Kadangi nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog automobilis priklauso ne pačiam E. Č., nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, Institucijos nutarimu visiškai pagrįstai konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 55 950 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę rinkos kainą Lietuvoje. Tokiam Institucijos sprendimui pritarė ir apelianto atstovo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, be kita ko konstatavęs, jog jokių kitų duomenų patvirtinančių, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, nei nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, byloje nėra.

20. Nagrinėjamu atveju, kartu su apeliaciniu skundu apelianto atstovė pateikė Transporto priemonės „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kurioje pateiktos analizuojamo turto vertinimo išvados, jog konkretaus vertinamojo turto – „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertė 2025 m. rugsėjo 4 d. yra 34 000 Eur.

21. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024), kuri, kaip nustatė Institucija, bei pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis, sudaro 55 950 Eur. Visgi, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė „Porsche Panamera 4“ kaina Lietuvoje. Svarbu tai, kad šiuo atveju E. Č. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus duomenis, pagrindžiančius mažesnę automobilio vertę. Kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 4 d. Transporto priemonės „Porsche Panamera 4“, vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant automobilio rinkos kainą, buvo įvertintas konkretus automobilis „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, jo įranga, komplektacija, kėbulo tipas, rida, pavarų dėžės tipas, pagaminimo metai, spalva ir kitos aplinkybės, reikšmingos transporto priemonės kainos nustatymui. Pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą akivaizdu, jog analizuojamos transporto priemonės rinkos vertė – 34 000 Eur su PVM yra mažesnė nei tai nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje 55 950 Eur su PVM.

22. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju objektyvus transporto priemonės vertės kriterijus yra Transporto priemonės „Porsche Panamera 4“, vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilio „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 34 000 Eur su PVM, kadangi minimas turto vertintojas atliko būtent šios konkrečios transporto priemonės rinkos vertės nustatymą, todėl apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas šioje dalyje keičiami sumažinant konfiskuotino turto vertę iki 34 000 Eur. Be kita ko, svarbu ir tai, kad automobilio vertinimą atliko turto vertintojas, t. y. asmuo, turintis specialių žinių ir kuris nustatydamas vertinamo turto vertę atsižvelgė į konkretaus automobilio techninę charakteristiką, esamus defektus ir kitus duomenis.

23. Apeliaciniame skunde, be visa ko, prašoma ir iš viso netaikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba nustatytą naują vertę – 34 000 Eur sumažinti, nes ši suma apeliantui yra per didelė. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde akcentuojama tai, kad ir 34 000 Eur sumos konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingas, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis, apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, E. Č. įvykdė žinodamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės (nes ši teisė jam yra atimta), tačiau nepaisydamas šios aplinkybės ir nesant jokių objektyvių, pateisinančių tokį jo elgesį priežasčių, vėl vairavo automobilį, neturėdamas tam reikalingos specialiosios teisės. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. Č. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad jis už įvairius KET pažeidimus baustas netgi 83 kartus, paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės leido tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui pagrįstai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Č. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujų nusižengimų darymo neatgrasė. E. Č. nuolat ir sistemingai vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, t. y. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Neabejotina, kad pats nusižengimą padaręs E. Č., būdamas ne kartą baustas už tapatų nusižengimą, t. y. vairavimą neturint šios teisės, tame tarpe ir už nusižengimą, kuomet pakartotinai vairavo neturėdamas šios specialiosios teisės, todėl suvokė, kad vairuojant didelės vertės transporto priemonę neturint tam teisės, už pakartotinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojama nusižengimo padarymo priemonė, o šiuo atveju, kadangi transporto priemonė priklauso ne jam – jos vertė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

25. Nors skunde nurodoma, kad E. Č. administracinis nusižengimas buvo padarytas, vairuojant transporto priemonę, nes reikėjo vežti sergančia seserį (nors tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra pateikta), tačiau tai nėra pagrindas lengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį ir švelninti ar išvis panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog E. Č. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o nutarimais skiriamos švelnesnės baudos ir administracinio poveikio priemonės jo elgesio nekeičia ir nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad E. Č. nedirba, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tai nebuvo atsitiktinis E. Č. nusižengimas, už kurį šį kartą jam buvo paskirta tokia griežta administracinio poveikio priemonė. Tiek administracine nuobauda, tiek administracinio poveikio priemone yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir, ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju, įvertinus apelianto neigiamą charakteristiką jo sistemiškai daromų administracinių nusižengimų kontekste, ji būtų beprasmiška.

26. Visų išvardintų aplinkybių kontekste spręstina, kad visos transporto priemonės „Porsche Panamera 4“, vertės, nustatytos pagal pateiktą su apeliaciniu skundu šio automobilio vertinimo ataskaitą - 34 000 Eur su PVM konfiskavimas, šiuo atveju yra pagrįstas ir teisėtas, jos dar labiau mažinti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks administracinio poveikio priemonės dydžio nustatymas atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, taip pat administracinio nusižengimą padariusio asmens pavojingumą dėl sistemiškai daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir užtikrins teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos ir pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo, todėl nutarimas ir teismo nutartis keistini dalyje dėl konfiskuotino turto vertės, o kitose dalyse jų keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8659-2025 dalį dėl E. Č. skirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 55 950 Eur išieškojimo ir išieškomą valstybės naudai iš E. Č. konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Panamera 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 34 000 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių eurų).

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8659-2025 palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.