Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

25. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos centras kaip juridinis asmuo neatsisako grąžinti lėšas, kurios buvo pervestos už neatliktus darbus, t. y. gautos už neatliktas procedūras. Šiuo metu ligonių kasos nesikreipė į (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą, kad tos lėšos būtų grąžintos. Mano, kad jei tokie veiksmai būtų buvę atlikti, būtų susirinkusi stebėtojų taryba ir Savivaldybė būtų priėmusi tam tikrą sprendimą, lėšos būtų buvusios grąžintos. Teigia, kad gailisi ir prašo kiek įmanoma švelninti juridinio asmens padėtį, skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad jau įgavo patirties, žmonės džiaugiasi tokia paslauga ir ji yra reikalinga, turėtų nenutrūkti, tačiau šiuo laikotarpiu sunku ir sudėtinga su finansais. Prašo, kad paskirta bauda nebūtų našta sveikatos centrui, nes išsilaiko iš ligonių kasų gaunamų lėšų, jas reikia uždirbti, o Savivaldybės lėšos yra labai ribotos, nes dėl pandemijos uždaryti verslai, įmokos apribotos.

26. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę patvirtina šioje byloje surikti įrodymai.

27. 2020-06-01 apklausta A. B. (2021 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 str. 1 d., pagal laidavimą) parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dienos stacionare dirba nuo 2013 m., dirba socialine darbuotoja. Į jos kaip socialinės darbuotojos pareigas įeina gydymo užsiėmimų vedimas, bendravimas su dienos stacionaro pacientais, dokumentacijos pildymas, pacientų užimtumo organizavimas. Jos tiesioginė vadovė dirbant (duomenys neskelbtini) 2016–2019 m. laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) I. V. Apie darbo ir gydymo organizavimą gali paaiškinti, kad visai VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro veiklai tiesiogiai vadovaudavo ir darbuotojams nurodymus duodavo I. V. Dienos stacionare pacientai gydomi ir užsiėmimai organizuojami kiekvieną darbo dieną, per dieną organizuojamos dvi gydymo grupės, t. y. rytmetinė ir popietinė. Kiekvienos darbo dienos ryte arba popiet į dienos stacionarą atvyksta pacientai, kuriems yra paskirtas gydymas. Darbo dienomis dirbama su tais pacientais, kurie atvyksta gydytis. Realiai atvykusių pacientų niekas neregistruodavo, niekas nestebėjo, kad visi pacientai, kuriems paskirtas gydymas, privalomai lankytų užsiėmimus, niekas neieškojo ir nesiaiškino, kodėl kai kurie pacientai nelanko ar iš dalies nelanko gydymo užsiėmimų, tiesiog buvo dirbama su tais pacientais, kurie atvykdavo. Pacientai dienos stacionare buvo gydomi pagal gydytojų išrašytus siuntimus ir gydytojų paskyrimus dėl konkrečių gydymo paslaugų teikimo. Gydytojai nuspręsdavo, kokį gydymo laikotarpį taikyti konkrečiam pacientui, ir šiuos duomenis fiksuodavo paciento dieninio stacionaro ligonio kortelėje. Šioje kortelėje gydytojas fiksuoja duomenis apie gydymo rezultatus, juos apibendrina gydymo pabaigoje duomenis fiksuodamas kortelės paskutiniame lape. Kiek jai žinoma, po gydytojo apibendrinimo dieninio stacionaro ligonio kortelėse duomenis fiksuoja ir psichologas, kuris lygiai taip pat kaip ir socialinis darbuotojas gydymo metu tiesiogiai bendrauja su dienos stacionaro pacientais. Kokių duomenų pagrindu įrašus daro gydytojai ir psichologai, ji negali nurodyti, tačiau gali patvirtinti, kad šie įrašai daromi nesiremiant socialinio darbuotojo, taip pat ir jo pildytais užimtumo lapais, kadangi pagal nusistovėjusią praktiką užimtumo lapai buvo pildomi tik po to, kai gydytojai ir psichologai padarydavo įrašus dieninio stacionaro ligonio kortelėse. Gali paaiškinti, kad įrašai užimtumo lapuose yra daryti šabloniškai šiek tiek koreguojant tekstą. Įrašai nebuvo rašomi individualiai kiekvienam pacientui ir užimtumo lapai nebuvo pildomi paciento gydymo laikotarpiu, jie dažniausiai buvo pildomi baigiantis arba pasibaigus paciento gydymo laikotarpiui ir turint dieninio stacionaro ligonio korteles, kuriose jau būdavo gydytojų įrašai apie gydymo rezultatus ir taikyto gydymo laikotarpius. Nurodo, kad 2016–2019 m. I. V. dažnai ateidavo į dienos stacionaro patalpas ir stebėjo darbo eigą. Kas kartą atėjusi (duomenys neskelbtini) paklausdavo, kiek pacientų lanko užsiėmimus, ir šie realūs duomenys jai visada buvo pateikiami, todėl, jos manymu, ji tiksliai žinodavo, kiek dienos stacionare einamuoju laikotarpiu turėjo būti gydoma ir kiek pacientų realiai užsiėmimus lankė, tai jai kaip socialinei darbuotojai tiksliai nebuvo žinoma, t. y. jai tiksliai nebuvo žinoma, kiek pagal dokumentus einamuoju laikotarpiu dienos stacionare turi būti gydoma pacientų, ji žinojo, kiek realiai pacientų atvyko gydytis konkrečią dieną. I. V. akcentuodavo, kad dienos stacionare turi būti gydoma kuo daugiau pacientų, pabrėždavo, kad reikalingas konkretus unikalių pacientų skaičius per metus tam, kad dienos stacionaro veikla atrodytų reikalinga, tačiau jai nebuvo žinoma, kodėl ji tai akcentuodavo ir kur buvo numatytas konkretus būtinas dienos stacionaro pacientų skaičius. Pacientų skaičius nuo jos nepriklausė, todėl ji į tai nesigilino. Kaip minėjo, užimtumo lapus dažniausiai pildydavo tik konkretaus asmens gydymo laikotarpio pabaigoje ar jam pasibaigus, gavusi dieninio stacionaro ligonio korteles, kurias gydytojai perduodavo R. P., o ji į korteles įdėjusi jos pildytus paciento stebėjimo ir surinktų apie jį žinių lapus su priedais šiuos dokumentus perduodavo jai arba R. M.. Pildydama užimtumo lapus naudodavosi ir savo užrašais, dėl to gal 2017 m. ar 2018 m. pastebėjo, kad dalis jai pateiktų dieninio stacionaro ligonių kortelių užpildytos įvairių pacientų vardu, realiai pacientai jai nebuvo žinomi arba pacientus buvo mačiusi tik vieną ar kelis kartus, nors jai pagal kortelėse fiksuotus duomenis reikėjo užimtumo lapus pildyti fiksuojant gydymo laikotarpį iki 30 darbo dienų. Pastebėjusi tokius atvejus ji kreipėsi į direktorę I. V. ir jai paaiškino, kad daliai pacientų ji užsiėmimų neorganizavo, o jai perduotos dieninio stacionaro ligonio kortelės tam, kad užpildytų VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapus, juose fiksuodama išgalvotus duomenis apie neva suteiktą gydymą. Su tokiomis pastabomis ji į I. V. kreipėsi ne vieną kartą, konkrečiai kada – negali nurodyti, bet tai buvo 2016–2019 m., po tokio jos kreipimosi I. V. jai pasakydavo, kad ji nesiglintų į ne savo reikalus, o jei nori dirbti šį darbą, turi daryti tai, kas yra liepiama, ir nurodydavo pildyti užimtumo lapus juose fiksuojant išgalvotus duomenis, tai ji paklusdama tiesioginiams (duomenys neskelbtini)s nurodymams ir darė. I. V. jai nurodydavo, kad apie gydymo suteikimą duomenis ligonio kortelėse fiksuoja gydytojai ir ji turi vadovautis šiais duomenimis pildydama užimtumo lapus. I. V. akcentuodavo, kad viskas yra gerai ir kad ji nesikištų į ne savo reikalus, ji yra viršininkė ir visi darbuotojai turi paklusti jos nurodymams ir daryti tai, kas jiems yra nurodoma. Realiai ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pranešime apie įtarimą nurodytiems asmenims nebuvo suteiktos gydymo paslaugos dienos stacionare, tik gali pripažinti, kad jeigu ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti tokie faktai, tai šiems asmenims gydymo paslaugų ji nesuteikė arba suteikė ne tokį kiekį, kiek yra nurodyta užimtumo lapuose, o užimtumo lapus pildė (duomenys neskelbtini)s nurodymu, remdamasi gydytojų įrašais gydymo kortelėse. Užimtumo lapai buvo pildomi visam paskirtam ligonio kortelėse užfiksuotam laikotarpiui, fiksuojant šabloninius, savaitinius paciento gydymo duomenis. Iš pranešime apie įtarimą išvardytų asmenų gali išskirti pacientų grupę t. y. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojus. Šios įstaigos gyventojai pagal gydytojų siuntimus buvo gydomi dienos stacionare. Patvirtina, kad pacientai iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionarą buvo atvežami (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų transportu, pacientai buvo atvežami kelis kartus per savaitę, gal dvi ar tris dienas per savaitę. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai dienos stacionaro užsiėmimus tikrai lankė tomis dienomis, kai jie buvo atvežami. Kaip dažnai jie buvo atvežami 2016 m., ji tikslia nepamena, vėliau, kiek pamena, buvo vežami du kartus per savaitę. Nurodo, kad nors (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai į dienos stacionarą atvykdavo tik du kartus per savaitę, tačiau užimtumo lapuose buvo fiksuojami duomenys apie nepertraukiamą gydymo paslaugų teikimą visą paskirtą gydymo laikotarpį (fiksuojant savaitinius duomenis). Tokius duomenis užimtumo lapuose fiksavo pagal I. V. nurodymus, tačiau nesigilino į tai, kad galbūt užimtumo lapuose turėjo būti užfiksuoti duomenys tik apie tas dienas, kuriomis realiai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jai toks duomenų fiksavimas nekėlė jokių abejonių, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai realiai lankė užsiėmimus tada, kai jie buvo atvežami į dienos stacionarą. Apie tai, kad galbūt neteisingai pildė užimtumo lapus, susijusius su šiais pacientais, ji nesusimąstė, tai žinodama I. V. turėjo jai duoti nurodymus pasitaisyti, tačiau jokių nurodymų negavusi galvojo, kad teisingai pildo užimtumo lapus. I. V. buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai į dienos stacionarą gydytis atvykdavo tik po du kartus per savaitę. Mano, ji pati su (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atsakingais asmenimis derino tas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymo dienos stacionare aplinkybių, tačiau to tvirtinti negali. Nurodo, kad dirbdama socialine darbuotoja vykdė tiesioginius vadovės I. V. nurodymus, jokie veiksmai, nesuderinti su (duomenys neskelbtini) I. V., nebuvo atliekami. Kaip minėjo, jai nėra žinoma, kokius nurodymus I. V. duodavo (duomenys neskelbtini) gydytojams, psichologams ir kitiems darbuotojams. Tačiau susidarė įspūdis, kad ji duodavo nurodymus į dienos stacionarą siųsti gydytis kuo daugiau pacientų, nes nuolat klausinėdavo, koks gydytojas kiek pacientų nusiuntė gydytis į dienos stacionarą. I. V. per organizuojamus darbuotojų susirinkimus pasakydavo, kad reikia daugiau pacientų, nes nesant pacientų VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras bankrutuos, ji į tokius jos pasisakymus nesigilindavo, kadangi įstaigos finansinė padėtis jai nebuvo aktuali, jai nieko nebuvo žinoma apie įstaigos finansavimo modelį ir nesigilino, kokios įtakos pacientų skaičius turi įmonės pajamoms. Ji pasikalbėdavo tik su R. M., jai, vykdačiai tokias pačias funkcijas kaip ji, I. V. duodavo analogiškus nurodymus ir ji juos analogiškai kaip ji vykdė. Apie R. P. darbo funkcijas gali paaiškinti, kad ji pagal gautus gydytojų siuntimus pacientus gydyti dienos stacionare užpildydavo Paciento stebėjimo ir surinktų apie jį žinių lapą, prie paciento socialinės būklę įvertinimo pridėdavo užsiėmimų grafiką, galbūt pildė kitus dokumentus ir visus duomenis suvesdavo į kompiuterinę sistemą. Kokiais duomenimis ji rėmėsi pildydama dokumentus, ji pakomentuoti negali, kokie duomenys buvo suvedami į kompiuterinę sistemą, ji nežino, kadangi jai nėra žinoma, kaip sistema veikia, su kompiuterinėmis sistemomis niekada nedirbo. R. P. dienos stacionaro užsiėmimų neorganizuodavo ir tiesiogiai su pacientais gydymo tikslais nedirbdavo. Kiek jai žinoma, ji stebėdavo duomenis, kad nebūtų praleisti pacientų nedarbingumo terminai ir pan. Kokias papildomas funkcijas ji atliko, nežino. Kaip minėjo, ji nesigilino ir nieko nežinojo, koks yra VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos cento finansavimas, nuo ko jis priklauso, iš kur yra gaunami pinigai įstaigos veiklai, niekaip nebuvo susijusi su įmonės gaunamų piniginių lėšų naudojimu, jų paskirstymu, jai nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis, dėl to neturėjo jokio tikslo siekti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras gautų didesnį finansavimą ar savo veiksmais siekti finansinės naudos įstaigai. Gali paaiškinti, kad dirbant (duomenys neskelbtini) jai kaip ir kitiems darbuotojams (duomenys neskelbtini)s sprendimu buvo skiriamos premijos ar priedai prie atlyginimo, jie buvo išmokami įvairiomis progomis, t. y. Kalėdoms, Velykoms ar jubiliejaus proga, tačiau, kiek jai žinoma, tai buvo daroma visiems darbuotojams, o ne išskirtinai jai ar keliems darbuotojams.

28. Apibendrindama savo parodymus paaiškina, kad tyčios sukčiauti niekada neturėjo, jokios naudos nei sau, nei kitiems asmenims savo veiksmais nesiekė, tiesiog dirbdama socialine darbuotoja vykdė tiesioginius (duomenys neskelbtini)s I. V. nurodymus, pripažįsta, kad galbūt aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neįsitikinusi, ar realiai visiems pacientams buvo suteiktos paslaugos dienos stacionaro skyriuje visa apimtimi, kiek nurodyta dokumentuose, vykdydama tiesioginius I. V. nurodymus, apie suteiktas paslaugas, taip pat ir pranešime apie įtarimą nurodytiems asmenims, fiksavo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapuose. Mano, kad jos duomenų fiksavimas užimtumo lapuose nebuvo esminis dalykas fiksuojant duomenis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas, kadangi jie pagal susiklosčiusią praktiką buvo pildomi tik po gydytojų įrašų dieninio stacionaro ligonio kortelėse ir pasibaigus ar besibaigiant gydymo laikotarpiui. Nurodo, kad jokių metodinių nurodymų ar susistemintų taisyklių, kuriose būtų aprašytas tiek užimtumo lapų, tiek kitos dokumentacijos pildymas, nėra, bent jau ji su tokiomis taisyklėmis nebuvo supažindinta. Visus dokumentus pildė pagal savo išmonę, konsultacijas, gautas dalyvaujant seminaruose, ir pagal tiesioginio vadovo nurodymus (10 t., b. l. 184–186).

29. 2021-02-08 papildomai apklausta A. B. parodė, kad patvirtina savo ankstesnės įtariamosios apklausos metu duotus parodymus. Jos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos darbo funkcijomis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, ir aplinkybės apie šios įstaigos darbo organizavimą yra teisingos. Pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys galėjo nesigydyti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionare arba gydytis ne visą fiksuotą laikotarpį ir negauti viso gydymo kurso. Tikrovės neatitinkantys duomenys apie šiems asmenims suteiktas gydymo paslaugas socialinio darbuotojo užimtumo lapuose buvo fiksuoti jai atliekant darbo funkcijas VšĮ (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Duomenys apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas socialinio darbuotojo užimtumo lapuose buvo įrašomi šabloniškai, pagal nusistovėjusią darbo praktiką. Socialinio darbuotojo užimtumo lapuose duomenys buvo fiksuojami remiantis dieninio stacionaro ligonio kortelėse esančiais gydytojų įrašais apie pacientų gydymo laikotarpius. Kaip minėta ankstesnės apklausos metu, realios kontrolės, kokie pacientai ir kokiomis dienomis lankė gydymo užsiėmimus dienos stacionare, nebuvo, atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini)s I. V. nurodymu buvo reikalaujama dienos stacionare gydyti kuo daugiau pacientų, ji suvokdama, kad ne visi pacientai lanko gydymo užsiėmimus dienos stacionare, tačiau pagal ligonių kortelių duomenis matydama, kad jiems paskirtas ir taikomas gydymas dienos stacionare, vykdydama savo funkcijas ir nenorėdama prieštarauti nusistovėjusiai praktikai bei (duomenys neskelbtini)s nurodymams, užpildė pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų socialinio darbuotojo užimtumo lapus, kuriuose galbūt įrašė melagingus duomenis apie šiems asmenims neva suteiktą gydymą įvairiais laikotarpiais. Paaiškina, kad I. V. jai asmeniškai nedavė nurodymų pildyti konkrečių pacientų užimtumo lapus ir to nekontroliavo, tokie nurodymai kilo iš bendrų darbinio pobūdžio reikalavimų išsamiai pildyti visą medicininę pacientų dokumentaciją. Šiuos dokumentus ji pildė ir juose duomenis fiksavo negalvodama, kad daro kokią nors nusikalstamą veiką, šie dokumentai buvo užpildyti tiesiog tam, kad visa pacientų dokumentacija būtų tvarkinga ir ji būtų paruošta archyvuoti. Dabar suvokia, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, ir tai pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad, atlikdama savo darbo funkcijas, vesdama įvairius dienos stacionaro užsiėmimus – terapijas pacientams, turėjo galimybę nustatyti, kurie iš jų ir kokiais laikotarpiais realiai gydėsi dienos stacionare ir kurie ne, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką to nedarė, dėl to užimtumo lapuose pildydama šabloninius įrašus dalyje jų ir užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis. Nurodo, kad savo veiksmais niekada nesiekė kitiems asmenims padėti daryti kokias nors nusikalstamas veikas, su niekuo nebuvo susitarusi bendrai daryti nusikalstamas veikas. Ar kiti VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai savo veiksmais padarė kokias nors nusikalstamas veikas, ar elgėsi pažeisdami kokius nors įstatymus, jai nėra žinoma, tik gali paaiškinti, kad praktiškai analogiškas kaip ir jos darbo funkcijas dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare atliko ir socialinė darbuotoja R. M.. Kaip minėjo, apie VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą ir jos vykdytas darbo funkcijas išsamius parodymus yra davusi ankstesnės apklausos metu, papildomai nieko paaiškinti neturi (10 t., b. l. 192–193).

30. 2020-06-03 apklausta R. M. (2021 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 str. 1 d., pagal laidavimą) parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dienos stacionare dirba nuo 2011 m., dirba socialine darbuotoja. Į jos kaip socialinės darbuotojos pareigas įeina gydymo užsiėmimų vedimas, bendravimas su dienos stacionaro pacientais, dokumentacijos pildymas, pacientų užimtumo organizavimas. Konkrečiai ji pacientams veda judesio terapiją, filmų terapiją, kūrybinius užsiėmimus ir mokomąją virtuvę. Jos tiesioginė vadovė dirbant (duomenys neskelbtini) 2016–2019 m. buvo (duomenys neskelbtini) I. V. Visus nurodymus dėl darbo jai duodavo ir jos darbui vadovavo I. V., tačiau parodo, kad ji yra ramesnio būdo žmogus, dėl to stengėsi su I. V. mažiau kontaktuoti, nes nuolat jautė, kad jai neįtinka, jai mokamas atlyginimas visada buvo mažesnis nei kitų darbuotojų, jai I. V. nuolat priekaištavo dėl jos kvalifikacijos, dėl to nors A. B. ir ėjo tas pačias pareigas (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, pagal nusistovėjusią praktiką buvo viršesnė socialinė darbuotoja nei ji. A. B. daugiau bendravo su I. V. ir jos nurodymus perduodavo jai, šiuos nurodymus ji vykdė savo darbe. Jokios tyčios sukčiauti neturėjo, jokios tyčios VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai įgyti pranešime apie įtarimą nurodytas pinigų sumas neturėjo, iš (duomenys neskelbtini) gautų minėtų piniginių lėšų jokios naudos neturėjo, nei su I. V., nei su A. B. jokio susitarimo sukčiauti nebuvo. Pripažįsta, kad savo veiksmais galbūt aplaidžiai žiūrėjo į savo pildomų užimtumo lapų reikšmę, nebuvo įsitikinusi, kad visi pacientai, kurių vardu užpildė užimtumo lapus, lankė visus dienos stacionare vykdytus gydymo užsiėmimus, kad lankė visą gydymo laikotarpį, tačiau buvo suformuota tokia praktika ir į tai nekreipė dėmesio. Jei savo veiksmais padarė žalą ar pažeidė kokius nors įstatymus, tai padarė ne tyčia, o per aplaidumą vykdydama tiesioginius vadovės I. V. nurodymus ir dirbdama pagal vadovės nustatytą praktiką. Pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų vardu pildyti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapai, jei juose nurodyti jos duomenys ir parašai, yra pildyti jos. Pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys galėjo nesigydyti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionare arba gydytis ne visą užfiksuotą laikotarpį ir negauti viso gydymo kurso, kuris organizuojamas visomis darbo dienomis, tačiau to nei patvirtinti, nei paneigti negali, kadangi niekur nėra pasižymėjusi, kokie pacientai, kokiais laikotarpiais buvo atvykę ir gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionare, šie duomenys buvo užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje.

31. Apie darbo ir gydymo organizavimą gali paaiškinti, kad visai VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro veiklai tiesiogiai vadovavo ir darbuotojams nurodymus duodavo I. V. Dienos stacionare pacientai gydomi ir užsiėmimai organizuojami kiekvieną darbo dieną, per dieną organizuojamos dvi gydymo grupės, t. y. rytmetinė ir popietinė. Kiekvienos darbo dienos ryte arba popiet į dienos stacionarą atvyksta pacientai, kuriems yra paskirtas gydymas. Darbo dienomis dirbama su tais pacientais, kurie atvyksta gydytis. Realiai atvykusių pacientų niekas neregistruodavo, niekas nestebėjo, kad visi pacientai, kuriems paskirtas gydymas, privalomai lankytų užsiėmimus, niekas neieškojo ir nesiaiškino, kodėl kai kurie pacientai nelanko ar iš dalies nelanko gydymo užsiėmimų, tiesiog buvo dirbama su tais pacientais, kurie atvykdavo. Tikrinti duomenų apie pacientų dienos stacionaro lankymą niekas neliepė, jai nėra žinoma, ar gydytojui paskyrus gydymą dienos stacionare pacientui lankymas yra privalomas, mano, kad neprivalomas, dėl to priverstinio jų lankymo niekas neorganizavo ir neorganizavo pacientų lankymo apskaitos. Pacientai dienos stacionare buvo gydomi pagal gydytojų išrašytus siuntimus ir gydytojų paskyrimus dėl konkrečių gydymo paslaugų teikimo. Gydytojai nuspręsdavo, kokį gydymo laikotarpį taikyti konkrečiam pacientui, ir šiuos duomenis fiksuodavo paciento dieninio stacionaro ligonio kortelėje. Šioje kortelėje gydytojas fiksuoja duomenis apie gydymo rezultatus, juos apibendrina gydymo pabaigoje duomenis fiksuodamas kortelės paskutiniame lape, kiek jai žinoma, po gydytojo apibendrinimo dieninio stacionaro ligonio kortelėse duomenis fiksuoja ir psichologas, kuris lygiai taip pat kaip ir socialinis darbuotojas gydymo metu tiesiogiai bendrauja su dienos stacionaro pacientais. Kokių duomenų pagrindu įrašus daro gydytojai ir psichologai, ji negali nurodyti, tačiau gali patvirtinti, kad šie įrašai daromi nesiremiant socialinio darbuotojo, taip pat ir jos pildytais užimtumo lapais, kadangi pagal nusistovėjusią praktiką užimtumo lapai buvo pildomi tik po to, kai gydytojai ir psichologai padarydavo įrašus dieninio stacionaro ligonio kortelėse. Gali paaiškinti, kad jos įrašai užimtumo lapuose yra daryti šabloniškai šiek tiek koreguojant tekstą. Įrašai nebuvo rašomi individualiai kiekvienam pacientui ir užimtumo lapai nebuvo pildomi paciento gydymo laikotarpiu, tik kai kuriais atvejais gydymo metu ji pasižymėdavo kai kurių pacientų būklę einamuoju gydymo laikotarpiu ir apie tai pažymėdavo pildydama užimtumo lapus, atskirus pastebėjimus įterpdama į šablonines formas. Užimtumo lapai dažniausiai buvo pildomi pasibaigus paciento gydymo laikotarpiui ir turint dieninio stacionaro ligonio korteles, kuriose jau būdavo gydytojų įrašai apie gydymo rezultatus ir taikyto gydymo laikotarpius. Dieninio stacionaro ligonio korteles su R. P. pildytais pacientų duomenimis ji gaudavo iš R. P., po to šių dokumentų pagrindu iš dieninio stacionaro ligonio kortelės duomenų matydama, kokiam pacientui kokiu laikotarpiu buvo taikomas gydymas, ji šabloniškai užpildydavo užimtumo lapus ir juos pasirašydavo. Nurodo, kad jai ir A. B. buvo priskiriami pacientai atsižvelgiant į gydytojo paskirto gydymo ligos kodą, jai daugiausia buvo priskiriami pacientai su ligos kodu F20 – šizofrenija. Pagal šiuos ligos kodus R. P. ir žinodavo, kuriam socialiniam darbuotojui kurio paciento gydymo dokumentaciją perduoti tam, kad būtų užpildomi VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapai. Užimtumo lapai buvo paskutiniai dokumentai tvarkant pacientų ligos dokumentaciją, šie užimtumo lapai jokios įtakos nebeturėdavo nei diagnozei, nei gydymo eigai, tiesiog pagal nustatytą tvarką, kur tai reglamentuota, negali nurodyti, užimtumo lapus reikėjo pildyti juose pagrindžiant socialinio darbuotojo atliktą darbą. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapai buvo pildomi pasibaigus paciento gydymo laikotarpiui ir jie buvo pildomi atsižvelgiant į gydytojų užfiksuotus duomenis pacientų dieninio stacionaro ligonio kortelėse, todėl ir galėjo susidaryti situacija, kad pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys galbūt nelankė dienos stacionaro arba lankė ne visą gydymo laikotarpį, o jų vardu užpildė užimtumo lapus. Pildydama užimtumo lapus iš dieninio stacionaro ligonio kortelės matė tik pacientų vardus ir pavardes, jų anketinius duomenis, fotonuotraukų nebūdavo, dėl to negalėdavo prisiminti, ar buvo bendravusi su visais pacientais, kurių vardu buvo užpildyti užimtumo lapai, pildydama užimtumo lapus tiesiog pasitikėjo gydytojų darytais įrašais. Pati nebuvo pastebėjusi tokių pacientų, kurie nelankė dienos stacionaro, o jų vardu užpildė užimtumo lapus. Nurodo, kad tokia situacija galėjo susidaryti ir todėl, kad A. B. išėjus atostogų ar nedarbiguimo laikotarpiu jai buvo perduodama pildyti ir jai priskirtų pacientų užimtumo lapus, tada galėjo būti situacija, kad ji su tokiais pacientais ir nebuvo dirbusi gydymo laikotarpiu. Užpildžius užimtumo lapus jie buvo įdedami į dieninio sracionaro ligonio korteles ir sudedami į dėžes archyvuoti.

32. Nurodo, kad 2016–2019 m. I. V. dažnai ateidavo į dienos stacionaro patalpas ir stebėdavo darbo eigą. Kas kartą atėjusi (duomenys neskelbtini) paklausdavo, kiek pacientų lanko užsiėmimus, ir šie realūs duomenys jai visada buvo pateikiami, todėl, jos manymu, ji tiksliai žinodavo, kiek dienos stacionare einamuoju laikotarpiu turėjo būti gydoma ir kiek pacientų realiai užsiėmimus lankė, jai kaip socialinei darbuotojai tai tiksliai nebuvo žinoma, t. y. jai tiksliai nebuvo žinoma, kiek pagal dokumentus einamuoju laikotarpiu dienos stacionare turi būti gydoma pacientų, ji žinojo, kiek realiai pacientų atvyko gydytis konkrečią dieną. Pastebėtina, kad jei dienos stacionare būdavo mažiau nei septyni pacientai, I. V. priekaištaudavo, kad per mažai pacientų lanko dienos stacionarą ir kad dienos stacionaras neužsidirba sau atlyginimų, ką tiksliai šie žodžiai reikšdavo, ji nežino. I. V. akcentuodavo, kad dienos stacionare turi būti gydoma kuo daugiau pacientų, pabrėždavo, kad reikalingas konkretus unikalių pacientų skaičius per metus tam, kad dienos stacionaro veikla atrodytų reikalinga, tačiau jai nebuvo žinoma, kodėl ji tai akcentuodavo ir kur buvo numatytas konkretus būtinas dienos stacionaro pacientų skaičius. Pacientų skaičius nuo jos nepriklausė, todėl ji į tai nesigilino. Tik gali pasakyti, kad, berods, 2019 m., tikslaus laikotarpio nepamena, gerokai sumažėjus dienos stacionaro pacientų skaičiui I. V. tiek jai, tiek kitiems dienos stacionaro darbuotojams buvo davusi nurodymą iš savo gydytų pacientų rato surasti pacientus, kurie sutiktų gydytis dienos stacionare, t. y. nurodė jiems skambinti ir siūlyti dienos stacionaro gydymo paslaugas, tai ji ir darė, tačiau ar pacientai, su kuriais ji kontaktavo, vėliau gydėsi dienos stacionare, negali pasakyti, kadangi gydymą paskiria gydytojai.

33. Realiai ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pranešime apie įtarimą nurodytiems asmenims nebuvo suteiktos gydymo paslaugos dienos stacionare, tik gali pripažinti, kad jeigu ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti tokie faktai, tai šiems asmenims gydymo paslaugų ji nesuteikė arba suteikė ne tokį kiekį, koks yra nurodytas užimtumo lapuose, o užimtumo lapus pildė, remdamasi gydytojų užfiksuotais įrašais gydymo kortelėse. Užimtumo lapai buvo pildomi visam paskirtam ligonio kortelėse užfiksuotam laikotarpiui, fiksuojant šabloninius, savaitinius paciento gydymo duomenis. Iš pranešime apie įtarimą išvardytų asmenų gali išskirti pacientų grupę, t. y. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojus. Šios įstaigos gyventojai pagal gydytojų siuntimus buvo gydomi dienos stacionare. Patvirtina, kad pacientai iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionarą buvo atvežami (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų transportu, pacientai buvo vežami dvi dienas per savaitę. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai dienos stacionaro užsiėmimus tikrai lankė tomis dienomis, kai jie buvo atvežami. Kaip dažnai jie buvo vežami 2016 m., ji tikslia nepamena, vėliau, kiek pamena, buvo vežami du kartus per savaitę. Nurodo, kad nors (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai į dienos stacionarą atvykdavo tik du kartus per savaitę, tačiau užimtumo lapuose buvo pildomi duomenys apie nepertraukiamą gydymo paslaugų teikimą visą paskirtą gydymo laikotarpį (fiksuojant savaitinius duomenis). Tokius duomenis ji užimtumo lapuose fiksavo pagal I. V. nurodymus, tačiau nesigilino į tai, kad galbūt užimtumo lapuose turėjo būti užfiksuoti duomenys tik apie tas dienas, kuriomis realiai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jai toks duomenų fiksavimas nekėlė jokių abejonių, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai realiai lankė užsiėmimus tada, kai jie buvo atvežami į dienos stacionarą. Apie tai, kad galbūt neteisingai pildė užimtumo lapus, susijusius su šiais pacientais, ji nesusimąstė, tai žinodama I. V. turėjo jai duoti nurodymus pasitaisyti, tačiau jokių nurodymų negavusi galvojo, kad teisingai pildo užimtumo lapus. I. V. buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai į dienos stacionarą gydytis atvykdavo tik po du kartus per savaitę. Mano, ji pati su (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atsakingais asmenimis derino tas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymo dienos stacionare aplinkybių, tačiau to tvirtinti negali. Nurodo, kad dirbdama socialine darbuotoja vykdė tiesioginius vadovės I. V. nurodymus, jokie veiksmai, nesuderinti su (duomenys neskelbtini) I. V., nebuvo atliekami, tik gali paaiškinti, kad dalį (duomenys neskelbtini)s nurodymų jai perduodavo A. B., kadangi pati su (duomenys neskelbtini) vengdavo kontaktuoti ir bendravo tik būtinais atvejais. Jai nėra žinoma, kokius nurodymus I. V. duodavo (duomenys neskelbtini) gydytojams, psichologams ir kitiems darbuotojams. Tačiau organizuojamų darbuotojų susirinkimų metu girdėdavo, kai I. V. duodavo nurodymus į dienos stacionarą siųsti gydytis kuo daugiau pacientų, be to, ji nuolat klausinėdavo, koks gydytojas kiek pacientų siuntė gydytis į dienos stacionarą, dėl to galbūt daugiau pacientų atsiuntę gydytis į dienos stacionarą gydytojai buvo skatinami finansiškai. I. V. per organizuojamus darbuotojų susirinkimus pasakydavo, kad reikia daugiau pacientų, nes nesant pacientų VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras bankrutuos, ji į tokius jos pasisakymus nesigilindavo, kadangi įstaigos finansinė padėtis jai nebuvo aktuali, jai nieko nebuvo žinoma apie įstaigos finansavimo modelį ir nesigilino, kokios įtakos pacientų skaičius turi įmonės pajamoms. Ji pasikalbėdavo tik su A. B., jai, vykdančiai tokias pačias funkcijas kaip ji, I. V. duodavo analogiškus nurodymus ir ji juos analogiškai kaip ji vykdė. Apie R. P. darbo funkcijas gali paaiškinti, kad ji pagal gautus gydytojų siuntimus pacientus gydyti dienos stacionare užpildydavo Paciento stebėjimo ir surinktų apie jį žinių lapą, prie paciento socialinės būklės įvertinimo pridėdavo užsiėmimų grafiką, galbūt pildė kitus dokumentus ir visus duomenis suvesdavo į kompiuterinę sistemą. Kokiais duomenimis rėmėsi pildydama dokumentus, ji pakomentuoti negali, kokie duomenys buvo suvedami į kompiuterinę sistemą, ji nežino, kadangi jai nėra žinoma, kaip ji veikia, su kompiuterinėmis sistemomis niekada nedirbo. R. P. dienos stacionaro užsiėmimų neorganizuodavo ir tiesiogiai su pacientais gydymo tikslais nedirbdavo. Kiek jai žinoma, ji stebėdavo duomenis, kad nebūtų praleisti pacientų nedarbingumo terminai ir pan. Kokias papildomas funkcijas ji atliko, nežino. Kaip minėjo, ji nesigilino ir nieko nežinojo, koks yra VšĮ (duomenys neskelbtini) finansavimas, nuo ko jis priklauso, iš kur yra gaunami pinigai įstaigos veiklai, niekaip nebuvo susijusi su įmonės gaunamų piniginių lėšų naudojimu, jų paskirstymu, jai nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis, dėl to neturėjo jokio tikslo siekti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras gautų didesnį finansavimą, ar savo veiksmais siekti finansinės naudos įstaigai. Gali paaiškinti, kad dirbant (duomenys neskelbtini) jai kaip ir kitiems darbuotojams (duomenys neskelbtini)s sprendimu buvo skiriamos premijos ar priedai prie atlyginimo, jie buvo išmokami įvairiomis progomis, t. y. Kalėdoms, Velykoms ar jubiliejaus proga, tačiau, kiek jai žinoma, tai buvo daroma visiems darbuotojams, o ne išskirtinai jai ar keliems darbuotojams, kaip minėjo, jos atlyginimas buvo mažiausiais.

34. Apibendrindama savo parodymus paaiškina, kad tyčios sukčiauti niekada neturėjo, jokios naudos nei sau, nei kitiems asmenims savo veiksmais nesiekė, tiesiog dirbdama socialine darbuotoja vykdė tiesioginius (duomenys neskelbtini)s I. V. nurodymus, pripažįsta, kad galbūt aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neįsitikinusi, ar realiai visiems pacientams buvo suteiktos paslaugos dienos stacionaro skyriuje visa apimtimi, kiek nurodyta dokumentuose, vykdydama tiesioginius I. V. nurodymus, apie suteiktas paslaugas, taip pat ir pranešime apie įtarimą nurodytiems asmenims, fiksavo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapuose. Mano, kad jos duomenų fiksavimas užimtumo lapuose nebuvo esminis dalykas fiksuojant duomenis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas, kadangi jie pagal susiklosčiusią praktiką buvo pildomi tik po gydytojų įrašų dieninio stacionaro ligonio kortelėse ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Nurodo, kad jokių metodinių nurodymų ar susistemintų taisyklių, kuriose būtų aprašytas tiek užimtumo lapų, tiek kitos dokumentacijos pildymas, nėra, bent jau ji su tokiomis taisyklėmis nebuvo supažindinta. Visus dokumentus pildė pagal savo išmonę, konsultacijas, gautas dalyvaujant seminaruose, ir pagal tiesioginio vadovo nurodymus. Jos pagrindinė funkcija atliekant šias pareigas yra tiesioginis darbas su gydomais pacientais, o jos pildyti dokumentai jokios įtakos rezultatams neturėjo (10 t., b. l. 175–177).

35. 2021-02-17 papildomai apklausta R. M. parodė, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenims suteiktas gydymo paslaugas socialinio darbuotojo užimtumo lapuose buvo užfiksuoti jai atliekant darbo funkcijas – dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Patvirtina savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, kuriuose detaliai nurodė aplinkybes, kaip 2016–2019 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare buvo organizuojamas darbas, šie jos duoti parodymai yra teisingi. Patvirtina, kad dėl darbo organizavimo ypatybių ir buvo suklastoti jai įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyti dokumentai, t. y. patvirtina, kad duomenys apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas socialinio darbuotojo užimtumo lapuose 2016–2019 m. dažniausiai buvo įrašomi vartojant šabloninius išsireiškimus, o gydymo terminai buvo fiksuojami remiantis dieninio stacionaro ligonio kortelėse esančiais gydytojų įrašais apie pacientų gydymo laikotarpius. Kaip minėta, ankstesnės apklausos metu realios kontrolės, kokie pacientai ir kokiomis dienomis lankė gydymo užsiėmimus dienos stacionare, nebuvo, ji tokios konkrečios kontrolės nevykdė, dėl to pildydama užimtumo lapus galėjo įrašyti neteisingus duomenis apie pacientams neva suteiktas gydymo paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro skyriuje ir tai visiškai pripažįsta.

36. Paaiškina, kad nei I. V., nei kiti įtaigos darbuotojai jai asmeniškai nedavė tiesioginių nurodymų pildyti konkrečių pacientų užimtumo lapus ir to nekontroliavo, tokie nurodymai kilo iš bendrų I. V. darbinio pobūdžio reikalavimų išsamiai pildyti visą medicininę pacientų dokumentaciją. Šiuos dokumentus ji pildė ir juose duomenis fiksavo negalvodama, kad daro kokią nors nusikalstamą veiką, padaryti nusikalstamą veiką tikslo neturėjo, šie dokumentai buvo užpildyti tiesiog tam, kad visa pacientų dokumentacija būtų tvarkinga ir būtų paruošta archyvuoti. Dabar suvokia, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, ir tai pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad, atlikdama savo darbo funkcijas, vesdama įvairius dienos stacionaro užsiėmimus – terapijas pacientams, turėjo galimybę nustatyti, kurie iš jų ir kokiais laikotarpiais realiai gydėsi dienos stacionare ir kurie ne, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką to nedarė, dėl to užimtumo lapuose pildydama šabloninius įrašus dalyje jų ir užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis. Nurodo, kad savo veiksmais niekada nesiekė kitiems asmenims padėti daryti kokias nors nusikalstamas veikas, su niekuo nebuvo susitarusi bendrai daryti nusikalstamas veikas. Kaip minėjo, apie savo darbo funkcijų specifiką, VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro darbo organizavimą ir jos vykdytas darbo funkcijas išsamius parodymus yra davusi ankstesnės apklausos metu, papildomai nieko paaiškinti neturi (10 t., b. l. 181).

37. 2021-04-20 A. B., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. liepos 3 d. Šioje įstaigoje dirbo (duomenys neskelbtini): 0,75 etato (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir 0,5 etato (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Į jo pareigas dirbant poliklinikoje įėjo pacientų su (duomenys neskelbtini) gydymas ir konsultavimas, pacientų sveikatos būsenos įvertinimas, gydymo paskyrimas, siuntimas pas kitus gydymo specialistus, vaistų receptų išrašymas. Dirbant (duomenys neskelbtini) dienos stacionare į jo pareigas įėjo dienos stacionaro pacientų gydymas, vaistų skyrimas, pacientų konsultacija, medicininės dokumentacijos pildymas.

38. Nurodo, kad dirbant (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kaip (duomenys neskelbtini) jam tekdavo išrašyti siuntimus ir siųsti pacientus gydytis į (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Pacientus į dienos stacionaro skyrių jis siųsdavo, jei tai, jo, kaip specialisto, nuomone, buvo reikalinga paciento gydymui. Dienos stacionaras buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) pastato ketvirtame aukšte. Jo darbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir dienos stacionaro vadove buvo (duomenys neskelbtini) I. V. I. V. tiesiogiai vadovavo visai įstaigos veiklai ir visiems įstaigos darbuotojams, organizavo jų darbą. Jo darbo laikotarpiu I. V. nurodinėjo, kad dienos stacionare per metus turi gydytis apie du šimtus pacientų, todėl nuolat nurodinėjo ir ragino į dienos stacionarą siųsti kuo daugiau pacientų iš aptarnaujamų pacientų rato. Kiek jam žinoma, pacientų skaičius buvo būtinas įgyvendinant kažkokios programos reikalavimus, joks kitas tikslas jam nebuvo žinomas. (duomenys neskelbtini) I. V. tiesiogiai kontroliuodavo, koks kiekis pacientų yra gydomas dienos stacionaro skyriuje einamuoju laikotarpiu. Raginimas siųsti kuo daugiau pacientų gydytis į dienos stacionarą buvo išsakytas ne tik jam, ir kiti ambulatorijos (duomenys neskelbtini) tokį raginimą gaudavo, kadangi tai buvo išsakoma bendrų susirinkimų metu. Kadangi I. V. buvo jo tiesioginė vadovė, vadovaudamasis jos nurodymais, esant poreikiui, jis iš savo aptarnaujamų pacientų rato, vertindamas jų ligos pobūdį, pacientus siųsdavo gydytis į dienos stacionarą. Siųsdamas pacientus į dienos stacionarą jis išrašydavo siuntimą ir šį siuntimą perduodavo arba pacientui tiesiogiai, arba siuntimas į Dienos stacionaro skyrių būdavo perduodamas per socialinius darbuotojus. Siuntimas buvo pagrindas pradėti paciento gydymą dienos stacionare ir pildyti reikiamą medicininę paciento dokumentaciją. Nurodo, kad visus siutimus rašydavo pats asmeniškai ir visada tik pabendravęs tiesiogiai su pacientu, t. y. nėra tokių atvejų, kad būtų išrašęs siuntimus nebendravęs su pacientu ir neįsitikinęs, kad jam toks gydymas reikalingas. Nurodo, kad konsultacijos su pacientu metu, prieš išrašant siuntimą, pacientui visada buvo išaiškinama, koks gydymas taikomas dienos stacionare, jei pacientui toks gydymas netikdavo arba jis neturėdavo sąlygų lankyti gydymo užsiėmimų, atsisakydavo gydymo dienos stacionare, tokiais atvejais siuntimas gydytis dienos stacionare nebūdavo išrašomas ir pacientas dienos stacionare nebūdavo gydomas.

39. Alikdamas (duomenys nesekelbtini) pareigas dienos stacionare jis dirbdavo dienos stacionaro patalpose, kadangi dirbo ne visu etatu, šiose patalpose būdavo ne kiekvieną dieną. Dienos stacionare jis konsultuodavo dienos stacionaro pacientus, skirdavo reikiamus gydytis vaistus ir pildydavo medicininę dokumentaciją, t. y. darydavo įrašus pacientų dieninio stacionaro ligonių kortelėse. Ligonių kortelėse buvo daromi kassavaitiniai įrašai, o gydymo pabaigoje būdavo apibendrinami gydymo rezultatai ir ligonio kortelėje daromas epikrizės įrašas. Nurodo, kad ligonio kortelėse visada darydavo įrašus tik pabendravęs su pacientu, dėl didelio darbo krūvio įrašai galbūt būdavo padaromi ne visada tą pačią dieną, kai buvo bendraujama su pacientu, tačiau visuose jo darytuose įrašuose realiai buvo fiksuojama paciento būklė, jokie išgalvoti ar šabloniniai įrašai ligonių kortelėse nebuvo daromi. Besigydančių pacientų ligonių kortelės būdavo padėtos dienos stacionaro gydytojų kabinete, kur įrašai ir buvo daromi.

40. Nurodo, kad niekaip negali paaiškinti ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, kad pacientas nesigydė dienos stacionare, o jo ligonio kortelėje buvo užfiksuoti duomenys apie paciento gydymą dienos stacionare. Nurodo, kad jokių įrašų nepabendravęs su pacientais niekada nėra daręs, todėl tokių atvejų neturėtų būti. Užpildytas ligonių korteles palikdavo gydytojų kabinete ir, kiek jam žinoma, šiose kortelėse įrašus apie pacientų gydymą taip pat darydavo psichologai, socialiniai darbuotojai ir pan. Jo darbo laikotarpiu, jam atostogaujant ar jam nesant darbe jį kaip dienos stacionaro gydytoją pavaduodavo kiti ambulatorijos (duomenys neskelbtini), kurie taip pat pildydavo medicininę dokumentaciją.

41. Nurodo, kad dirbdamas dienos stacionaro skyriuje jis nekontroliuodavo, ar pacientai realiai lanko visus gydymo užsiėmimus dienos stacionare, ar dienos stacionare lankosi kiekvieną dieną gydymo laikotarpiu, visą gydymo procesą organizuodavo socialinės darbuotojos, psichologai ir pan. Jis asmeniškai neorganizuodavo dienos stacionaro gydomųjų užsiėmimų, o tik teikdavo konsultacijas pacientams.

42. Dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų, kurie buvo gydomi dienos stacionare, gali paaiškinti, kad šios įstaigos gyventojai buvo gydomi dienos stacionare. Siuntimų gydytis šiems asmenims jis nerašydavo, jie gydytis atvykdavo su kitų gydytojų siuntimais. Apie tai, kad dienos stacionare bus gydomi tokie pacientai, jį informavo I. V. Kokiu grafiku ir kas šiuos pacientus atveždavo į dienos stacionarą, jis nežino. Kadangi šios įstaigos gyventojai yra (duomenys neskelbtini) ir jiems nuolat buvo taikomas paskirtas gydymas, todėl jiems būnant dienos stacionare jis jų tik pasiteiraudavo apie jų sveikatos būklę ir nenustatęs kokių nors sveikatos pakitimų pildydavo šių pacientų ligonių korteles jose padarydamas įrašus apie gydymo rezultatus. Kaip minėjo, jam nebuvo žinoma, ar (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai lankydavo gydymo užsiėmimus kiekvieną dieną, ar tai buvo epizodiniai jų pristatymai į dienos stacionaro patalpas. Jam dirbant šioje gydymo įstaigoje dirbti su duomenų baze „Sveidra“ nereikėjo ir jis apie aptarnautus pacientus duomenų teritorinėms ligonių kasoms neteikė, mano, kad tai daro slaugytojos. Pagal kokius konkrečius dokumentus buvo vedami duomenys į duomenų bazę „Sveidra“, jis nežino. Jam nieko nėra žinoma apie tai, kaip yra finansuojamas (duomenys neskelbtini) sveikatos centras ir dienos stacionaras, nežino, iš kokių lėšų išlaikoma įstaiga ir jos darbuotojai. Jam dirbant (duomenys neskelbtini) buvo mokamas nustatyto dydžio atlyginimas ir priedai, kai juos mokėti nuspręsdavo įstaigos vadovas, priedai buvo mokami kaip ir kitiems darbuotojams įvairių metų švenčių proga. Šie priedai niekaip nebuvo susiję su pacientų skaičiumi ar kitais darbo pasiekimais.

43. Nurodo, kad dirbdamas savo darbą (duomenys neskelbtini) jokios tyčios, suinteresuotumo ar naudos padaryti kokius nors veiksmus pažeidžiant įstatymus neturėjo ir su niekuo nebuvo susitaręs taip elgtis. Patvirtina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavęs nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, niekada to nedarė žinodamas, kad pacientams nebus suteiktos gydymo paslaugos. Kaip minėjo, dienos stacionare gydomų pacientų lankomumo jis nekontroliavo ir neturėjo to daryti, todėl medicininė dokumentacija buvo pildoma visada manant, kad pacientai lanko dienos stacionaro užsiėmimus ir gauna jiems paskirtą gydymo paslaugą. Jei būtų žinojęs, kad pacientams nebuvo suteikiamos gydymo paslaugos, apie kurių suteikimą jis žymėdavo medicininėje dokumentacijoje, jis būtų tokių įrašų nedaręs ir nutraukęs tokių pacientų gydymo eigos fiksavimą. Dienos stacionaro užsiėmimus ir terapijas organizuodavo kiti darbuotojai – socialinės darbuotojos, kurios tiesiogiai bendravo su pacientais, todėl jos turėjo žinoti informaciją apie realų pacientų lankomumą dienos stacionare. Jam nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teritorinėms ligonių kasoms teikė duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas, nors realiai paslaugų daliai pacientų nesuteikdavo, ir už tai gauna mokėjimus, apie tai nieko paaiškinti negali. Kaip ir iš kokių lėšų yra mokama už įstaigos suteiktas gydymo paslaugas, kam gali būti naudojamos gaunamos lėšos, jam nieko nėra žinoma. Jam nebuvo žinoma, kam buvo perduodami ar kaip naudojami jo medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti duomenys apie pacientų ligos eigą (10 t., b. l. 110–111).

44. 2021-04-19 R. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. Šioje įstaigoje dirbo (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įėjo gydomųjų (duomenys neskelbtini) vedimas, individualių konsultacijų vedimas. Šias pareigas ji atliko (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Jos tiesioginė vadovė dirbant (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) I. V.. Nurodymus dėl darbo, susijusius su jos profesine kompetencija, jai duodavo dienos stacionaro gydytojas, su kuriuo būdavo aptariami darbo klausimai.

45. Dėl darbo organizavimo ir medicininės dokumentacijos pildymo gali paaiškinti, kad medicininė dokumentacija buvo pildoma pagal, iki jai pradedant dirbti šioje įstaigoje, nusistovėjusią praktiką, t. y. jos kaip specialistės įrašai buvo daromi tik dieninio stacionaro ligonio kortelėse, jokioje kitoje dokumentacijoje ji paciento gydymo eigos ir rezultatų neaprašinėjo. Jai atėjus dirbti, kiek pamena, prieš ją dirbusi (duomenys neskelbtini) V. bei socialinė darbuotoja A. jai paaiškino, kad taikoma tokia praktika, jog įrašus apie pacientų gydymą dieninio stacionaro ligonio kortelėse, fiksuojant apibendrintą gydymo eigą, reikia daryti tik po to, kai yra baigiamas paciento gydymo kursas ir visi gydytojų įrašai kortelėje jau yra padaryti. Realiai jokio įstaigos vadovo įsakymo ar kokių nors norminių aktų, kuriuose būtų nurodytos dokumentacijos pildymo taisyklės, nebuvo, todėl dokumentacija buvo pildoma pagal nusistovėjusią praktiką. Gydymo metu bendraudama su pacientais (tiek gydomųjų terapijų metu, tiek individualių pokalbių metu) jokios medicininės dokumentacijos ji nepildydavo, kadangi neturėdavo pacientų ligonio kortelių. Darbo pradžioje bandė vesti savo užrašus apie pacientų sveikatos būklę, gydymo eigą, tačiau darbo krūvis buvo didelis, todėl šios praktikos atsisakė. Kaip minėjo, įrašus ligonio kortelėse darydavo praėjus nemažai laiko, tai galėjo būti ir kelios savaitės, ir ilgiau, visus įrašus kortelėse darydavo iš atminties, todėl galėjo būti atvejų, kad praėjus laikui ji fiziškai negalėjo tiksliai prisiminti pacientų duomenų ir jų gydymo rezultatų. Nurodo, kad nepamena tokių atvejų, jog būtų pildžiusi kokių nors pacientų gydymo duomenis kortelėse, jei gydymo metu nebuvo su tokiu konkrečiu pacientu bendravusi. Jei ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta tokių atvejų, tai negali tiksliai pasakyti, kodėl taip atsitiko, gal galėjo būti, jog neprisimindama tikslių pacientų duomenų įrašus kortelėse padarydavo šabloninius arba, perskaičiusi gydytojų įrašus apie taikytą gydymą ir rezultatus, juos apibendrindavo ir tokiu būdu duomenys būdavo užfiksuoti kortelėse. Fiziškai dieninio stacionaro ligonio korteles įrašams padaryti jai pateikdavo socialinė darbuotoja A. B., o A. B. atostogaujant galėjo pateikti R. M. Kortelės būdavo padėtos bendrame darbuotojų kabinete. Pateikiamos ligonio kortelės būdavo išsamiai užpildytos, visi gydytojų įrašai būdavo padaryti iki jai pateikiant kortelę. Socialinės darbuotojos A. B., R. P., R. M., kuri konkrečiai – negali pasakyti, primindavo, kad reikia aprašyti pacientų ligos eigą, nes jos ligonių korteles ruošdavo archivuoti ir rūpindavosi, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek psichologai padarytų reikiamus įrašus apie pacientų gydymą dienos stacionare, ligonių kortelėse. Jokių nurodymų fiksuoti melagingus duomenis ligonių kortelėse iš jokių vadovų ar kolegų nebuvo gavusi ir to nedarė. Kaip minėjo, nepamena tokių atvejų, kad būtų pildžiusi ligonių korteles pacientams, kuriems nebuvo suteikusi gydymo paslaugų tiek individualių konsultacijų, tiek grupinių terapijų metu. Jei tokie atvejai nustatyti, tai įvyko per klaidą. Jokios tyčios fiksuoti melagingus duomenis neturėjo.

46. Paaiškina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavusi nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis. Nebuvo gavusi nurodymo ieškoti kuo daugiau pacientų, kurie gydytųsi Dienos stacionaro skyriuje, ir to nedarė. Iš bendrų kolektyvo susirinkimų ir pokalbių jai buvo žinoma, kad I. V. nuolat domėdavosi, kiek pacientų yra gydoma dienos stacionare einamuoju laikotarpiu. Jokių duomenų apie konkrečius pacientų skaičius, t. y. koks reikalingas besigydančių pacientų skaičius einamuoju metu ar metų laikotarpiu, jai nebuvo žinoma ir ji tuo nesidomėjo. Ji dirbo su tais pacientais, kurie lankydavo dienos stacionaro užsiėmimus, su jais dirbdavo tiek individualiai, tiek vesdama grupinius užsiėmimus. Jai nebuvo žinomi duomenys, kiek pagal dokumentus dienos stacionare yra registruotų besigydančių pacientų einamuoju metu, nesidomėjo, kiek pacientų atvyko į užsiėmimus ir kiek turėjo atvykti, ji tiesiog dirbo su tais pacientais, kurie realiai lankė dienos stacionaro gydymo užsiėmimus. Jai nėra žinoma jokių aplinkybių, kokiomis lėšomis yra finansuojama VšĮ (duomenys neskelbtini) ar atskirai dienos stacionaro veikla, nėra žinoma, iš kokių piniginių lėšų mokamas atlyginimas ir pan. Ji tokių detalių niekieno neklausinėjo ir į tai nesigilino. Per jos darbo praktiką šioje įstaigoje buvo vienas visų įstaigos darbuotojų susirinkimas, kurio metu buvo pristatyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbo rezultatus, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, tačiau ji į šiuos duomenis nesigilino ir apie tai nieko paaiškinti negali. Kaip buvo organizuojamas gydytojų ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbas ir kokie konkrečiai nurodymai buvo jiems duodami, negali pasakyti, kadangi šių aplinkybių nežino. Kaip minėjo, jai nėra žinomi jokie atvejai apie medicininėje dokumentacijoje fiksuotus pacientų gydymo duomenis tais atvejais, kai pacientai realiai nebuvo gydomi dienos stacionare. Nurodo, kad dirbant šioje įstaigoje jai buvo mokamas numatyto dydžio atlyginimas, švenčių progomis buvo mokami priedai. Priedai buvo mokami kaip ir kitiems įstaigos darbuotojams, jie nebuvo susieti su jokiais jos asmeniniais darbo rezultatais (10 t., b. l. 129–130).

47. 2021-04-19 R. S., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. birželio ar liepos mėn., tiksliai nepamena. Šioje įstaigoje dirbo (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įėjo pacientų su (duomenys neskelbtini) gydymas ir konsultavimas, siuntimas pas kitus gydymo specialistus. Pagrindinis jos darbas buvo (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, tačiau (duomenys neskelbtini)s I. V. sprendimu jai buvo paskirtos darbo valandos dirbti (duomenys neskelbtini) dienos stacionare ir dienos stacionare teikti medicininę pagalbą ir konultacijas šio skyriaus pacientams. Nurodo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) dienos stacionare galbūt 2018 m. pradžioje, tiksliai datų nepamena, kažkuri iš dienos stacionaro darbuotojų, tiksliai kas – nepamena, jai atnešė gal septynių pacientų, tikslaus kiekio nepamena, dieninio stacionaro ligonio korteles ir pasakė, kad jai reikia kortelėse pildyti ir fiksuoti šių pacientų gydymo eigą ir rezultatus, nieko daugiau nepaaiškino. Kadangi jai buvo priskirtos darbo valandos dienos stacionare, tai jai buvo eilinis darbas su pacientais. Gavusi šias korteles ji laukė šių pacientų atvykstant, tačiau šie pacientai dienos stacionare per gydymo laikotarpį pas ją kaip pas (duomenys neskelbtini) taip ir neatvyko gal apie savaitę laiko. Ji laukė šių pacientų atvykstant ir darė įrašus gal už savaitės gydymo laikotarpį, laukdama pacientų vėliau ji suprato, kad šie pacientai realiai pas dienos stacionaro (duomenys neskelbtini) nesilanko, ar jie lankėsi dienos stacionaro organizuojamose terapijose, ji tiksliai nežino. Supratusi, kad jie nesilankys pas ją kaip gydytoją, ji nutraukė šių pacientų gydymą dienos stacionare ir kreipėsii į direktorę I. V. Nuėjusi pas direktorę I. V. ji jai tiesiai be užuolankų pasakė, kad nefiksuos dokumentuose gydymo duomenų pacientų, kurie realiai nesilanko pas (duomenys neskelbtini), nepabendravusi su pacientais kortelėse nefiksuos išgalvotų ar šabloninių duomenų. Iš šios situacijos supratusi, kad galbūt neskaidriai ar neatsakingai organizuojamas dienos stacionaro darbas, susijęs su pacientų apskaita, taip pat dėl to, kad darbas dienos stacionare neatitiko jos darbo specifikos, I. V. pasakė, kad nebenori dirbti dienos stacionare. Sutiko dirbti dienos stacionare tik tol, kol bus surastas naujas specialistas jos vietai užimti, taip dienos stacionare dirbo iki 2018 m. kovo 1 d. Realiai dirbdama dienos stacionare ji nestebėdavo visų atvykstančių ir išvykstančių pacientų, organizuojamuose gydymo užsiėmimuose nedalyvaudavo, su visais gydomais pacientais kiekvieną dieną nebendraudavo, tiesiogiai su pacientais dienos stacionare bendraudavo gydymo terapijas vedantys darbuotojai. Jai būdavo žinomas einamuoju laikotarpiu besilankančių pacientų sąrašas ir ji pagal šį sąrašą vertindama šių pacientų medicininę dokumentaciją socialiniams darbuotojams nurodydavo, su kuriais pacientais nori pabendrauti, ir socialinės darbuotojos jai atvesdavo šiuos pacientus konsultuoti, be to, priimdavo ir tuos pacientus, kurie patys pageidaudavo konsultacijos, taip pat būdavo, kad su dienos stacionaro (duomenys neskelbtini) aptardavo konkretaus paciento būklę ir nuspręsdavo dėl tolesnio gydymo taikymo. Tiek tiesioginių konsultacijų su pacientais metu, tiek aptarus pacientų būklę su kitais gydymą teikiančiais specialistais gydymo eigos duomenys vėliau buvo fiksuojami medicininėje dokumentacijoje.

48. Dirbant (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kaip (duomenys neskelbtini) jai teko išrašyti siuntimus ir siųsti gydytis pacientus į (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Pacientus į dienos stacionaro skyrių ji siųsdavo, jei tai, jos, kaip specialistės nuomone, buvo reikalinga paciento gydymui. Siuntimas gydytis dienos stacionare visada būdavo suderintas su pacientu, t. y. jis būdavo siunčiamus tik esant paciento sutikimui gydytis dienos stacionare. Buvo atvejų, kada pacientams pasiūlius gydytis dienos stacionare kartais pacientai iš anksto atsisakydavo tokio gydymo nurodydami, kad nepageidauja lankyti dienos stacionaro užsiėmimų arba neturi sąlygų kiekvieną dieną atvykti gydytis, tais atvejais siuntimų gydyti dienos stacionare ji neišrašydavo, o pacientui būdavo paskiriamas kitas gydymas. Nėra buvę atvejų, kad būtų išrašiusi siuntimą gydytis dienos stacionare, jei prieš tai ją pacientas informavo, kad nesigydys dienos stacionare, ir nėra fiksavusi duomenų apie paciento gydymą dienos stacionare neįsitikinusi ir nemanydama, kad gydymas jam buvo teikiamas. Nurodo, kad jai kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasiuntus pacientus gydytis į dienos stacionarą tuo jos darbo funkcijos pasibaigdavo. Pacientas asmeniškai su jos siuntimu eidavo į dienos stacionarą ir ten lankydavo gydymo užsiėmimus, dienos stacionaro personalas teikė gydymo paslaugą, o dienos stacionaro gydytojai fiksavo gydymą medicininėje dokumentacijoje. Tais atvejais ji jokių duomenų apie pacientams teikiamą gydymą dienos stacionare niekur nefiksuodavo. Ji tokių pacientų dienos stacionaro gydymo veikloje nedalyvavo ir gydymo rezultatais nesidomėjo. Ji turėjo daug pacientų, todėl kiekvieno paciento ir jo ligos eigos ji negali prisiminti, apie kiekvieno paciento ligos eigą duomenys yra fiksuojami medicininėje dokumentacijoje. Jai dirbant šioje gydymo įstaigoje dirbti su duomenų baze „Sveidra“ nereikėjo ir ji apie aptarnautus pacientus duomenų teritorinėms ligonių kasoms neteikė, mano, kad tai darė registratūros darbuotojos. Kaip teritorinėms ligonių kasoms buvo perduoti duomenys apie jos aptarnautus pacientus, jei ji medicininėje dokumentacijoje nefiksavo duomenų apie šių pacientų gydymą, ji nežino. Jai nieko nėra žinoma, kaip yra finansuojamas (duomenys neskelbtini) sveikatos centras ir dienos stacionaras, nežino, iš kokių lėšų išlaikoma įstaiga ir jos darbuotojai. jai dirbant (duomenys neskelbtini) buvo mokamas nustatyto dydžio atlyginimas ir priedai, kai juos mokėti nuspręsdavo įstaigos vadovas, priedai buvo mokami kaip ir kitiems darbuotojams įvairių metų švenčių proga.

49. Paaiškina, kad nuo jos darbo pradžios iki 2019 m. vidurio iš (duomenys neskelbtini)s I. V. laikas nuo laiko gaudavo raginimų siųsti pacientus gydytis į dienos stacionarą, tačiau tai buvo raginimai ir jai nebuvo nurodytas nei reikiamas pacientų skaičius, nei kiti konkretesni duomenys, ar tokie konkretūs nurodymai buvo duodami kitiems gydytojams, jai nėra žinoma. Nors ir buvo I. V. netiesioginių raginimų siųsti pacientus gydytis į dienos stacionarą, ji realiai pacientus taip gydytis siųsdavo tik esant medicininiam poreikiui. Jai nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kad į dienos stacionarą reikėtų siųsti kuo daugiau pacientų, jai apie tai niekas nieko neaiškino. Daugiau šiuo metu apie (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro veiklą ar I. V. ir kitų darbuotojų darbą nieko paaiškinti negali. Jokios nusikalstamos veikos niekada nenorėjo padaryti, apie tai su niekuo nesitarė ir mano, kad jokios nusikalstamos veikos nėra padariusi. Papildomai paaiškina, kad dirbant (duomenys neskelbtini) būdavo atvejų, kai dienos stacionaro gydytojo, nustačiusio pacientui nedarbingumą, kelias dienas nebūdavo darbe, o nedarbingumas baigdavosi tomis dienomis. Tais atvejais dienos stacionaro darbuotojos kreipiasi į (duomenys neskelbtini) dėl nedarbingumo laikotarpio pratęsimo, kadangi fiziškai dienos stacionaro gydytojas to padaryti negali. Tokiais atvejais „Sodros“ informacinėje sistemoje ji pažymėdavo apie konkretaus paciento nedarbingumo laikotarpio pratęsimą. Pratęsiant nedarbingumo laikotarpį būdavo atvejų, kad su pacientu ir nebendraudavo, pratęsdavo pagal dienos stacionaro darbuotojų pateikiamus duomenis, tais atvejais dažniausiai medicininę dokumentaciją užpildydavo dienos stacionaro gydytojas, atvykęs į darbą. Patvirtina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavusi nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, niekada to nedarė žinodama, kad pacientams nebus suteiktos gydymo paslaugos. Kaip minėjo, dienos stacionare gydomų pacientų lankomumo ji nekontroliavo ir neturėjo to daryti, todėl medicininė dokumentacija buvo pildoma visada manant, kad pacientai lanko dienos stacionaro užsiėmimus ir gauna jiems paskirtą gydymo paslaugą. Įtarimų, kad gydomų pacientų apskaita yra tvarkoma neteisingai, kilo dėl to, kad kai kurie pacientai neatvyko pas ją į konsultaciją, tačiau ar jie lankė dienos stacionaro užsiėmimus, ji tiksliai pasakyti negali. Dienos stacionaro užsiėmimus ir terapijas organizuodavo kiti darbuotojai – socialinės darbuotojos, kurios tiesiogiai bendravo su pacientais, todėl jos turėjo žinoti informaciją apie realų pacientų lankomumą dienos stacionare. Jai nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teritorinėms ligonių kasoms teikia duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas, nors realiai paslaugų daliai pacientų nesuteikia, ir už tai gauna mokėjimą, apie tai nieko paaiškinti negali. Kaip ir iš kokių lėšų yra mokama už įstaigos suteiktas gydymo paslaugas, kam gali būti naudojamos gaunamos lėšos, jai nieko nėra žinoma ir ji į tai niekada nesigilino. Daugiau nieko paaiškinti ir papildyti neturi (10 t., b. l. 148–149).

50. 2021-04-19 L. R., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017 m. sausio mėn. Šioje įstaigoje dirba (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina gydomųjų (duomenys neskelbtini) vedimas, (duomenys neskelbtini) ir individualių konsultacijų vedimas. Šias pareigas ji atlieka (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Jos tiesioginė vadovė dirbant (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. iki 2020 vasario mėn. buvo (duomenys neskelbtini) I. V. Nurodymus dėl darbo, susijusius su jos profesine kompetencija, jai duodavo stacionaro gydytojas. Dėl darbo organizavimo ir medicininės dokumentacijos pildymo gali paaiškinti, kad medicininė dokumentacija buvo pildoma pagal, iki jai pradedant dirbti šioje įstaigoje, nusistovėjusią praktiką, t. y. jos kaip specialistės įrašai buvo daromi tik dieninio stacionaro ligonio kortelėse, jokioje kitoje dokumentacijoje ji paciento gydymo eigos ir rezultatų neaprašinėjo. Jai atėjus dirbti iki tol dirbusi (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškino, kad įrašus apie pacientų gydymą reikia daryti tik po to, kai yra baigiamas paciento gydymo kursas ir visi gydytojų įrašai kortelėje yra jau padaryti. Realiai jokio įstaigos vadovo įsakymo ar kokių nors norminių aktų, kuriuose būtų nurodytos dokumentacijos pildymo taisyklės, nebuvo, todėl dokumentacija buvo pildoma pagal nusistovėjusią praktiką. Gydymo metu bendraudama su pacientais tiek gydomųjų terapijų, tiek individualių pokalbių metu jokios medicininės dokumentacijos ji nepildydavo, todėl dažnais atvejais praėjus laikui ji fiziškai nebegali prisiminti pacientų duomenų ir jų gydymo rezultatų. Kadangi jos įrašai ligonio kortelėse buvo daromi po gydymo laikotarpio, todėl, neturėdama duomenų apie gydymo rezultatus ir eigą, užrašų gydymo metu nevesdavo, tais atvejais, kai neprisimindavo konkretiems pacientams taikyto gydymo ir rezultatų, įrašus kortelėse galbūt padarydavo šabloninius arba perskaičiusi gydytojų įrašus apie taikytą gydymą ir rezultatus juos apibendrindavo ir tokiu būdu duomenis fiksuodavo kortelėse. Tais atvejais, kai paciento gydymo eigą prisimindavo, įrašus darydavo plačiau pakomentuodama gydymo eigą ir rezultatus. Nurodo, kad dieninio stacionaro ligonio kortelės duomenims pildyti jai būdavo perduodamos praėjus ir keliems mėnesiams, tad natūralu, kad ji negalėdavo prisiminti visų pacientų ir jų gydymo eigos, todėl įrašus darydavo pasitikėdama gydytojų padarytais įrašais. Fiziškai dieninio stacionaro ligonio korteles įrašams padaryti jai pateikdavo socialinės darbuotojos, dažniausiai A. B., ir tik jai atostogaujant galėjo pateikti R. M. Pateikiamos ligonio kortelės būdavo išsamiai užpildytos, visi gydytojų įrašai būdavo padaryti iki jai pateikiant kortelę. Paaiškina, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta atvejų, kad pacientai realiai dienos stacionare nesigydė, tačiau šių pacientų vardu užpildytose ligonio kortelėse yra jos įrašai apie paciento gydymo eigą ir rezultatus, tai gali paaiškinti, kad tokių pacientų kortelėse įrašai buvo padaryti remiantis gydytojų darytais įrašais apie taikytą gydymą ir rezultatus. Ji neturėjo pagrindo nepasitikėti gydytojų įrašais ir nemanė, kad gali būti atvejų, jog pacientai realiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sveikatos centro dienos stacionare nesigydė, tačiau jų vardu buvo pildoma medicininė dokumentacija, pagrindžianti jų gydymąsi šioje gydymo įstaigoje. Realiai nurodymų fiksuoti melagingus duomenis ligonių kortelėse nebuvo gavusi ir to nedarė. Tik gali paaiškinti, kad praėjus apie pusei metų nuo jos darbo pradžios šioje įstaigoje, pildydama dokumentaciją, t. y. jai perduotas dienos stacionaro pacientų ligonio korteles, pastebėjo įvairių įdomių pacientų vardų, negalėjo prisiminti, kad jie būtų atvykę pas ją į konsultacijas ar lankę kitus dienos stacionaro užsiėmimus. Prisimena, kad nuomonę apie tai, kad nepamena kai kurių pacientų ir nenori daryti įrašų apie pacientus, kurių nepamena, ji buvo išsakiusi bendrame kolektyviniame susiėjime, tačiau tuo metu buvo neseniai pradėjusi dirbti ir jai kažkas iš kolektyvo narių pasakė (kas konkrečiai – nepamena, tai nebuvo nei gydytojas, nei I. V.), kad jai yra pateiktos pildyti kortelės, kurios turi būti iki galo sutvarkytos, ir kad ji darytų, kaip nori. Šiame kolektyvo susirinkime nedalyvavo nei gydytojas, nei I. V. Nurodo, kad vėliau ji nedarydavo kortelėse įrašų apie pacientus, kurių visiškai neprisimindavo, korteles pildydavo tik tų pacientų, kurių prisimindavo gydymo eigą. Kai abejodavo dėl pacientų dalyvavimo dienos stacionaro užsiėmimuose, duomenis pildydavo pagal gydytojų surašytus gydymo rezultatus. Bet kokiu atveju pacientų gydymąsi dienos stacionare patvirtina gydytojų įrašai, nesant gydytojų įrašų kortelėse, jokių duomenų nėra pildžiusi. Užpildytas ligonių korteles ji perduodavo socialinėms darbuotojoms, kurios jas paruošdavo archyvuoti.

51. Paaiškina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavusi nurodymo ieškoti kuo daugiau pacientų, kurie gydytųsi dienos stacionaro skyriuje, ir to nedarė. Iš bendrų kolektyvo susirinkimų ir pokalbių jai buvo žinoma, kad dienos stacionarui reikalingi 186 unikalūs pacientai per metus. I. V., susirinkimų metu matydama pacientų sumažėjimą, nuolat akcentuodavo, kad reikalingi nauji pacientai gydyti, ir šie raginimai buvo skirti gydytojams, kadangi gydytojai išrašydavo siuntimus gydytis dienos stacionare ir galėjo tiesiogiai turėti įtakos pacientų skaičiui. Jai buvo žinoma, kad dienos stacionaras veiklą vykdo pagal kažkokią programą, kurioje ir buvo numatytas unikalių pacientų skaičiaus reikalavimas, daugiau jai jokių smulkesnių aplinkybių nebuvo žinoma.

52. Nurodo, kad dirbdama savo darbą (duomenys neskelbtini) jokios tyčios, suinteresuotumo ar naudos padaryti kokius nors veiksmus pažeidžiant įstatymus neturėjo ir su niekuo nebuvo susitarusi taip elgtis, neturėjo jokio tikslo klastoti kokius nors dokumentus, neturėjo jokio tikslo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras kokiu nors būdu gautų daugiau pajamų ar didesnį finansavimą. Patvirtina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavusi nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, niekada to nedarė. Žinodama, kad pacientams nebus suteiktos gydymo paslaugos, nebūtų dariusi tai patvirtinančių įrašų medicininėje dokumentacijoje. Dienos stacionare gydomų pacientų lankomumo ji nekontroliavo ir neturėjo to daryti, ne visi dienos stacionare besigydantys asmenys buvo siunčiami pas ją konsultuotis, todėl medicininė dokumentacija buvo pildoma visada manant, kad pacientai lanko dienos stacionaro užsiėmimus ir gauna jiems paskirtą gydymo paslaugą. Dienos stacionaro užsiėmimus ir terapijas organizuodavo ir kiti darbuotojai – socialinės darbuotojos, kurios tiesiogiai bendravo su pacientais, todėl jos turėjo žinoti informaciją apie realų pacientų lankomumą dienos stacionare, be to, iš bendros darbo veiklos suprato, kad I. V. taip pat kontroliavo dienos stacionare besigydančių pacientų kiekį. Jai nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teritorinėms ligonių kasoms teikia duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas, nors realiai paslaugų daliai pacientų nesuteikia, ir už tai gauna mokėjimą, apie tai nieko paaiškinti negali. Kaip ir iš kokių lėšų yra mokama už įstaigos suteiktas gydymo paslaugas, kam gali būti naudojamos gaunamos lėšos, jai tiksliai nėra žinoma. Jai nebuvo žinoma, kam buvo perduodami ar kaip naudojami jos medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti duomenys apie pacientų ligos eigą (10 t., b. l. 158–159).

53. 2021-04-20 T. B., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2001 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Šioje įstaigoje dirbo (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įėjo pacientų su (duomenys neskelbtini) gydymas ir konsultavimas, siuntimas pas kitus gydymo specialistus, pacientų siuntimas į kitas gydymo įstaigas, taip pat ir į dienos stacionarą. Jo darbas buvo (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. (duomenys neskelbtini) dienos stacionare jis nedirbo ir šiame skyriuje pacientų negydė.

54. Dirbant (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kaip (duomenys neskelbtini), jam teko išrašyti siuntimus ir siųsti pacientus gydytis į (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Pacientus į dienos stacionaro skyrių jis siųsdavo, jei tai, jo, kaip specialisto, nuomone, buvo reikalinga paciento gydymui. Siuntimas gydytis dienos stacionare visada būdavo suderintas su pacientu, t. y. jis būdavo siunčiamas tik esant paciento sutikimui gydytis dienos stacionare. Pacientui nesutikus gydytis dienos stacionare tokio paciento niekada nesiųsdavo gydytis dienos stacionare. Būdavo atvejų, kai, prieš paskiriant gydymą dienos stacionare, pacientas būdavo palydimas apžiūrėti dienos stacionaro patalpų, jam išaiškinama, koks gydymas šiame skyriuje taikomas, ir tik pacientui sutikus gydytis dienos stacionare būdavo išrašomas siuntimas. Nurodo, kad visą laiką visus siuntimus gydytis jis rašė savo ranka, niekada nepasirašinėjo trečiųjų asmenų surašytų siuntimų. Nurodo, kad jam kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasiuntus pacientus gydytis į dienos stacionarą tuo jo darbo funkcija pasibaigdavo. Pacientas asmeniškai su jo siuntimu eina į dienos stacionarą ir ten lanko gydymo užsiėmimus, dienos stacionaro personalas teikia gydymo paslaugą, o dienos stacionaro gydytojai fiksuoja gydymą medicininėje dokumentacijoje. Siuntimai į dienos stacionarą taip pat buvo perduodami per medicinos slaugytojas. Jis jokios medicininės dokumentacijos, susijusios su pacientams teiktu gydymu dienos stacionare, niekada nefiksavo, kadangi dienos stacionare jokio gydymo nevykdė. Jis jokioje pacientų dienos stacionaro gydymo veikloje nedalyvavo. Po taikyto gydymo dienos stacionare pacientų sveikatos istorijose būdavo įdedama tokio gydymo rezultatų informacija, todėl vėliau pacientams atvykus gydytis iš ligos istorijų matydavo, kad jiems buvo taikytas gydymas dienos stacionare, ir su pacientais pakalbėdavo apie jų gydymą dienos stacionare. Daugeliu atvejų pacientai būdavo patenkinti jiems suteiktomis gydymo paslaugomis dienos stacionare. Jis turi daug pacientų, todėl kiekvieno paciento ir jo ligos eigos jis negali prisiminti, apie kiekvieno paciento ligos eigą duomenys yra fiksuojami medicininėje dokumentacijoje. Jam dirbant (duomenys neskelbtini) dirbti su duomenų baze „Sveidra“ nereikėjo ir jis apie aptarnautus pacientus duomenų teritorinėms ligonių kasoms neteikė, mano, kad tai darydavo kiti įstaigos darbuotojai, kas konkrečiai – nežino. Kaip teritorinėms ligonių kasoms buvo perduoti duomenys apie jo aptarnautus pacientus, jei jis medicininėje dokumentacijoje nefiksavo duomenų apie šių pacientų gydymą, jis nežino. Jam nieko nėra žinoma, kaip yra finansuojamas (duomenys neskelbtini) sveikatos centras ir dienos stacionaras, nežino, iš kokių lėšų išlaikoma įstaiga ir jos darbuotojai, jo manymu, finansavimas gaunamas iš teritorinių ligonių kasų, tačiau kaip yra paskirstomas gaunamas finansavimas, jam nėra žinoma. Jam dirbant (duomenys neskelbtini) buvo mokamas nustatyto dydžio atlyginimas ir priedai, kai juos mokėti nuspręsdavo įstaigos vadovas, priedai buvo mokami kaip ir kitiems darbuotojams įvairių metų švenčių ar jubiliejaus proga.

55. Paaiškina, kad iš (duomenys neskelbtini)s I. V. kelis kartus susirinkimų metu, kada tiksliai tai buvo – nepamena, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) gydytojai gaudavo raginimų siųsti pacientus gydytis į dienos stacionarą, tačiau tai buvo raginimai ir jam nebuvo nurodyta nei reikiamo pacientų skaičiaus, nei kitų konkretesnių duomenų, ar tokie konkretūs nurodymai buvo duodami kitiems gydytojams, jam nėra žinoma. Nors ir buvo raginimų siųsti pacientus gydytis į dienos stacionarą, jis realiai pacientus taip gydytis siųsdavo tik esant medicininiam poreikiui. Jo supratimu, tokių raginimų buvo todėl, kad dienos stacionare buvo laisvų gydymo vietų ir joms užpildyti reikėdavo pacientų. Pabrėžia, kad prieš išrašydamas siuntimą pacientui gydytis dienos stacionare jis visų pirma išsiaiškindavo, ar pacientas pageidauja gydytis dienos stacionaro skyriuje, po to dienos stacionaro vyr. slaugytojos paklausdavo, ar dienos stacionare yra laisvų vietų, ir tik gavęs teigiamus atsakymus išrašydavo siuntimus gydytis dienos stacionare, mano, kad jo visi į dienos stacionarą siųsti pacientai realiai šiame skyriuje gydėsi. Jam nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kad į dienos stacionarą reikėtų siųsti kuo daugiau pacientų, jam apie tai niekas nieko neaiškino. Kadangi jis realiai niekada nedirbo dienos stacionaro skyriuje, su šio skyriaus veikla ir taikomu gydymu buvo tik susipažinęs, jokių smulkesnių šio skyriaus veiklos ir gydymo detalių jam nėra ir nebuvo žinoma. Dienos stacionare pacientus gydydavo kiti gydytojai ir kiti dienos stacionaro darbuotojai ir jie gydymo rezultatus fiksuodavo medicininėje dokumentacijoje. Kaip minėjo, tik vėliau jų medicininiai įrašai apie taikytą gydymą dienos stacionare buvo įdedami į bendrą ligonių istoriją ir jis kaip ambulatorijos gydytojas savo pacientų sveikatos istorijose matydavo šią informaciją apie gydymą dienos stacionare. Daugiau šiuo metu apie (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro veiklą ar I. V. ir kitų darbuotojų darbą nieko paaiškinti negali. Jokios nusikalstamos veikos niekada nenorėjo padaryti ir mano, kad jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs. Jo visa pildyta pacientų gydymo dokumentacija buvo pildoma realiai teikiant gydymą ir visi jo pildyti duomenys yra teisingi. Jam nėra žinoma jokių aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) dienos stacionare būtų buvę atvejų, jog medicininėje dokumentacijoje būtų buvusi teikiama melaginga informacija apie pacientams neva suteiktas gydymo paslaugas realiai pacientui nesigydžius šiame skyriuje ar šioje gydymo įstaigoje, apie tokius atvejus jam niekas niekada nėra pasakojęs. Nurodo, kad dirbdamas savo darbą (duomenys neskelbtini) jokios tyčios, suinteresuotumo ar naudos padaryti kokius nors veiksmus pažeidžiant įstatymus neturėjo ir su niekuo nebuvo susitaręs taip elgtis. Patvirtina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavęs nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis ir niekada to nedarė (10 t., b. l. 166–167).

56. 2021-04-21 R. T., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Šioje įstaigoje dirbo (duomenys neskelbtini). Į darbą ją priėmė ir dėl darbo sąlygų tarėsi su įstaigos (duomenys neskelbtini) I. V. Prieš jai pradedant dirbti buvo paaiškinta, kad ji turės atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas tiek ambutarorijoje, tiek dienos stacionaro skyriuje. Į jos pareigas dirbant poliklinikoje įėjo pacientų su (duomenys neskelbtini) gydymas ir konsultavimas, pacientų sveikatos būsenos įvertinimas, gydymo paskyrimas, siuntimas pas kitus gydymo specialistus, vaistų receptų išrašymas. Dirbant (duomenys neskelbtini) dienos stacionare į jos pareigas įėjo dienos stacionaro pacientų gydymas, vaistų skyrimas, pacientų konsultacija, medicininės dokumentacijos pildymas.

57. Nurodo, kad dirbant (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kaip (duomenys neskelbtini) jai tekdavo išrašyti siuntimus ir siųsti pacientus gydytis į (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Pacientus į dienos stacionaro skyrių ji siųsdavo, jei tai, jos, kaip specialistės nuomone, buvo reikalinga paciento gydymui. Dienos stacionaras buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) pastato ketvirtame aukšte. Kaip minėjo, jos darbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), taip pat ir dienos stacionaro vadove buvo (duomenys neskelbtini) I. V. I. V. tiesiogiai vadovavo visai įstaigos veiklai ir visiems įstaigos darbuotojams bei organizavo jų darbą. Jos darbo laikotarpiu I. V. nuolatos nurodinėjo, kad dienos stacionare reikia gydyti kuo daugiau pacientų, kaip suprato, buvo reikalingas kažkoks konkretus pacientų skaičius per metus, koks skaičius – nežino, tam, kad būtų įgyvendintos kažkokio projekto sąlygos. (duomenys neskelbtini) I. V. tiesiogiai kontroliuodavo, koks kiekis pacientų yra gydomas dienos stacionaro skyriuje einamuoju laikotarpiu. Raginimas siųsti kuo daugiau pacientų gydytis į dienos stacionarą buvo ne tik jai, ir kiti ambulatorijos (duomenys neskelbtini) tokių raginimų gaudavo, tai buvo išsakoma bendrų susirinkimų metu. Kadangi I. V. buvo jos tiesioginė vadovė, vadovaudamasi jos nurodymais, esant poreikiui ji iš jos aptarnaujamų pacientų rato, vertindama jų ligos pobūdį, pacientus siųsdavo gydytis į dienos stacionarą. Siųsdama pacientus į dienos stacionarą ji kaip ambulatorijos gydytoja išrašydavo siuntimą ir šį siuntimą perduodavo arba pacientui tiesiogiai, arba siuntimas į dienos stacionaro skyrių būdavo perduodamas per socialinius darbuotojus, taip pat dažnais atvejais pacientus su išrašytu siuntimu pati palydėdavo iki dienos stacionaro skyriaus ir ten juos perduodavo socialiniams darbuotojams. Siuntimas buvo pagrindas pradėti paciento gydymą dienos stacionare ir pildyti reikiamą medicininę paciento dokumentaciją. Nurodo, kad visus siutimus rašydavo pati asmeniškai ir visada tik pabendravusi tiesiogiai su pacientu, t. y. nėra buvę tokių atvejų, kad būtų išrašiusi siuntimus nebendravusi su pacientu ir neįsitikinusi, kad jam toks gydymas reikalingas. Jai atliekant (duomenys neskelbtini) pareigas dienos stacionare ji dirbdavo dienos stacionaro patalpose, šiose patalpose būdavo dvi arba vieną dieną per savaitę, apie poreikį ateiti į dienos stacionarą ir teikti konsultacijas pacientams ją informuodavo dienos stacionaro socialinės darbuotojos. Dienos stacionare ji konsultavo dienos stacionaro pacientus, skyrė reikiamus gydytis vaistus ir pildydavo medicininę dokumentaciją, t. y. darydavo įrašus pacientų dieninio stacionaro ligonių kortelėse. Ligonių kortelėse buvo daromi kassavaitiniai įrašai, o gydymo pabaigoje būdavo apibendrinami gydymo rezultatai ir ligonio kortelėje daromas epikrizės įrašas. Nurodo, kad ligonio kortelėse visada darydavo įrašus tik pabendravusi su pacientu arba retais atvejais pasikalbėjusi su dienos stacionaro socialinėmis darbuotojomis apie kurio nors paciento sveikatos būklę, dėl didelio darbo krūvio įrašai galbūt būdavo padaromi ne visada tą pačią dieną, kai būdavo bendraujama su pacientu, tačiau visuose jos darytuose įrašuose realiai būdavo fiksuojama paciento būklė pagal jos turėtus duomenis apie pacientą, jokie išgalvoti ar šabloniniai įrašai ligonių kortelėse nebuvo daromi. Besigydančių pacientų ligonių kortelės būdavo padėtos dienos stacionaro gydytojų kabinete, kur įrašai ir buvo daromi.

58. Nurodo, kad niekaip negali paaiškinti atvejų, jei ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad pacientas nesigydė dienos stacionare, o jo ligonio kortelėje jos buvo fiksuoti duomenys apie paciento gydymą dienos stacionare. Tokių atvejų gali būti, jei jai dienos stacionaro personalas – socialinės darbuotojos pateikė neteisingą informaciją apie tai, kad pacientams buvo suteiktos gydymo paslaugos, nors realiai jos nebuvo suteiktos. Užpildytas ligonių korteles palikdavo gydytojų kabinete ir, kiek jai žinoma, šiose kortelėse įrašus apie pacientų gydymą taip pat darydavo psichologai, socialiniai darbuotojai ir pan. Nurodo, kad dirbdama dienos stacionaro skyriuje ji nekontroliuodavo, ar pacientai realiai lankė visus gydymo užsiėmimus dienos stacionare, ar dienos stacionare lankėsi kiekvieną dieną gydymo laikotarpiu, visą gydymo procesą organizuodavo socialinės darbuotojos, psichologai ir pan. Ji asmeniškai neorganizuodavo dienos stacionaro gydomųjų užsiėmimų, o tik teikdavo konsultacijas pacientams.

59. Dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų, kurie buvo gydomi dienos stacionare, gali paaiškinti, kad šios įstaigos gyventojai buvo gydomi dienos stacionare. Siuntimų gydytis šiems asmenims ji nerašydavo, jie gydytis atvykdavo su kitų gydytojų siuntimais. Apie tai, kad dienos stacionare buvo gydomi tokie pacientai, ji žinojo. Kokiu grafiku ir kas šiuos pacientus pristatydavo į dienos stacionarą, ji nežino. Kadangi šios įstaigos gyventojai yra (duomenys neskelbtini) ir jiems nuolat buvo taikomas paskirtas gydymas, todėl jiems būnant dienos stacionare ji jų pasiteiraudavo apie jų sveikatos būklę ir nenustačiusi jokių sveikatos pakitimų galbūt pildydavo ir šių pacientų ligonių korteles jose padarydama įrašus apie gydymo rezultatus. Jai nieko nėra žinoma, kaip yra finansuojamas (duomenys neskelbtini) sveikatos centras ir dienos stacionaras, nežino, iš kokių lėšų išlaikoma įstaiga ir jos darbuotojai. Jai nėra žinoma, ar (duomenys neskelbtini) sveikatos centras gavo didesnį finansavimą todėl, kad pagal I. V. nurodymą dienos stacionare buvo gydyti pacientai. Jai dirbant (duomenys neskelbtini) buvo mokamas nustatyto dydžio atlyginimas ir priedai, kai juos mokėti nuspręsdavo įstaigos vadovas, priedai buvo mokami kaip ir kitiems darbuotojams. Šie priedai niekaip nebuvo susiję su pacientų skaičiumi ar kitais darbo pasiekimais. Nurodo, kad dirbdama savo darbą (duomenys neskelbtini) jokios tyčios, suinteresuotumo ar naudos padaryti kokius nors veiksmus pažeidžiant įstatymus neturėjo ir su niekuo nebuvo susitarusi taip elgtis. Patvirtina, kad nei iš I. V., nei iš kitų vadovaujančių asmenų nebuvo gavusi nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, niekada to nedarė žinodama, kad pacientams nebuvo suteiktos gydymo paslaugos. Kaip minėjo, dienos stacionare gydomų pacientų lankomumo ji nekontroliavo ir neturėjo to daryti, todėl medicininė dokumentacija buvo pildoma visada manant, kad pacientai lanko dienos stacionaro užsiėmimus ir gauna jiems paskirtą gydymo paslaugą. Dienos stacionaro užsiėmimus ir terapijas organizuodavo kiti darbuotojai – socialinės darbuotojos, kurios tiesiogiai bendravo su pacientais, todėl jos turėjo žinoti informaciją apie realų pacientų lankomumą dienos stacionare ir esant atvejų, kad pacientui realiai nebuvo teikiamos gydymo paslaugos dienos stacionare, mano, kad jos turėjo apie tai informuoti gydytoją, kad būtų nutrauktas tokių pacientų gydymas. Jai nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teritorinėms ligonių kasoms teikė duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas, nors realiai paslaugų daliai pacientų nesuteikė, ir už tai gavo apmokėjimą, apie tai nieko paaiškinti negali. Kaip ir iš kokių lėšų yra mokama už įstaigos suteiktas gydymo paslaugas, kam gali būti naudojamos gaunamos lėšos, jai nieko nėra žinoma. Jai nebuvo žinoma, kam buvo perduodami ar kaip naudojami jos medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti duomenys apie pacientų ligos eigą (10 t., b. l. 170–171).

60. 2020-07-02 R. K., apklausta kaip specialioji liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2008 m. sausio mėn. Šioje įstaigoje dirba (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina pacientų su (duomenys neskelbtini) gydymas ir konsultavimas, pacientų sveikatos būsenos įvertinimas, siuntimas pas kitus gydymo specialistus. Pagrindinis jos darbas yra (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, tačiau 2016–2019 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini)s I. V. sprendimu jai būdavo paskiriama pavaduoti (duomenys neskelbtini), dirbančius (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, ir pavadavimo laikotarpiais buvo pavesta dienos stacionare teikti medicininę pagalbą ir konsultacijas šio skyriaus pacientams. Nurodo, kad dirbant (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kaip (duomenys neskelbtini) jai tenka išrašyti siuntimus ir siųsti pacientus gydytis į (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Pacientus į dienos stacionaro skyrių ji siunčia, jei tai, jos, kaip specialistės, nuomone, yra reikalinga paciento gydymui. Jei teisingai pamena, Dienos stacionaro skyrius buvo įsteigtas 2014 ar 2015 m., buvo naujai suremontuotos patalpos, įdarbinti darbuotojai, dienos stacionaro patalpos yra (duomenys neskelbtini) pastato ketvirtame aukšte. Iki 2020 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini), Taip pat ir ir dienos stacionaro (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) I. V. I. V. tiesiogiai vadovavo visai įstaigos veiklai ir visiems įstaigos darbuotojams bei organizavo jų darbą. Įsteigus dienos stacionarą I. V. nurodė, kad dienos stacionare nuolat einamuoju laikotarpiu turi gydytis apie 12–15 asmenų, nurodė, kad toks pacientų skaičius yra būtinas tam, kad už gydymą gaunamomis lėšomis būtų galimybė išlaikyti dienos stacionaro veiklą. Šis skaičius buvo preliminarus, apskritai I. V. visus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ragindavo siųsti kuo daugiau (duomenys neskelbtini) pacientų gydytis į dienos stacionarą. Kaip suprato, šis raginimas buvo tam, kad gydant kuo daugiau pacientų dienos stacionare už gydymą būtų gauta kuo daugiau pajamų, kurios būtų naudojamos įstaigos veikloje, t. y. patalpų priežiūrai, priemonėms pirkti, dienos stacionaro darbuotojams išlaikyti. Jai ėra žinoma, ar už gydymą gautos piniginės lėšos buvo naudojamos visų (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimams mokėti, ar buvo naudojamos tik Dienos stacionaro skyriaus darbuotojų atlyginimams mokėti, ar šios lėšos buvo naudojamos ūkinėms reikmėms ar turtui įsigyti, ir apskritai jai nėra žinoma, iš kokių lėšų yra mokamas atlyginimas (duomenys neskelbtini) darbuotojams. (duomenys neskelbtini) I. V. tiesiogiai kontroliuodavo, kiek pacientų yra gydoma dienos stacionaro skyriuje einamuoju laikotarpiu, kaip minėjo, buvo įvardytas 12–15 pacientų skaičius einamuoju laikotarpiu, kai šis pacientų skaičius sumažėdavo, I. V. ateidavo tiek pas ją asmeniškai, tiek, kiek jai žinoma, pas kitus (duomenys neskelbtini) ir nurodydavo iš savo aptarnaujamų pacientų rato siųsti daugiau pacientų gydytis į dienos stacionarą. Kadangi I. V. buvo jos tiesioginė vadovė, vadovaudamasi jos nurodymais, esant poreikiui ji iš savo aptarnaujamų pacientų rato, vertindama jų ligos pobūdį, pacientus siųsdavo gydytis į dienos stacionarą. Siųsdama pacientus į dienos stacionarą ji išrašo siuntimą ir šį siuntimą perduoda arba pacientui tiesiogiai, jei jis sutinka gydytis dienos stacionare ir jo gydymas prasideda nedelsiant, arba jei pacientas nesutinka gydytis ar jam reikalingas laikas pagalvoti dėl gydymosi, siuntimą nuneša į (duomenys neskelbtini) registratūrą, kur personalas šį siuntimą nuneša į dienos stacionarą ir tokiam pacientui yra užvedama reikalinga dokumentacija dėl gydymo dienos stacionare, taip pat užvedama ligonio kortelė. Nurodo, kad į dienos stacionarą dažnai yra siunčiami pacientai, kuriems nėra būtinas intensyvus gydymas ir priežiūra. Tokiais atvejais savo į dienos stacionarą siųstų pacientų gydymo eiga dienos stacionare ji nesirūpindavo. Šiais atvejais dėl didelio darbo užimtumo ji neturėdavo laiko medicininei dokumentacijai pildyti einamuoju laikotarpiu. Dieninio stacionaro ligonio kortelėse įrašai apie taikytą gydymą yra daromi savaitės intervalu ir pabaigoje apibendrinami gydymo rezultatai. Kadangi pildyti kortelių ir daryti įrašų apie gydymo rezultatus einamuoju laikotarpiu neužtekdavo laiko, šiuos duomenis kortelėse dažnais atvejais darydavo tada, kai reikėdavo sutvarkyti ligonių korteles ir perduoti jas archivuoti. Tokius įrašus darydavo praėjus ir mėnesiui, ir didesniam laikotarpiui po paciento gydymo laikotarpio pabaigos. Kadangi pacientų, kuriems nebuvo reikalinga intensyvi priežiūra, gydymas ir stebėjimas, pasiųstų gydytis dienos stacionare, ji nestebėdavo ir ne visada žinodavo, kokie jų gydymosi rezultatai, dažnai įrašus ligonio kortelėse darydavo šabloninius, t. y. šabloniškai rašydavo gydymo rezultatus pagal pagal pacientų ligos pobūdį. Nurodo, kad dažniausiai prieš rašydama siuntimus gydytis į dienos stacionarą ji su pacientais realiai susitikdavo, su jais kalbėdavo, paaiškindavo, koks gydymas yra taikomas dienos stacionare, siųsdavo juos apžiūrėti dienos stacionaro patalpų. Būdavo atvejų, kad pacientai atsisakydavo lankyti dienos stacionaro užsiėmimus, tačiau jie pageidaudavo pokalbių su psichologu, tais atvejais buvo paskiriamas gydymas dienos stacionare, kadangi šiame skyriuje dirba gydytojas psichologas, šiais atvejais medicininėje dokumentacijoje galėjo būti fiksuojama, kad gydymas dienos stacionare tokiam pacientui buvo suteiktas visą gydymo laikotarpį. Nurodo, kad išrašant siuntimą gydytis dienos stacionare siuntime gydymo laikotarpis nebūdavo fiksuojamas, fiksuotas dienos stacionaro gydymo laikotarpis yra nustatytas 30 dienų, todėl atskirai jis nebuvo nustatinėjamas. Jei pacientai pageidaudavo, gydymo laikotarpis galėjo būti sumažintas. Taip pat gali paminėti, kad buvo atvejų, jog jai (duomenys neskelbtini) sesutės, konkrečiai kas – negali nurodyti, atnešdavo asmenų sąrašus arba pradėtus pildyti siuntimus su užrašytais asmenų – pacientų duomenimis ir ji pasirašydavo tokiuose siuntimuose ar išrašydavo siuntimus tokių asmenų vardu ir taip pasiųsdavo juos gydytis į dienos stacionarą. Galbūt tokių asmenų gydymosi dienos stacionare ligonių korteles užpildydavo ir šabloniškai gydymo eigą fiksuodavo vėlesniais laikotarpiais, kai jai dienos stacionaro socialinė darbuotoja A. arba vyr. socialinė darbuotoja R. perduodavo užvestas dieninio stacionaro ligonių korteles, kurios buvo užvestos pagal išrašytus siuntimus. Šias ligonių istorijas ji kartais pildydavo dienos stacionaro gydytojų kabinete. Nurodo, kad ji realiai pacientų gydymo metu dienos stacionare nedalyvaudavo, dienos stacionare gydymą organizavo socialinės darbuotojos, psichologai, psichoterapeutai ir jie tiesiogiai bendravo su pacientais. Jai nebuvo žinoma, ar jos siuntimais pasiųsti į dienos stacionarą pacientai lankė užsiėmimus, ar jie lankė juos visą paskirtą gydymo laikotarpį. Pildydama medicininę dokumentaciją tais atvejais, kai joje būdavo fiksuoti šabloniniai įrašai, ji nebūdavo įsitikinusi, ar šie pacientai realiai lankė ir gydėsi dienos stacionare, tiesiog buvo tvarkoma medicininė dokumentacija ir ji buvo paruošiama archivuoti.

61. Tais atvejais, kai pacientams būdavo reikalingas intensyvus gydymas, būdavo būtina juos stebėti, skirti nedarbingumą ir tokie pacientai būdavo siunčiami gydytis į dienos stacionarą, ji domėdavosi jų gydymo eiga ir šiais atvejais visa medicininė dokumentacija būdavo fiksuojama realiu laiku ir būdavo fiksuojami realūs gydymo rezultatai, tokie asmenys, jos manymu, realiai būdavo gydomi dienos stacionare. Jai dirbant šioje gydymo įstaigoje dirbti su duomenų baze „Sveidra“ nereikia ir ji apie aptarnautus pacientus duomenų teritorinėms ligonių kasoms neteikė, mano, kad tai daro registratūros darbuotojos, to tiksliai nežino. Jai nieko nėra žinoma, kaip yra finansuojamas (duomenys neskelbtini) sveikatos centras ir dienos stacionaras, nežino, iš kokių lėšų išlaikoma įstaiga ir jos darbuotojai. Jai dirbant (duomenys neskelbtini) buvo mokamas nustatyto dydžio atlyginimas ir priedai, kai juos mokėti nuspręsdavo įstaigos vadovas, priedai buvo mokami kaip ir kitiems darbuotojams įvairių metų švenčių proga. Šie priedai niekaip nėra susiję su pacientų, kuriems buvo išrašyti siuntimai gydytis dienos stacionare, skaičiumi. Iš savo aptarnaujamų pacientų gali išskirti pacientų grupę, t. y. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojus. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra įdarbinta nuo 2011 m. su pertraukomis (duomenys neskelbtini). Apie jos užimamas pareigas šioje įstaigoje žinojo I. V. Pradėjus dienos stacionaro veiklą, dienos stacionare realiai besigydančių pacientų skaičius labai sumažėdavo vasaros laikotarpiu, todėl I. V. žinodama, kad ji dirba ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir šiuose globos namuose yra apgyvendinti įvairiomis (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys, nusprendė, kad, trūkstant pacientų dienos stacionare, galima į dienos stacionarą siųsti ir gydyti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojus. Kadangi ji tiesiogiai dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir žino, kad šios įstaigos gyventojams reikalingas bendravimas, užimtumas, įvairios terapijos, kas buvo vykdoma dienos stacionare, suprasdama, kad dienos stacionaro teikiamos gydymo paslaugos gali būti naudingos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojams, sutiko su I. V. nuomone siųsti pacientus iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gydytis į dienos stacionarą. Po jos susitikimo I. V. tiesiogiai derino su (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų pristatymo, atvežimo į dienos stacionaro patalpas, jų lankymo grafiką ir kitas detales. Po šių suderinimų ji pradėjo rašyti siuntimus (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojams gydytis dienos stacionare. Jos žiniomis, jie realiai buvo pristatomi į užsiėmimus dienos stacionare, tačiau jai nėra žinoma, kaip dažnai jie atvykdavo į dienos stacionarą, kiek laiko ten praleisdavo ir pan. Realiai gydytis buvo siunčiami ne visi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose gyvenantys asmenys, kokius asmenis galima siųsti gydytis, buvo derinama su (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų vyr. slaugytoja, kuri šiuo metu yra mirusi. Buvo siunčiami tie asmenys, kurie patys pageidavo vykti ir kurie pagal savo sveikatos būklę tai galėjo daryti. Kadangi ji dirbdama (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose žinojo šių pacientų sveikatos būklę, ji šių pacientų dienos stacionaro gydymo dokumentacijoje darydavo šabloninius įrašus, kurie dažnais atvejais būdavo daromi praėjus daug laiko nuo gydymo pabaigos (10 t., b. l. 134–135).

62. 2021-04-22 R. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2016–2018 m. dirbant (duomenys neskelbtini) ir medicininėje dokumentacijoje fiksuojant duomenis apie pacientams dienos stacionare suteiktas gydymo paslaugas, kaip minėjo spec. liudytojos apklausos metu, ne visada įsitikindavo, ar dienos stacionare visiems pacientams realiai buvo suteiktos gydymo paslaugos, ar jiems suteiktos visos paskirtos gydymo paslaugos. Nurodo, kad dienos stacionare gydomų pacientų lankomumo ji nekontroliavo ir neturėjo to daryti, todėl medicininę dokumentaciją pildė ir įrašus darė manydama, kad pacientams dienos stacionare buvo suteiktos gydymo paslaugos, ir neturėdama priešingų šiam manymui duomenų. Dienos stacionaro užsiėmimus ir terapijas organizuodavo kiti darbuotojai, tiesiogiai dirbantys dienos stacionaro skyriuje, t. y. psichologai, socialinės darbuotojos, kurios tiesiogiai bendravo su pacientais, todėl jos turėjo žinoti informaciją apie realų pacientų lankomumą dienos stacionare. Nei iš socialinių darbuotojų, nei iš kitų dienos stacionare dirbančių darbuotojų nebuvo gavusi jokios informacijos, kad pacientams, kurių dokumentaciją pildė ji, nebuvo suteiktos gydymo paslaugos arba nesuteikta dalis paslaugų. Jei būtų gavusi tokios informacijos, kad konkretūs pacientai nelanko dienos stacionaro terapijų, būtų nutraukusi tokių pacientų gydymą anksčiau laiko ir nebepildžiusi medicininės dokumentacijos.

63. Nurodo, kad dirbdama savo darbą (duomenys neskelbtini) jokios tyčios, suinteresuotumo ar naudos padaryti kokius nors veiksmus pažeidžiant įstatymus neturėjo ir su niekuo nebuvo susitarusi taip elgtis. Patvirtina, kad visai VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklai 2016–2018 m. laikotarpiu vadovavo (duomenys neskelbtini) I. V., kuri nors ir davė nurodymus į dienos stacionarą gydytis siųsti daugiau pacientų, tačiau nedavė nurodymų pildyti konkrečią medicininę dokumentaciją įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis ir ji niekada to nedarė žinodama, kad pacientams nebus suteiktos gydymo paslaugos, medicininėje dokumentacijoje fiksuoti neteisingus duomenis neturėjo jokio tikslo. I. V. nurodymą į dienos stacionarą pasiųsti gydytis ir fiksuoti gydymą dienos stacionare davė ne tik jai vienai, bet ir kitiems (duomenys neskelbtini). Kaip kiti gydytojai vykdė tokį nurodymą, ji nežino. Paaiškina, kad, jos nuomone, jokios nusikalstamos veikos nepadarė išrašydama siuntimus gydytis dienos stacionare, kadangi, jos, kaip specialistės, nuomone, jos pasiųstiems pacientams toks gydymas turėjo būti naudingas, o, kaip minėta, už gydymo paslaugų suteikimą dienos stacionare buvo atsakingi kiti darbuotojai. Jai nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teritorinėms ligonių kasoms tyčia teikė duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas, nors realiai paslaugų daliai pacientų nesuteikė, ir už tai gavo apmokėjimą, apie tai nieko paaiškinti negali. Jei taip buvo daroma, nežino kodėl ir nesuvokia, kam tai buvo naudinga. Jai taip pat nebuvo žinoma, kam buvo perduodami ar kaip naudojami jos medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti duomenys apie pacientų ligos eigą (10 t., b. l. 139).

64. 2020-08-10 R. N., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji nuo 2006 m. yra (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų (duomenys neskelbtini). Globos namai veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ir darbingo amžiaus asmenys su (duomenys neskelbtini). Dauguma globos namų gyventojų turi specialiųjų poreikių, t. y. nuolatinė priežiūra arba nuolatinė slauga. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų funkcija yra rūpintis globos namuose gyvenančiais asmenimis. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai gydymo paslaugų neteikia, yra teikiamos tik slaugos paslaugos. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojus gydo ir paskyrimus vykdo gydymo įstaigų gydytojai arba (duomenys neskelbtini), o globos namų darbuotojai tik vykdo šių gydytojų nurodymus, t. y. išduoda vaistus, atlieka perrišimus ir pan. Daugumą gyventojų yra prisirašę gydytis (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pacientai yra apie trys ketvirtadaliai globos namų gyventojų, tikslaus skaičiaus nurodyti šiuo metu negali. Iš viso globos namuose gyvena iki 250 gyventojų. (duomenys neskelbtini) gydymas organizuojamas bendra tvarka, t. y. gyventojai yra registruojami konsultacijai su gydytojais, gydymo įstaigos nustatytu laiku jie globos namų transportu yra atvežami į gydymo įstaigą pas priskirtus gydytojus. Po vizitų pas gydytojus globos namų darbuotojams yra perduodama informacija apie paskirtą gydymą, priskirtus vaistus ir globos namų darbuotojai užtikrina paskirtų vaistų perdavimą gyventojams. Kai kurie globos namų gyventojai yra sunkiai transportuojami dėl jų sveikatos būklės, todėl globos namuose yra 0,3 etato darbo vieta psichiatrui. Šias pareigas apie trejus metus užima psichiatrė R. K., kuri taip pat dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). R. K. dirbdama globos namuose negali skirti pacientams gydymo, išrašyti vaistų ir pan., kadangi globos namai nėra gydymo įstaiga, tačiau sunkius ligonius ji dirbdama globos namuose apžiūri, o kaip (duomenys neskelbtini) gydytoja paskiria šiems pacientams gydymą. 2019-03-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus dėl informacijos pateikimo apie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymą (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Atsakant į šį raštą buvo pateikta informacija pagal pateiktą asmenų sąrašą, kurie globos namų gyventojai VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje gydėsi, kurie nesigydė. Apie globos namų gyventojų gydymąsi (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje jis duomenis pateikė teisingus, šie duomenys pateikti remiantis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose vedamame Budėjimo perdavimo žurnale užfiksuotais duomenimis. Šiame žurnale fiksuojami duomenys apie globos namų gyventojų apskaitą, t. y. konkrečią dieną galima matyti, kiek gyventojų gyvena įstaigoje, kiek dalyvauja maitinime, pas kokius gydytojus konkrečią dieną jie turi būti nuvežti ir pan. Pagal šio žurnalo duomenis buvo matyti, kad dalis gyventojų pagal (duomenys neskelbtini) gydytojų paskyrimus realiai gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje, o dalis šiame skyriuje nurodytomis datomis nesigydė. Šis žurnalas yra pildomas ir saugomas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, šio žurnalo duomenis nuo 2016 m. galės pateikti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jai kaip globos namų (duomenys neskelbtini)i buvo žinoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojai skiria siuntimus globos namų gyventojams gydytis šios įstaigos dienos stacionaroskyriuje. Nei ji, nei kiti globos namų darbuotojai niekaip nedaro įtakos gydytojų sprendimams paskiriant pacientams gydymą. Gydymą skiria gydytojai savo nuožiūra. Nurodo, kad galbūt 2016 m. (datų nepamena) VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai kontaktavo arba tiesiogiai su ja, arba su kitais globos namų darbuotojais, tiksliai aplinkybių nepamena, kas konkrečiai atstovavo VšĮ (duomenys neskelbtini), nepamena, buvo aiškinamasi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojai rekomenduoja dalį globos namų gyventojų gydyti VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje, buvo klausiama, ar globos namai gali užtikrinti pacientų atvežimą į dienos stacionaro skyrių kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais. Jos kaip įstaigos vadovės buvo priimtas sprendimas, kad šiomis dienomis globos namai gali nuvežti pacientus į dienos stacionaro skyrių, kadangi turi tam reikalingą transportą. Po šio pokalbio ir sprendimo globos namų gyventojams buvo paskiriamas gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje. Gydymą šiame skyriuje, jos žiniomis, skyrė įvairūs gydytojai.

65. Visi globos namų gyventojai, negalintys savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas, yra lydimi globos namų socialinio darbuotojo. Po konsultacijos su gydytoju socialinei darbuotojai yra perduodami duomenys apie konsultacijos rezultatus ir paskirtą gydymą ar vaistus, o asmenys, galintys savarankiškai nuvykti į gydymo įtaigą, po gydytojų konsultacijų apie tai praneša globos namų darbuotojams, todėl globos namams tiksliai yra žinoma, kokiems gyventojams koks gydymas yra paskirtas. Kaip tiksliai buvo parinkti asmenys, globos namų gyventojai, kuriems buvo skirtas gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje, šiuo metu nebepamena, mano, kad visų pirma buvo išsiaiškinta, kurie globos namų gyventojai patys nori gydytis dienos stacionaro skyriuje, tokių asmenų sąrašas galbūt buvo pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini), po to gydytojai vertindami globos namų gyventojų sveikatos būklę pagal poreikį skirdavo gydymą dienos stacionaro skyriuje. Prievarta, globos namų gyventojui atsisakius savanoriškai gydytis dienos stacionaro skyriuje, jie taip gydytis nebuvo vežami. Kiek konkrečiai asmenų, kokiais laikotarpiais nuo 2016 iki 2019 m. realiai buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje, galima nustatyti pagal anksčiau minėto globos namų žurnalo duomenis. Nurodo, kad gali būti atvejų, jog globos namai neturėjo informacijos apie globos namų gyventojams paskirtą gydymą dienos stacionaro skyriuje, todėl šie gyventojai gydytis nebuvo pristatomi ir realiai dienos stacionaro skyriaus teikiamo gydymo negavo. Gali teigti, kad tokių atvejų galėjo būti, kadangi pagal FNTT tyrėjų pateiktą sąrašą buvo nustatyta, kad dalis globos namų gyventojų nebuvo nuvežti gydytis į VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių. Kaip minėjo, paskirto gydymo laikotarpiu globos namų gyventojai į dienos stacionaro skyrių buvo pristatomi tik antradieniais ir ketvirtadieniais iki 8 žmonių vieną dieną. Gal prieš savaitę VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje buvo pradėti gydyti globos namų gyventojai, tačiau dabar buvo pareikalauta juos pristatyti kiekvieną darbo dieną, iki tol, kaip minėta, tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Nurodo, kad pacientai, gydęsi dienos stacionaro skyriuje, buvo patenkinti, jiems patiko organizuoti užsiėmimai.

66. Nurodo, kad nei ji, nei jokie kiti globos namų darbuotojai neturėjo jokio intereso pasiųsti gydytis kuo daugiau globos namų gyventojų į VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrių gydymui, tokių susitarimų su šios gydymo įstaigos atstovais niekada nebuvo, gydytojai patys pagal savo kompetenciją taikė gydymą globos namų gyventojams ir nei ji, nei kiti globos namų darbuotojai tam jokios įtakos neturėjo, ar pacientų skaičius kaip nors buvo naudingas (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma. Buvo vykdomi tik gydytojų paskyrimai. Jei VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriaus medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad buvo gydomi globos namų gyventojai, kurių realiai nenuvežė gydytis, tai jai nėra žinoma, kodėl tokie duomenys užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje. Globos namų medicininės dokumentacija globos namuose nėra vedama ir laikoma. Visi gydęsi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje buvo vežami tik globos namų transportu, nemano, kad kurie nors globos namų gyventojai savarankiškai vaikščiojo į šią gydymo įstaigą, kadangi jiems buvo užtikrintas transportas numatytomis dienomis.

67. Kadangi globos namuose gyvena asmenys su (duomenys neskelbtini) negalia arba turintys specialiųjų poreikių, negali pasakyti, ar šių asmenų apklausos gali būti objektyvios. Teisiškai daugumos globos namų gyventojų veiksnumas nėra apribotas, tačiau dalis šių asmenų dėl (duomenys neskelbtini) negalios negali pasakyti, net kas vyko vakar ar panašiai. Globos namų gyventojų galimybę duoti parodymus turėtų vertinti specialistai. Kartu patvirtina, kad globos namai gali pateikti teisingą informaciją apie globos namų gyventojų gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriuje, kadangi šie duomenys buvo užfiksuoti minėtame Budėjimo perdavimo žurnale (10 t., b. l. 71–73).

68. 2020-08-10 R. N., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad visiškai patvirtina savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2019-12-20 raštu Nr. 4-526 pateikė duomenis apie tai, kurie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai kokiais laikotarpiais 2017–2018 metais buvo gydomi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, juos gydytis į dienos stacionarą vežant du kartus per savaitę, ir kurie gyventojai iš viso nebuvo gydomi dienos stacionare. Šie pateikti duomenys yra parengti remiantis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose vedamame Budėjimo perdavimo žurnale užfiksuotais duomenimis. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2016 m. Budėjimo perdavimo žurnalo nebeturi, kadangi šie žurnalai yra trumpo saugojimo ir pasibaigus saugojimo terminui 2016 ir ankstesnių metų žurnalas buvo sunaikintas. Patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai negali pateikti duomenų, kurie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai buvo gydomi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare 2016 m. ir kaip dažnai jie buvo vežami gydytis į šį skyrių. Kadangi nėra galimybės patikrinti duomenų apie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare 2016 m., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai informacijos apie 2016 m. nepateikė ir nepateiks. Nesant išsaugotų duomenų negali ir negalės nei patvirtinti, nei paneigti duomenų apie konkrečių (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare 2016 m. Jei (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai buvo gydomi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare 2016 m., tai negali nurodyti, kaip dažnai jie buvo vežami gydytis į šią įstaigą. Daugiau šiuo klausimu nieko paaiškinti negali (10 t., b. l. 71–73).

69. 2020-10-21 V. J., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad jis VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirba nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 7 d. Jam yra žinoma, kad pacientų gydymo eiga buvo fiksuojama VšĮ (duomenys neskelbtini) dieninio stacionaro ligonių kortelėse. Kokiose tiksliai taisyklėse ar tvarkose numatyta dieninio stacionaro ligonių kortelių pildymo tvarka, t. y. kas, kada ir kokius įrašus turi daryti šiose kortelėse, šiuo metu negali pasakyti, kadangi, kaip minėjo, iki šiol nespėjo susipažinti su visa VšĮ (duomenys neskelbtini) dokumentacija. Pagal dieninio stacionaro ligonio kortelės formą gali pasakyti, kad ji patvirtinta 1990-05-15 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 135, kas užfiksuota šiame įsakyme, šiuo metu negali pasakyti. Pagal dieninio stacionaro ligonio kortelėse esančius įdėtinius lapus, kuriuose (duomenys neskelbtini) fiksuoja duomenis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas, paskirtą gydymą ir psichinę būseną gali pasakyti, kad šių įdėtinių lapų forma ir galbūt pildymo instrukcija patvirtinta 2013-07-02 VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. V-18. Gali nurodyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dieninio stacionaro ligonių kortelėse įrašus daro (duomenys neskelbtini), gydantys pacientus, taip pat savo įrašus gali padaryti ir kiti gydymą teikiantys specialistai. Jo įsitikinimu, vadovaujantis ir jo asmenine darbine gydytojo praktika, visais atvejais gydytojas psichiatras ar kitas specialistas, darantis įrašą dieninio stacionaro ligonių kortelėse, prieš įrašo darymą turėtų apžiūrėti pacientą ir pagal nustatytą paciento sveikatos būklę fiksuoti duomenis ligonio kortelėje. Joks gydytojas ar specialistas negali daryti įrašų prieš tai nekontaktavęs su pacientu. Kontaktavimas su pacientu gali būti tiek tiesiogiai bendraujant ir apžiūrint pacientą, tiek tai padarant nuotoliniu būdu naudojantis ryšio priemonėmis. Tik po bendravimo su pacientu daromi įrašai ligonio kortelėje, kurioje aprašoma paciento būklė ir paskiriamas gydymas. Negali nurodyti, ar VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus darbo organizavimo ar kitose taisyklėse yra patvirtintos tokios nuostatos, kad gydytojai ir kiti specialistai įrašus medicininėje dokumentacijoje turi fiksuoti po realaus kontakto su pacientu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionare teikiant gydymo paslaugas pacientams socialiniai darbuotojai pildė VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapus, kuriuose fiksavo duomenis apie pacientų elgesį užsiėmimų metu, jų būklę ir kitas pastabas. Šiuos užimtumo lapus turėjo pildyti (duomenys neskelbtini) stacionaro socialiniai darbuotojai, kurie tiesiogiai turėjo bendrauti su pacientais terapijų metu ir pagal pacientui gydymo laikotarpiu teiktą gydymą fiksuoti duomenis užimtumo lapuose. Įrašus minėtuose užimtumo lapuose socialiniai darbuotojai turėjo daryti tik po realaus kontaktavimo su pacientais, t. y. realiai pacientams suteikę gydymą (duomenys neskelbtini) stacionaro skyriuje. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionaro socialinio darbuotojo užimtumo lapai patvirtinti 2013-07-02 VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. V-18.

70. Patvirtina, kad nei (duomenys neskelbtini), nei kiti specialistai ar socialiniai darbuotojai negali daryti jokių įrašų medicininėje dokumentacijoje prieš tai nekontaktavę su pacientu ir neįvertinę jo sveikatos būklės. Jei pacientas nepriima paskirto gydymo, nelanko paskirtų terapijų ir pan., gydytojai ir kiti specialistai apie turi pažymėti medicininėje dokumentacijoje (10 t., b. l. 78–80).

71. 2019-07-12 A. B., 2019-09-25 I. B., 2019-11-13 Z. B., 2019-06-07 S. B., 2019-06-13 D. B., 2019-09-02 F. B., 2020-02-06 R. M., 2019-09-05 V. D., 2020-02-27 K. B., 2019-08-29 R. D., 2019-09-18 D. D., 2019-08-02 D. D., 2019-08-13 R. G., 2019-11-27 G. G., 2019-09-04 S. J., 2019-08-27 T. J., 2019-12-02 J. J., 2019-09-10 E. J., 2019-09-11 D. J., 2019-09-03 V. K., 2020-02-27 P. K., 2019-06-27 R. K., 2020-01-03 M. K., 2019-09-05 I. M., 2019-08-05 O. M., 2019-08-12 A. A. N., 2019-09-03 P. P., 2019-09-13 D. R., 2019-09-05 I. R., 2019-09-09 G. R., 2019-09-16 O. S., 2019-09-05 V. S., 2019-08-23 A. R. S., 2019-07-09 M. Š., 2019-08-09 D. Š., 2019-06-27 L. Š., 2019-08-26 V. V., 2019-08-02 R. V., 2019-07-12 L. V., 2019-11-23 R. V., 2020-02-06 V. Z., 2020-02-21 P. Ž., 2019-08-20 V. Ž., 2019-08-20 J. S., 2019-09-05 L. Ž., 2019-09-13 V. N., 2020-02-10 S. K., 2019-09-18 P. P., 2019-09-18 J. P., 2019-09-12 D. D.-T., 2019-09-13 A. D., 2019-09-20 L. M., 2019-09-25 A. N., 2019-09-16 A. T., apklausti kaip liudytojai, parodė, kuriais laikotarpiais jie ar jų globojami asmenys gydėsi ir gavo paslaugas ir kuriais laikotarpiais nesigydė ir negavo paslaugų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sveikatos centro dienos stacionare (9 t., b. l. 89; 91; 93; 95; 97; 99;101; 103; 105; 107–108; 110; 112–113; 115; 117; 119; 121; 123–130; 132; 134; 136; 138; 143; 145; 147; 149; 151–153; 155; 157; 159; 161; 163 165; 167; 169; 171; 173–174; 176; 178; 182; 184; 186; 188–189; 191; 193; 195; 10 t., b. l. 2; 4; 6; 8; 10; 12; 14; 18).

72. 2020-07-28 J. F., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras yra viena iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos aptarnaujamų gydymo įtaigų. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kontroliuoja ir vykdo mokėjimą gydymo įstaigoms už Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – Klaipėdos TLK) aptarnaujamoje teritorijoje prirašytiems gyventojams teikiamas gydymo paslaugas. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras apie šioje gydymo įstaigoje suteiktas gydymo paslaugas duomenis Klaipėdos TLK pateikia per informacinę sistemą „Sveidra“. Šioje informacinėje sistemoje yra įvedami paciento asmens duomenys, suteiktų gydymo paslaugų kodas pagal klasifikatorių, gydymo įstaiga, suteikusi gydymo paslaugas, paslaugų suteikimo data, gydytojas, suteikęs gydymo paslaugas, ir kiti duomenys. Klaipėdos TLK iš gydymo įstaigų gautus duomenis apdoroja ir atlieka mokėjimus gydymo įstaigoms už suteiktas gydymo paslaugas. Piniginės lėšos yra mokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Informacinėje sistemoje „Sveidra“ pildomi duomenys diferencijuojami ir pagal suteiktos paslaugos tipą, tai yra ambulatorinės gydymo paslaugos, stacionaro gydymo paslaugos, konsultacijos, skatinamosios paslaugos ir pan. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teikia ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas ir dienos stacionaro gydymo paslaugas. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras informacinėje sistemoje „Sveidra“ dienos stacionaro suteiktas paslaugas suveda į tą pačią duomenų posistemę kaip ir suteiktas ambulatorines paslaugas. Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare gydymas teikiamas apsilankius gydymo įstaigoje, apsilankymai duomenų bazėje nurodomi kaip ambulatorinės gydymo paslaugos. Duomenys per informacinę sistemą „Sveidra“ Klaipėdos TLK pateikiami pagal gydymo įstaigos nusistatytą periodiškumą, Valstybinė ligonių kasa šio periodiškumo nekontroliuoja. Duomenys gali būti teikiami ir kas keliasdešimt minučių ir vieną kartą per mėnesį. Paaiškina, kad Klaipėdos TLK einamųjų metų pradžioje su gydymo įstaigomis pasirašo sutartis dėl gydymo paslaugų apmokėjimo. Šiose sutartyse yra numatomas metinis gydymo įstaigai galimas išmokėti biudžetas, t. y. bendra už suteiktas gydymo paslaugas mokėtina pinigų suma, kuri negali būti viršijama. Mokėjimas už gydymo paslaugas yra vykdomas vieną kartą per mėnesį. Jei gydymo įstaiga einamuoju mėnesiu neviršija vienos dvyliktosios dalies sutartyje numatytos sumos, gydymo įstaigai yra sumokama pagal faktiškai suteiktas gydymo paslaugas. Jei viršijama nustatyta suma, viršijama suma einamuoju mėnesiu nėra išmokama, o metų gale susumavus visų einamųjų metų rezultatus, jei bendra suma neviršija sutartyje nurodytos sumos, pinigai už viršytus mėnesius yra išmokami. Didesnė metinė suma nei nurodyta sutartyje nėra išmokama. Kiekvieną mėnesį išmokant pinigus gydymo įstaigoms yra vadovauajamasi duomenų baze „Sveidra“ perduotais duomenimis apie suteiktas gydymo paslaugas. Kiekviena gydymo paslauga yra diferencijuojama ir apmokama pagal nustatytus įkainius. Kokie konkrečiai VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai suveda duomenis į VšĮ (duomenys neskelbtini) informacinę sistemą, per kurią duomenys perduodami informacinei sistemai „Sveidra“, teritorinėms ligonių kasoms nėra žinoma, atsakingus darbuotojus nusistato pati gydymo įstaiga. TLK tokie duomenys nėra žinomi, kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras turi savo atskirą informacinę sistemą, kurioje yra suvedami ir apdorojami duomenys, ir šia sistema perduodami duomenys į informacinę sistemą „Sveidra“. Gydymo įstaigų pateikiamų duomenų kontrolę vykdo teritorinių ligonių kasų kontrolės skyriai, kurie vykdo planinius įstaigų patikrinimus. Einamaisiais laikotarpiais pateikiamų duomenų atitikties faktiškai suteiktoms gydymo paslaugoms kontrolė nėra vykdoma, gydymo įstaigos pačios yra atsakingos už pateikiamų duomenų teisingumą.

73. Apklausos metu jai yra parodomi „Excel“ lentelėje suvesti duomenys, gauti iš teritorinių ligonių kasų su 2020-01-16 raštu. Paaiškina, kad grafose „Specialsito vardas“ „Specialisto pavardė“ nurodyti gydytojo, suteikusio gydymo paslaugą, duomenys. Šiuos duomenis TLK gavo per informacinę sistemą „Sveidra“. Šiuos duomenis į informacinę sistemą „Sveidra“ suvedė gydymo įstaigos atsakingas asmuo. TLK nėra žinomi duomenys, ar būtent šie nurodyti gydytojai realiai suteikė ir turėjo suteikti gydymo paslaugą pacientui, TLK pateikti būtent tokie duomenys, kurie nurodyti šioje „Excel“ lentelėje, kuri sudaryta pagal pateiktą paklausimą. Šios lentelės grafoje „Suma Eur“ nurodyta gydymo paslaugos kaina. Kaip matoma iš pateiktų duomenų, VšĮ (duomenys neskelbtini), taip pat ir dienos stacionaro suteiktos gydymo paslaugos diferencijuojamos vieno lovadienio tikslumu, t. y. vienas lovadienis suteikiamas konkrečią dieną. Kokios konkrečiai gydymo paslaugos yra įtrauktos į vienos dienos VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare pacientui suteiktas paslaugas, ji nurodyti negali, nes tokių duomenų nežino, apie tai galbūt plačiau galėtų paaiškinti TLK Kontrolės skyriaus specialistai. Lentelėse nurodyta kaina, t. y. vieno VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare suteikto lovadienio kaina. Šios gydymo paslaugos – lovadienio kaina yra neskaidoma, t. y. konkreti, už suteikiamą gydymo paslaugą nustatyta mokėjimo suma.

74. Paaiškina, kad teritorinė ligonių kasa nekontroliuoja už gydymo paslaugas sumokėtų piniginių lėšų panaudojimo gydymo įstaigose. Įstatymais nėra reglamentuotas išmokėtų piniginių lėšų tikslinis panaudojimas. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras kaip ir kitos gydymo įstaigos, iš TLK gavusios mokėjimą už suteiktas gydymo paslaugas, gautas pinigines lėšas galėjo naudoti visai įstaigos veiklai finansuoti, taip pat ir darbuotojų atlyginimams išmokėti, kaip minėjo, TLK piniginių lėšų panaudojimo nekontroliuoja ir jokių ribojimų tuo klausimu netaiko (10 t., b. l. 75–76).

75. 2020-07-20 I. J., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji VšĮ (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke dirba nuo 2011 m. balandžio mėn. Į jos kaip vyr. finansininkės pareigas įeina visos įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymas, pirminių dokumentų registravimas apskaitos registruose, ataskaitų ruošimas ir pan. Jos tiesioginė vadovė 2016–2019 m. buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. V. Nurodo, kad jai kaip vyr. finansininkei nėra ir nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) būtų gauta į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų ar kad gautos į apskaitą įtrauktos piniginės lėšos būtų buvusios panaudotos ne pagal paskirtį. Jai nėra žinoma aplinkybių, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras būtų įsigijęs kokių nors daiktų, kurie nebūtų buvę naudojami įstaigos veikloje ar būtų neįtraukti į apskaitą. Visi įstaigos pirkimai yra vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir pagal daiktų pobūdį įtraukiami į ilgalaikį ar trumpalaikį įstaigos turtą. VšĮ (duomenys neskelbtini) yra paskirti du materialiai atsakingi asmenys, t. y. vienas asmuo paskirtas atsakingu už dienos stacionaro skyriaus turtą, kitas asmuo – už ambulatorijos turtą. Už dienos stacionaro skyriaus turtą 2016–2019 m., jei gerai pamena, buvo atsakinga socialinė darbutoja R. M., o už ambulatorijos – socialinė darbuotoja R. G., vėliau socialinė darbuotoja V. E. Už medicininį turtą ir medikamentus atsakingas buvo atskiras darbuotojas. Už viešuosius pirkimus įstaigoje buvo atsakingas atskiras darbuotojas, tai nebuvo ji. Visų reikiamų pirkti daiktų sąrašai buvo derinami įstaigos vadovės I. V. arba ji pati inicijuodavo konkrečių daiktų ar įrangos pirkimą. Ji nei įsigytų daiktų pristatymo į įstaigą, nei jų susidėvėjimo ir nurašymo pagrindo fiziškai netikrindavo, už tai buvo atsakingi anksčiau nurodyti darbuotojai. Realiai perkamus daiktus, paslaugas ji užpajamuodavo pagal gautas sąskaitas faktūras, o nurašymus darydavo pagal komisijų patvirtintus nurašymo aktus. Kaip minėjo, jai nėra žinoma aplinkybių, kad būtų buvę pirkti kokie nors daiktai ar paslaugos ir nebūtų buvę naudojami įstaigoje ar nupirkti be pagrindo ir poreikio. Nurodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras turi nuosavybės teise vieną automobilį, o dar vienas automobilis įstaigai buvo perduotas pagal sudarytą panaudos sutartį. Panaudos sutartis buvo sudaryta su I. V. Šiems automobiliams eksploatuoti buvo įsigyjama kuro. Eksploatuojant automobilius buvo reikalaujama pildyti kelionės lapus ir pagal šiuos duomenis buvo nurašomas kuras. Jai nėra žinoma aplinkybių, kad automobiliai būtų naudojami kokių nors darbuotojų ar trečiųjų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, dokumentuose tokių duomenų nebuvo. Nurodo, kad už I. V. studijas universitete nebuvo mokama VšĮ (duomenys neskelbtini) lėšomis. Buvo apmokami tik kursai, seminarai, konferencijos, kurių metu buvo keliama VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tarp jų ir I. V., kvalifikacija.

76. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos ir dienos stacionaro piniginės lėšos buvo gaunamos ir laikomos vienoje banko sąskaitoje. Šie skyriai yra vienoje įstaigoje, todėl visa buhalterinė apskaita yra tvarkoma bendrai. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras gauna finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, t. y. iš teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) gaunamas atlygis už suteiktas gydymo paslaugas; iš fizinių ir juridinių asmenų bankiniais pavedimais ir grynaisiais per kasą gaunamos lėšos už teikiamas mokamas paslaugas ir paslaugas pagal sutartis (neapdraustų asmenų gydymas, profilaktiniai tikrinimai, konsulacijų teikimas ir pan.); gaunamos lėšos pagal įgyvendinamus projektus iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos lėšos. Pagal projektus gautos piniginės lėšos panaudojamos pagal projekte numatytus tikslus, kitiems poreikiams jos negali būti naudojamos. Įstaigos patalpos VšĮ (duomenys neskelbtini) priklauso panaudos pagrindu, savininkas – savivaldybė. Pagal panaudos sutartį VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras naudojasi savivaldybės patalpomis ir įsipareigoja išlaikyti patalpas savo lėšomis. Savivaldybės finansavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdomas tik per atskirus projektus, jokių kitų piniginių lėšų nėra gaunama.

77. VšĮ (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų panaudojimas ir apskaita tvarkomi pagal viešųjų įstaigų reikalavimus. VšĮ (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų panaudojimą, pajamų planavimą ir lėšų panaudojimo planavimą vykdo stebėtojų taryba, suformuota konkrečiai VšĮ (duomenys neskelbtini). Į stebėtojų tarybą įtraukiami įstaigos atstovai, savivaldybės atstovai, visuomenės atstovai ir pan. Stebėtojų taryba veikia pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir yra vienas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą kontroliuojančių organų. Savivaldybės taryba kiekvienais metais nustato VšĮ (duomenys neskelbtini) procentinę dalį nuo įstaigos gautų pajamų, kuri gali būti naudojama įstaigos darbuotojų atlyginimams išmokėti, taip pat nustato įstaigos vadovo atlyginimo dydį. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas vadovaudamasis stebėtojų tarybos patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka priima sprendimus dėl darbo užmokesčio dydžio įstaigos darbuotojams. Darbo apmokėjimo tvarka yra paruošiama vadovaujantis šakine sutartimi, tikslaus pavadinimo nepamena. Šioje sutartyje numatyti principai, kaip nustatyti pastoviąją ir kintamąją atlyginimų dalį, kaip skirti priedus ir priemokas pagal darbuotojų užimamas pareigas. Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodyti pajamų šaltiniai yra riboti, todėl įstaigos vadovas organizuoja įstaigos darbą, kad iš šių šaltinių gaunamomis piniginėmis lėšomis būtų galima padengti įstaigos išlaidas tiek vykdomiems pirkimams, tiek ūkio išlaidas, tiek išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir mokesčiams. Per jos darbo laikotarpį VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras nebuvo gavusi mažiau pajamų nei patirta išlaidų. Mano, kad susidūrus su situacija, kad gautos pajamos būtų mažesnės už patirtas išlaidas, dėl papildomo finansavimo skyrimo turėtų spręsti Savivaldybė kaip viešosios įstaigos steigėja, tačiau kartu Savivaldybė galėtų spręsti ir dėl įstaigos likvidavimo ar funkcijų perskirstymo. Atsižvelgiant į nurodytus faktorius natūralu, kad kiekvienas tokios įstaigos kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas darbą organizuoja taip, kad būtų išnaudojami įstaigos resursai ir būtų gaunama kuo daugiau pajamų, o dėl to atsirastų galimybė daugiau piniginių lėšų panaudoti darbo užmokesčiui ar daiktams, turtui ar paslaugoms įsigyti. Kaip minėjo, nėra ribojimo ir griežto atskyrimo, kiek gautų pajamų turi būti panaudota darbo užmokesčiui ir kiek pirkimams vykdyti ar kitoms ūkio išlaidoms dengti, šie rodikliai yra apibrėžti procentine išraiška nuo gautų pajamų kiekio.

78. Dėl piniginių lėšų, gaunamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, t. y. iš teritorinių ligonių kasų, gali paaiškinti, kad iš TLK gaunamos piniginės lėšos kaip mokėjimas už VšĮ (duomenys neskelbtini) suteiktas gydymo paslaugas. Piniginės lėšos gaunamos bendrai tiek už ambulatorijoje, tiek už dienos stacionare suteiktas paslaugas ir naudojamos bendrai įstaigos veiklai vykdyti. Ji asmeniškai nedirba su duomenų baze „Sveidra“ ir jai nėra tiksliai žinoma, kokie duomenys TLK yra pateikiami per šią duomenų bazę. Jai kaip įstaigos vyr. finansininkei VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos kiekvieną mėnesį pateikia nustatytos formos ataskaitas, kuriose fiksuojamas dienos stacionaro suteiktų paslaugų kiekis ir ambulatorijos aptarnautų pacientų kiekis. Kadangi už dienos stacionaro suteiktas paslaugas ir ambulatorijos suteiktas paslaugas mokama yra skirtingai, t. y. mokama už konkrečias dienos stacionaro suteiktas gydymo paslaugas, o už ambulatorijos suteiktas paslaugas mokama pagal aptarnautų asmenų skaičių, todėl pagal gautas ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtintas ataskaitas ji išrašo atskiras sąskaitas faktūras, t. y. atskirą už dienos stacionaro suteiktas paslaugas ir atskirą už ambulatorijos suteiktas paslaugas, ir šias sąskaitas faktūras pateikia apmokėti TLK. Nors sąskaitos faktūros išrašomos atskiros, tačiau mokėjimas gaunamas bendras ir šios gautos piniginės lėšos niekaip nėra atribojamos, šių gautų piniginių lėšų panaudojimas taip pat niekaip nėra diferencijuojamas taip, kad už dienos stacionaro suteiktas paslaugas gautos piniginės lėšos būtų naudojamos tik dienos stacionaro išlaidoms dengti, o už ambulatorijos suteiktas paslaugas gautos lėšos – tik ambulatorijos išlaidoms dengti, piniginės lėšos naudojamos bendrai visos įstaigos išlaidoms dengti.

79. Kaip minėjo, visai VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklai 2016–2019 m. laikotarpiu vadovavo (duomenys neskelbtini) I. V. Tik su I. V. patvirtinimu buvo vykdomi visi pirkimai, ji tiesiogiai kontroliavo ganamų ir išleidžiamų lėšų srautus, tik jos sprendimais buvo skiriami priedai ir priemokos darbuotojams. Jai nėra žinoma jokių duomenų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) būtų gautos kokios nors piniginės lėšos iš TLK už nesuteiktas paslaugas. Nėra žinoma jokių piniginių lėšų panaudojimo atvejų pažeidžiant kokius nors įstatymus ar tvarką. Visi VšĮ (duomenys neskelbtini) gauti pinigai iš nurodytų pajamų šaltinių buvo sunaudoti VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, t. y. ūkio išlaidoms dengti, medikamentams ir medicininei įrangai įsigyti, turtui pirkti, darbo užmokesčiui mokėti. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau įstaiga turi dirbti pelningai. Vienas iš įstaigos vadovo vertinimo kriterijų yra įstaigos finansiniai rezultatai. Einamaisias metais gautos ir napanaudotos piniginės lėšos buvo perkeliamos kitiems metams ir buvo naudojamos ateinančiais metais. Jos darbo laikotarpiu niekada nėra buvę atvejų, kad būtų buvęs viršytas VšĮ (duomenys neskelbtini) nustatytas darbo užmokesčio fondo išmokėjimas. Apie dienos stacionaro veiklą, darbo organizavimą, gydymo paslaugų teikimą nieko paaiškinti negali, kadangi nieko nežino, ji dirba buhalterio darbą, t. y. dirba su buhalterinės apskaitos dokumentais (10 t., b. l. 82–83).

80. 2020-09-07 L. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji VšĮ (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų organizatore dirba nuo 2012 m., tiksliai datų nepamena. Dirbant viešųjų pirkimų organizatore į jos pareigas įeina organizuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) prekių, darbų ir paslaugų pirkimus vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimais. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras vykdo tokio pobūdžio prekių, paslaugų pirkimus: buitinės prekės, kanceliarinės prekės, biuro įrangos, leidinių spausdinimo paslaugos, personalo mokymai, kursai, dujų katilų priežiūra, komunalinės paslaugos, tokios kaip langų valymas, aplinkos priežiūros paslaugos, dezinfekcinės medžiagos, vaistai, baldai, ryšio priemonės ir panašiai. Prekių ir paslaugų pirkimas organizuojamas taip: inicijuoti prekių pirkimą gali kiekvienas įstaigos darbuotojas, t. y. kiekvienas darbuotojas pagal jo darbo poreikius kreipiasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorių ir nurodo, kokios prekės yra reikalingos. Direktorius, gavęs informaciją iš darbuotojų apie prekių poreikį ir pats asmeniškai įvertinęs poreikį pirkti reikiamas prekes ar paslaugas, priima sprendimą organizuoti ar neorganizuoti prekių ar paslaugų pirkimą. Tais atvejais, kai nusprendžiama pirkti prekes ar paslaugas, direktorius duoda jai nurodymus dėl konkrečių prekių ar paslaugų pirkimo organizavimo, ji pati neturi teisės ir niekada nepriima sprendimo organizuoti pirkimus savo nuožiūra, tai nėra daroma ir jokių kitų įstaigos darbuotojų nurodymu. Sprendimą dėl pirkimų organizavimo priima direktorius. Visos prekės perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimais. Dėl nedidelės vertės pirkimų organizavimo direktorius nurodymus jai duoda žodžiu. Po nurodymo gavimo ji visada pildo paraišką dėl pirkimo organizavimo, kuriame pasirašo direktorius ir asmuo, išreiškęs poreikį vykdyti pirkimą. Pagal patvirtintas vidaus organizavimo taisykles iki 3000 Eur vertės pirkimams finansininko patvirtinimas nebūtinas, brangesniems pirkimams būtinas ir finansiniko patvirtinimas, kad įmonėje užtenka piniginių lėšų pirkimui apmokėti. Suorganizavus pirkimus ir išrinkus paslaugų ar prekių tiekėjus visada yra pasirašomos sutartys. Raštiškos sutartys privalomai sudaromos virš 3000 Eur vertės pirkimams, iki šios sumos gali būti sudaromos ir žodines sutartys, žodinių sutarčių sudarymą patvirtina parduodančiosios pusės išrašyta sąskaita faktūra dėl prekių ar paslaugų pardavimo. Rašytinių sutarčių projektus rengia ji ir suderina su prekių ar paslaugų tiekėju. Suderintos sutartys yra pasirašomos (duomenys neskelbtini). Pasirašytos sutartys perduodamos direktoriui. Perdavus sudarytą sutartį direktoriui jos kaip viešųjų pirkimų organizatorės funkcija dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) baigiasi ir ji tolesniu nupirktų prekių ar paslaugų administravimu, apskaita, apmokėjimu nesirūpina. Iš praktikos gali paaiškinti, kad pagal sudarytas žodines ir rašytines sutartis prekių, paslaugų tiekėjams išrašius sąskaitas faktūras jos per direktorių yra perduodamos finansininkui, kuris pagal jas atlieka mokėjimą. Nupirktos prekės yra įtraukiamos į įstaigos trumpalaikio arba ilgalaikio turto apskaitą ir perduodamos darbuotojams naudotis. Tiek apie nupirktas prekes, tiek apie gautas paslaugas visos detalės yra žinomos direktoriui, kadangi visos sąskaitos faktūros apmokėti yra pateikiamos direktoriui. Kiek jai žinoma, įstaigos turto apskaitai ir priežiūrai yra paskirti atsakingi darbuotojai, tačiau negali nurodyti jokių konkrečių darbo organizavimo aplinkybių, susijusių su įsigyto turto apskaita, jo saugojimu ir nurašymu, kadangi tai nėra jos darbo funkcijos. Nurodo, kad per jos darbo praktiką jai nėra žinoma jokių atvejų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras būtų vykdęs kokių nors prekių ar paslaugų, kurios nebūtų naudojamos įstaigos veikloje, pirkimus. Taip pat nėra žinoma jokių atvejų, kad įstaigos lėšomis įsigytas turtas būtų panaudotas ne įstaigos reikmėms. Nurodo, kad galimybė vykdyti prekių ir paslaugų pirkimus visada tiesiogiai susijusi su įstaigos turimomis pakankamomis piniginėmis lėšomis už jas sumokėti. Apie VšĮ (duomenys neskelbtini) finansavimo šaltinius jai nieko nėra žinoma, šioje srityje nedirba ir nieko negali paaiškinti. Nurodo, kad kiek ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), šios įstaigos direktoriai buvo keturi skirtingi asmenys. Jos darbo laikotarpiu prekių ir paslaugų pirkimo organizavimo praktika niekaip nesikeitė keičiantis įstaigos vadovams – direktoriams. Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro gali paaiškinti tik tiek, kad jis buvo įsteigtas vadovaujant direktoriui pavarde V., įrengimo baigiamieji darbai buvo atliekami vadovaujant I. V. Apie VšĮ (duomenys neskelbtini) darbą su pacientais ji nieko negali paaiškinti, kadangi jai apie tai nieko nėra žinoma (10 t., b. l. 85).

81. 2020-11-19 L. R., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji nuo 1997 m. dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras yra viena iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos aptarnaujamų gydymo įstaigų. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kontroliuoja ir moka gydymo įstaigoms už Klaipėdos teritorinės ligonių kasos aptarnaujamoje teritorijoje prirašytiems gyventojams teikiamas gydymo paslaugas. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras apie šioje gydymo įstaigoje suteiktas gydymo paslaugas duomenis Klaipėdos TLK pateikia per informacinę sistemą „Sveidra“. Klaipėdos TLK iš gydymo įstaigų gautus duomenis apdoroja ir vykdo mokėjimą gydymo įstaigoms už suteiktas gydymo paslaugas. Piniginės lėšos yra mokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras kaip ir kitoms įstaigoms piniginės lėšos yra pervedamos tik bankiniais pavedimais, jokia kita forma Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos nėra išmokamos. Paaiškina, kad pagal nustatytas taisykles ir terminus gydymo įstaigos, tarp jų ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras, už suteiktas einamojo mėnesio gydymo paslaugas teritorinei ligonių kasai sąskaitas pateikia iki kito mėnesio 15-os dienos, o teritorinė ligonių kasa pagal gautas sąskaitas turi teisę mokėjimą atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo, tačiau praktikoje dažniausiai sumokama per 15 kalendorinių dienų, t. y. stengiamasi gautas sąskaitas apmokėti per einamąjį mėnesį.

82. Paaiškina, kad atvykdama į apklausą Klaipėdos TLK apskaitos programoje pasitikrino duomenis, pagal juos nurodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras už 2018 m. lapkričio mėnesį suteiktas gydymo paslaugas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai sąskaitas pateikė 2018 m. gruodžio 14 d., pagal pateiktas sąskaitas VšĮ (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos bankiniais pavedimais buvo pervestos 2018-12-18; 2018-12-21 ir 2018-12-27. Šiais pavedimais buvo visiškai apmokėtos VšĮ (duomenys neskelbtini) suteiktos gydymo paslaugos 2018 m. lapkričio mėn. Paaiškina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras kaip ir kitos gydymo įstaigos Klaipėdos TLK kas ketvirtį teikia finansines ataskaitas, kuriose fiksuojami duomenys apie gydymo įstaigos pajamas ir išlaidas. Šias finansines ataskaitas vertina ir apdoroja Klaipėdos TLK Sutarčių skyrius. Pastebėjus duomenis apie netinkamą piniginių lėšų panaudojimą arba duomenis apie tai, kad gydymo įstaiga dirba nuostolingai, yra pranešama gydymo įstaigos steigėjui, dažniausiai tai būna savivaldybių administracijos. Tokie pranešimai būna labai reti atvejai. Vertinant ir tikrinant VšĮ (duomenys neskelbtini) teikiamas minėtas finansines ataskaitas jokių trūkumų nebuvo pastebėta, todėl jokios priemonės nebuvo taikomos (10 t., b. l. 89).

83. 2021-04-12 Z. A., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje savivaldybės gydytoja dirba nuo 2018-12-03. (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras) stebėtojų tarybos narė yra nuo 2018 m. gruodžio arba nuo 2019 m. sausio mėn., vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui ji nuo 2019 m., datos tiksliai nepamena, tapo Centro stebėtojų tarybos pirmininke.

84. Paaiškina, kad jai nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su tuo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriaus medicininėje dokumentacijoje galbūt buvo įforminamas didesnis neva suteiktų gydymo paslaugų kiekis, už kurį įstaiga gavo apmokėjimą, nors realiai dalies gydymo paslaugų nesuteikė. Jai yra žinoma, kad dėl šių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau kas nustatyta šio tyrimo metu, jai nėra žinoma.

85. Centro steigėja yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė. Centro veikla, veiklos organizavimas reglamentuotas įstaigos steigimo Įstatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2015-07-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Įstatuose nurodyta, kad Centrui vadovauja direktorius, kurį viešo konkurso būdu 5 (penkeriems) metams priima ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas Savivaldybės meras. VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegialus patariamasis valdymo organas yra stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos kompetencija, teisės ir pareigos numatytos įstatuose. Stebėtojų tarybos kompetencijoje yra analizuoti Centro veiklą; išklausyti Centro vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą; skirti atstovą stebėtojo teisėmis dalyvauti Centro organizuotuose konkursuose padalinių vadovų pareigoms užimti ir pareikšti nuomonę konkurso organizatoriui dėl konkurso vykdymo skaidrumo bei nešališkumo; pagal savo kompetenciją teikti pasiūlymus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merui bei Centro vadovui dėl Centro veiklos gerinimo; derinti administracijos parengtą Centro darbo apmokėjimo tvarką; vykdyti kitas funkcijas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Stebėtojų taryba turi teisę dalyvauti svarstant Centro vadovo parengtus ir teikiamus projektus ir sprendimais išreikšti pritarimą / nepritarimą / dalinį pritarimą dėl: Centro veiklos ataskaitos; teikiamų paslaugų asortimento didinimo ar mažinimo; struktūros pakeitimo, padalinių ar filialų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo; darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos; siūlomų išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvų; kitų siūlomų svarstyti klausimų. 2012–2020 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo I. V.

86. Į klausimą: Ar 2016–2018 m. laikotarpiu VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatai, t. y. aptarnaujamų pacientų didesnis kiekis ir didesnis suteiktų gydymo paslaugų kiekis, už kurį buvo gautas didesnis apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turėjo įtakos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydžiui?

87. Pateikė atsakymą: didesnis įstaigos pajamų kiekis neturėjo įtakos 2016–2018 m. nustatytai pastoviajai (duomenys neskelbtini) atlyginimo daliai, kadangi ji iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo nustatoma pagal pritaikomą koeficientą, kurio dydis priklausė nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus. Teigiami įtaigos rezultatai, taip pat ir pakankamo ar didesnio įstaigos pajamų kiekio gavimas galėjo turėti įtakos Centro (duomenys neskelbtini) atlyginimo kintamajai daliai. Savivaldybės tarybos sprendimu kiekvienais metais tvirtinamos įstaigos vadovui keliamos siektinos veiklos reikšmės. Įvykdžius numatytas siektinas reikšmes, savivaldybės tarybos sprendimu galėjo būti skiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis iki 40 procentų. Ar I. V. kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kintamoji darbo užmokesčio dalis 2016–2018 m. už siektinų veiklos reikšmių įvykdymą ir jei taip, tai už kokių veiklos reikšmių įvykdymą, ji šiuo metu negali atsakyti. Galėtų atsakyti įvertinusi savivaldybės tarybos sprendimus.

88. Į pateiktą klausimą: Ar turėjo įtakos pakartotinam skyrimui į (duomenys neskelbtini) pareigas naujai penkerių metų kadencijai?

89. Pateikė atsakymą: į šį klausimą atsakyti negali, kadangi jokia forma nedalyvavo I. V. 2017 m. vykusio konkurso metu skiriant į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas antrai penkerių metų kadencijai.

90. Į pateiktą klausimą: Ar šie veiklos rodikliai turėjo įtakos kitai I. V. kaip Centro (duomenys neskelbtini) asmeninei naudai gauti?

91. Pateikė atsakymą: ji neįžvelgia, jog I. V. gavo kitokios asmeninės naudos dėl to, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras suteikė didesnį kiekį gydymo paslaugų ir už tai gavo lėšų, išskyrus tai, kad šie rodikliai buvo įvertinti vertinant įtaigos veiklą, sprendžiant dėl įstaigos (duomenys neskelbtini) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio ir galbūt esant pakankamai piniginių lėšų įstaigoje, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini), galėjo būti sukurtos geresnės darbo sąlygos tiek įstaigos darbuotojams, tiek įstaigos vadovui. Ar šie rodikliai buvo vertinami I. V. skiriant įstaigos (duomenys neskelbtini) antrai kadencijai, ji negali pasakyti, taip pat negali atsakyti, kaip būtų vertintas projekto, pagal kurį buvo įsteigtas dienos stacionaro skyrius, įgyvendinimo tinkamumas, jei nebūtų suteiktas gydymas pakankamam pacientų skaičiui.

92. Į pateiktą klausimą: Ar turėjo įtakos VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinių, skyrių, tarp jų ir dienos stacionaro skyriaus, išlaikymui, naikinimui, veiklos tęstinumui?

93. Pateikė atsakymą: kiek jai žinoma, VšĮ (duomenys neskelbtini) Dienos stacionaro skyrius buvo įkurtas – atidarytas naudojantis lėšomis pagal projektą, tikslių detalių jai nėra žinoma, tačiau, kiek jai žinoma, pagal įgyvendintą projektą dienos stacionaro skyriuje turėjo būti gydoma ne mažiau kaip 180 pacientų per metus, todėl galbūt norint pasiekti šį skaičių ir galėjo būti siekiama įforminti gydymo paslaugų suteikimą didesniam pacientų skaičiui. Toks pacientų skaičius turėjo būti pasiektas tam, kad projektas būtų įgyvendintas tinkamai. Kokie būtų buvę priimti sprendimai, jei nebūtų buvęs pasiektas minėtas dienos stacionare gydomų pacientų skaičius, ji pasakyti negali. Kas buvo šio projekto administratoriai ir kas vykdė priežiūrą, ji šiuo metu negali pasakyti. Pamena, kad 2019 m. jai kaip stebėtojų tarybos narei dalyvaujant posėdyje, kuriame buvo pristatomi 2018 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rezultatai, I. V. nurodė, kad dienos stacionaro skyriuje buvo gydyta daugiau kaip 200 pacientų, t. y. daugiau, nei numatyta projekte, ir už tai įstaiga gavo apmokėjimą, šie veiklos rezultatai buvo vertinami kaip labai geri.

94. Į pateiktą klausimą: Ar VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrius būtų buvęs panaikintas, jei šiame skyriuje 2016–2018 m. būtų buvę gydoma mažiau pacientų ir suteikta mažiau gydymo paslaugų, už kurias gautas apmokėjimas, nei VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras deklaravo suteiktų paslaugų kiekį?

95. Pateikė atsakymą: kaip minėjo, į šį klausimą atsakyti negali, kadangi šiuo metu negali pasakyti, kas buvo minėto projekto administratorius, kas vykdė jo kontrolę ir kokie buvo galimi sprendimai neįvykdžius visų projekto sąlygų (10 t., b. l. 91–93).

96. 2021-04-14 V. V., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje savivaldybės gydytoja dirbo nuo 1999 m. iki 2018 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras) stebėtojų tarybos nare buvo nuo 2015 m. iki 2018 m. lapkričio mėn.

97. Paaiškina, kad jai einant minėtas pareigas nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su tuo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriaus medicininėje dokumentacijoje galbūt buvo įforminamas didesnis neva suteiktas gydymo paslaugų kiekis, už kurį įstaiga gavo apmokėjimą, nors realiai dalies gydymo paslaugų nesuteikė. Jai iki šiol nebuvo žinoma, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių būtų buvęs atliekamams koks nors tyrimas. Centro steigėja yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė. Centro veikla, veiklos organizavimas reglamentuoti įstaigos steigimo Įstatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2015-07-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Įstatuose nurodyta, kad Centrui vadovauja direktorius, kurį viešo konkurso būdu 5 (penkeriems) metams priima ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas Savivaldybės meras. VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegialus patariamasis valdymo organas yra stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos kompetencija, teisės ir pareigos numatytos įstatuose. 2012–2020 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo I. V.

98. Į pateiktą klausimą: Ar 2016–2018 m. laikotarpiu VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatai, t. y. aptarnaujamų pacientų didesnis kiekis ir didesnis suteiktų gydymo paslaugų kiekis, už kurį buvo gautas didesnis apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turėjo įtakos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydžiui?

99. Pateikė atsakymą: didesnis įstaigos pajamų kiekis neturėjo įtakos 2016–2018 m. nustatytai pastoviajai (duomenys neskelbtini) atlyginimo daliai, kadangi ji iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo nustatoma pagal pritaikomą koeficiantą, kurio dydis priklausė nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus, ir kitus kriterijus. Teigiami įtaigos rezultatai, taip pat ir pakankamo ar didesnio įstaigos pajamų kiekio gavimas galėjo turėti įtakos Centro (duomenys neskelbtini) atlyginimo kintamajai daliai. Savivaldybės tarybos sprendimu kiekvienais metais tvirtinamos įstaigos vadovui keliamos siektinos veiklos reikšmės. Įvykdžius numatytas siektinas reikšmes, savivaldybės tarybos sprendimu galėjo būti skiriama kintamoji iki 20–40 procentų darbo užmokesčio dalis, šis rodiklis skirtingais laikotarpiais ministro įsakymais buvo keičiamas. Vertinant metinius įstaigos rodiklius ir (duomenys neskelbtini) siektinų veiklos reikšmių įvykdymą tai buvo daroma pagal įvairius įstaigos ir (duomenys neskelbtini) veiklos kriterijus, tokius kaip paslaugų suteikimas, anketavimas, skundų analizė, inovatyvių paslaugų diegimas ir kita. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo finansinė įstaigos būklė, t. y. jei įstaiga už suteiktas paslaugas gauna pajamų ir jų pakanka skirti priemokoms ar nustatyti didesnėms kintamosioms dalims, Savivaldybės tarybos sprendimu tai ir buvo padaroma. Kiek pamena, tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiek kitų gydymo įstaigų vadovams 2016–2018 m. buvo skiriamos vienodo dydžio kintamosios atlyginimų dalys, kadangi visų įstaigų rezultatai nebuvo blogi ir įstaigos turėjo pakankamai pajamų ir gautų lėšų atlyginimams išmokėti. Pabrėžia, kad įstaigos finansiniai rodikliai buvo tik vienas iš kriterijų vertinant įstaigos ir jos vadovo metinius rezultatus.

100. Į pateiktą klausimą: Ar turėjo įtakos pakartotinam skyrimui į (duomenys neskelbtini) pareigas naujai penkerių metų kadencijai?

101. Pateikė atsakymą: I. V., paskirta į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas antrai penkerių metų kadencijai. Paaiškina, kad konkurse užimti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas I. V. buvo viena kandidatė. Komisijai nebuvo pateikta jokių duomenų apie netinkamą darbą ankstesniu I. V. vadovaviomo VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. I. V. buvo įgijusi papildomą išsilavinimą vadybos srityje, atitiko visus užimamoms pereigoms keliamus kriterijus, į komisijos klausimus atsakinėjo sklandžiai, todėl jos kompetencija įvertinta gerai, VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatai ankstesniu I. V. vadovavimo laikotarpiu buvo geri, todėl jos kaip vadovės kompetencija nebuvo abejojama. Konkurso metu įvertinus anksčiau paminėtus kriterijus I. V. 2017 m. buvo paskirta naujai penkerių metų kadencijai vadovauti VšĮ (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad konkurso metu, I. V. skiriant į pareigas antrai kadencijai, informacija apie gerus VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rezultatus ankstesniais metais nebuvo esminė priimant sprendimą ir tai nebuvo vertinimo kriterijus, šią informaciją žinojo visi komisijos nariai, todėl pagal šiuos duomenis galėjo susiformuoti tik bendrą nuomonę apie kandidatą.

102. Į pateiktą klausimą: Ar šie veiklos rodikliai turėjo įtakos kitai I. V. kaip Centro (duomenys neskelbtini) asmeninei naudai gauti?

103. Pateiktas atsakymas: ji neįžvelgia, jog I. V. gavo kitokios asmeninės naudos dėl to, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras suteikė didesnį kiekį gydymo paslaugų ir už tai gavo lėšų, išskyrus tai, kad šie rodikliai buvo įvertinti vertinant įstaigos veiklą, sprendžiant dėl įstaigos (duomenys neskelbtini) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio, ir galbūt esant pakankamai piniginių lėšų įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) galėjo būti sukurtos geresnės darbo sąlygos tiek įstaigos darbuotojams, tiek įstaigos vadovui.

104. Į pateiktą klausimą: Ar turėjo įtakos VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinių, skyrių, tarp jų ir dienos stacionaro skyriaus, išlaikymui, naikinimui, veiklos tęstinumui?

105. Pateiktas atsakymas: mano, kad tai įtakos padalinių, skyrių, tarp jų ir dienos stacionaro skyriaus, išlaikymui, naikinimui, veiklos tęstinumui neturėjo. Klausimus dėl tokių įstaigų skyrių ar padalinių steigimo, naikinimo, reorganizavimo sprendžia Savivaldybės taryba, derindama su regiono atskingomis institucijomis bei su Sveikatos apsaugos ministerija. VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyrius buvo įkurtas – atidarytas naudojantis lėšomis pagal projektą, tikslių detalių jai nėra žinoma, tačiau, kiek jai žinoma, pagal įgyvendintą projektą dienos stacionaro skyriuje per metus turėjo būti gydoma apie 200 pacientų, todėl galbūt norint pasiekti šį skaičių ir galėjo būti siekiama įforminti gydymo paslaugų suteikimą didesniam pacientų skaičiui. Toks pacientų skaičius turėjo būti pasiektas tam, kad projektas būtų įgyvendintas tinkamai. Ataskaitas apie projekto įgyvendinimo eigą ir vykdymą VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras teikdavo Sveikatos apsaugos ministerijai, jokių duomenų apie kokį nors netinkamą projekto vykdymą nebuvo gauta. Kokie būtų buvę priimti sprendimai, jei nebūtų buvęs pasiektas minėtas dienos stacionare gydomų pacientų skaičius, ji pasakyti negali. Gali būti, kad ministerijos sprendimu būtų buvęs sumažintas reikiamų pacientų kiekis, gal būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas siekiant išspręsti susdariusią situaciją. Jos nuomone, sprendimas naikinti dienos stacionaro skyrių nebūtų buvęs priimtas, kadangi tam tikrai nebuvo pagrindo, dienos stacionaro teikiamos paslaugos buvo reikalingos, todėl mano, kad bendradarbiaujant su ministerijos atstovais būtų buvęs priimtas optimalus sprendimas tam, kad šis projektas būtų įgyvendintas tinkamai (10 t., b. l. 95–96).

106. 2019-06-04 R. P., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji nuo 2016-01-11 dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) sveikatos slaugytoja. Į darbą šioje įstaigoje ją priėmė (duomenys neskelbtini) I. V. Pradėjus dirbti šioje įstaigoje jai niekas jokios dokumentacijos neperdavė, niekas nesuteikė informacijos, kokias funkcijas turi vykdyti, tačiau ji anksčiau buvo dirbusi kitoje tokią pačią veiklą vykdančioje įstaigoje ir iš praktikos žinojo, kaip yra pildomi dokumentai ir kokia veikla turi būti vykdoma. Prieš pradedant dirbti jai buvo pateiktos pasirašyti pareiginės instrukcijos, kuriose buvo nurodytos bendrosios funkcijos ir pareigos, t. y. bendravimas su pacientais, dokumentacijos pildymas ir pan. Ji nuo pat pradžių dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) Dienos stacionaro skyriuje, kur pacientai yra gydomi dienomis vykstančiuose užsiėmimuose. Realiai ji pradėjusi darbą ir vėlesniu laikotarpiu tvarkė pacientų dokumentaciją, t. y., gavusi gydytojų siunčiamų gydytis į dienos stacionarą asmenų siuntimus (F-027/a forma), turėjo užvesti dieninio stacionaro ligonio korteles ir paciento duomenis įtraukti į privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“, joje nurodyti siuntime pateiktus asmens duomenis bei gydymo datos pradžią. Savo asmeninių prisijungimo prie sistemos „Sveidra“ duomenų neturėjo ir neturi iki šiol, todėl pradėjus dirbti buvo naudojamasi ankstesnės slaugytojos prisijungimo duomenimis, o vėliau – slaugytojos A. G. prisijungimo duomenimis. (duomenys neskelbtini)s buvo prašiusi suorganizuoti, kad jai būtų suteikti jos asmeniniai prisijungimo duomenys, tačiau iki šiol to nebuvo padaryta, tik buvo pakeisti prisijungimo slaptažodžiai. Pradėjus dirbti gydytojų išrašytus siuntimus gydytis dienos stacionare atvykstantys pacientai atsinešdavo patys, o tais atvejais, kai patys pacientai neatvykdavo, gaudavo iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro slaugytojos N. K. Pagal siuntimų duomenis pacientus registravo sistemoje „Sveidra“ ir užvesdavo paciento dieninio stacionaro ligonio kortelę, tada pacientai būdavo siunčiami pas gydytoją. 2016 m. pradžioje gydytojas psichiatras dienos stacionaro centre būdavo kiekvieną dieną ir organizuodavo pacientų užsiėmimus ir gydymą, tiesiogiai bendraudavo su pacientais, vėliau gydytojas dienos stacionare būdavo tik du kartus per savaitę. Pradėjusi dirbti VšĮ (duomenys neskelbtini) iš pradžių registravo pacientus pagal jai pateikiamus siuntimus ir matė, kad dienos stacionaro skyriuje kiekvieną dieną būdavo nemažai pacientų, todėl nekilo abejonių, kad jos registruojamiems pacientams yra suteikiamos gydymo paslaugos, tačiau gal po pusmečio pastebėjo, kad realiai dienos stacionaro skyriuje besigydančių pacientų sumažėjo, o N. K. jai pateikiamų pacientų, realiai neatvykstančių į VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionarą, siuntimų padaugėjo, todėl ji pradėjo įtarti, kad dalis pacientų, siunčiamų gydytis į dienos stacionaro skyrių, realiai dienos stacionare nėra gydomi, tačiau pagal užpildomus duomenis sistemoje „Sveidra“ įstaiga gauna apmokėjimą už tokių pacientų gydymą. Kilus tokių įtarimų ji asmeniškai (duomenys neskelbtini)s paklausė, kodėl pacientai yra registruojami į dienos stacionaro gydymą, nors realiai jiems nėra suteikiamos gydymo paslaugos, tada (duomenys neskelbtini) I. V. jai atsakė, kad tai ne jos reikalas ir, jei nori toliau dirbti šioje įstaigoje, turi vykdyti nurodymus, t. y. registruoti pacientus ir nesigilinti į kitas aplinkybes, nes už visą įstaigos veiklą atsako vadovas. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad per metus įstaigoje turi būti gydoma ne mažiau kaip 186 unikalūs pacientai, kadangi įstaiga vykdė europinio projekto prisiimtus įsipareigojimus. Gavusi tokius paaiškinimus ji pakluso (duomenys neskelbtini) nurodymui ir toliau dirbo savo darbą. Tačiau įtardama, kurie pacientai gali realiai nelankyti dienos stacionaro užsiėmimų, ji tokių pacientų korteles žymėjo savo sugalvota žyma kortelės viršutiniame kampe. Žymas darė pagal gydytojus, kurie išrašė siuntimus.

107. Eidama šias pareigas pastebėjo, kad dauguma pacientų gydytis į dienos stacionarą realiai neatvykdavo, o jų duomenis ji kasdien turėdavo suvesti į sistemą „Sveidra“ kaip pacientų, realiai lankančių dienos stacionarą ir gaunančių gydymą. (duomenys neskelbtini) nuolat kontroliavo pacientų skaičių ir jos klausdavo, ar suvesti į sistemą duomenys apie asmenis, kurių siuntimus davė N. K. Mano, kad dalis pacientų pas gydytojus yra buvę tik kelis kartus, dienos stacionare taip pat galėjo atvykti kelis kartus, tačiau TLK buvo pateikiami duomenys, kad pacientai buvo gydomi kasdien, ir už tai įstaiga gavo apmokėjimą. Mano, kad yra ir tokių pacientų, kurie jokiame gydyme nedalyvavo. Konkrečiai kiek kartų konkretūs pacientai buvo atvykę į Dienos stacionaro skyrių gydytis, nurodyti negali, kadangi tokių duomenų niekur nekaupė. Nors, jos nuomone, pacientai nelankė dienos stacionaro, tačiau visose kortelėse yra kassavaitinės gydytojų psichiatrų žymos apie pacientų sveikatos būklę. Kuo remiantis šie duomenys buvo įrašomi kortelėse, nežino. Apie šių pacientų gydymosi pabaigą bei išrašymą iš dienos stacionaro ją informuodavo gydytojas psichiatras, tada ji informacinėje sistemoje „Sveidra“ pažymėdavo, kad pacientas baigė gydymą. Pacientų kortelėse taip pat būdavo įklijuoti socialinio darbuotojo ir psichologo užpildyti įrašai apie pacientų savijautą. Maksimalus gydymosi dienos stacionare laikotarpis yra 6 savaitės. Pacientų, gydomų dienos stacionaro skyriuje, lankomumas realiai niekur nebuvo žymimas, nebuvo vedamas joks lankomumo žurnalas ir nėra jokio reikalavimo tokį žurnalą vesti. Jai nėra žinomi jokie (duomenys neskelbtini)s susitarimai su gydytojais ir kitais įstaigos darbuotojais apie „fiktyvių“ pacientų gydymą dienos stacionaro skyriuje, šiuo klausimu nieko konkretaus paaiškinti negali, jos visi įstaigos darbuotojai kaip ir ji vykdė tiesioginius įstaigos (duomenys neskelbtini)s I. V. nurodymus. 2019 m. iš kolegų sužinojo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliekaVšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinimą, tai pagrindė jos įtarimus apie galbūt daromas nurikalstamas veikas gaunant mokėjimą iš TLK už neva gydomus pacientus. Duomenų apie VšĮ (duomenys neskelbtini) pirkimus, įsigyjamus daiktus, inventorių ir kitas piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes ji nežino, tuo užsiima kiti įstaigos darbuotojai, tik gali nurodyti, kad ji dalyvaudavo inventorizuojant įstaigos ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, inventorizacijos aktuose buvo fiksuojami duomenys apie esamą turtą ir sunaudotą (nurašomą) turtą. Duomenis, koks turtas turi būti nurašytas, pateikdavo (duomenys neskelbtini). Nurašant turtą realiai jai nebuvo žinoma, ar jis kažkuriuo momentu fiziškai buvo gautas įstaigoje ar ne ir kam buvo naudojamas, tiesiog jis (duomenys neskelbtini) nurodymu buvo nurašomas.

108. Nurodo, kad su sistema „Sveidra“ taip pat dirba ir A. G. ir N. K., jos sistemoje registruoja poliklinikos klientus, slaugos paslaugų teikimą namuose ir mėnesines bei metines ataskaitas. Dienos stacionaro duomenis šioje sistemoje registruoja tik ji, o jai būnant atostogose tai daro A. G., kuri dirba (duomenys neskelbtini) sveikatos slaugytoja. N. K. dirba (duomenys neskelbtini) sveikatos slaugytoja, tačiau anksčiau ji ėjo jos užimamas pareigas, gerai sutaria su (duomenys neskelbtini) ir personalui perduoda (duomenys neskelbtini)s nurodymus. Įstaiga teikia ir pacientų gydymo namuose paslaugą. Tokių pacientų sąrašas yra priskirtas kiekvienai slaugytojai, tarp jų ir jai. Tokia paslauga pacientams teikiama arba telefonu, arba vykstant į namus, tačiau dažniausiai buvo bendraujama telefonu. Duomenys apie paslaugos suteikimą buvo įvedami į sistemą „Sveidra“ ir įstaiga už tai gavo apmokėjimą. Ji asmeniškai gydymo į namus paslaugą teikia visiems jai priskirtiems pacientams, o dėl kitų darbuotojų tokių paslaugų teikimo nieko negali pasakyti, kadangi nieko nežino. Dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų gydymo gali paaiškinti, kad šioje įstaigoje yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini) asmenys, kuriems VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojai skirdavo gydymą dienos stacionare. Kaip ir kitiems pacientams gydymas buvo skiriamas kiekvieną darbo dieną, tačiau šios įstaigos globotiniai į dienos stacionarą buvo atvežami tik du kartus per savaitę. Ar visi pacientai, kuriems buvo paskirtas gydymas einamuoju metu, buvo atvežami į dienos stacionarą tomis dienomis, negali nurodyti. Iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pacientai buvo atvežami konkrečiai kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, jie dienos stacionare praleisdavo laiką nuo 9 val. ryto iki 12 val. dienos (dokumentai atskirame voke).

109. 2020-09-11 R. P., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji visiškai patvirtina savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus. Patvirtina savo šiuos parodymus ir paaiškina, kad jos pildomi dokumentai apie pacientams teikiamą gydymą dienos stacionare yra paciento stebėjimo ir surinktų apie jį žinių lapas, šiame lape ji suveda paciento duomenis pagal gautą siuntimą gydytis dienos stacionare, jei siuntimą gauna iš paciento, atvykusio gydytis, tai duomenis apie svorį, jo išvaizdą ir panašiai pildo pagal jos nustatytus duomenis, jei siuntimas yra gaunamas per socialinę darbuotoją, tai duomenis pildo pagal paciento asmens sveikatos istorijoje užfiksuotus duomenis. Šis jos užpildytas lapas buvo pridedamas prie bendros paciento gydymo dienos stacionare dokumentacijos. Be to, pagal gautą siuntimą užveda dieninio stacionaro ligonio kortelę, t. y. užpildo titulinį lapą, visus kitus įrašus kortelėje darydavo gydytojai ir psichologai. Užimtumo lapuose įrašus išskirtinai atlikdavo socialinės darbuotojos pagal praktiką, matydavo, kad socialinės darbuotojos užimtumo lapus pildydavo arba paciento gydymo metu, arba pasibaigus gydymui pagal dieninio stacionaro ligonio kortelėje padarytus gydytojų įrašus. Nurodo, kad į privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“ duomenis apie gydomus pacientus įvesdavo kiekvieną dieną, t. y. pradėjus paciento gydymą šioje sistemoje buvo įvedami paciento duomenys ir numatomas gydymo laikotarpis, pagal šioje sistemoje sugeneruotus duomenis ji matydavo, kokie pacientai dienos stacionare yra gydomi einamuoju laikotarpiu. Duomenys apie gydytojus, suteikusius gydymo paslaugas pacientams, duomenų sistemoje „Sveidra“ buvo suvedami tų gydytojų, kurie pagal nustatytą grafiką turėjo teikti gydymo paslaugas dienos stacionare. Kadangi duomenys apie gydytojus, suteikusius gydymą pacientams, buvo suvedami pagal nustatytus darbo grafikus, todėl gali būti atvejų, kad realiai gydymo paslaugas suteikė ir medicininėje dokumentacijoje įrašus apie pacientams suteiktą gydymą atliko kiti gydytojai nei užfiksuoti duomenų bazėje „Sveidra“. Realiai reikėtų vadovautis tais duomenimis apie gydytojus, suteikusius paslaugas pacientams, kurie fiziškai padaryti dieninio stacionaro ligonių kortelėse.

110. Kaip minėta, pacientų lankomumas dienos stacionare realiai nebuvo kontroliuojamas ir nebuvo vedamas joks lankomumo žurnalas, pagal kurį būtų galimybė nustatyti, kokie pacientai kokiomis dienomis buvo atvykę gydytis. Tačiau, kaip minėta, ji buvo pastebėjusi, kad realiai į dienos stacionarą skirtingais laikotarpiais atvykdavo skirtingas pacientų skaičius ir gydyme dalyvaudavo mažiau pacientų, nei ji suvesdavo į sistemą „Sveidra“. Nors, kaip įtarė, VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras 2016–2019 m. laikotarpiu ir gavo pajamų už realiai nesuteiktas gydymo paslaugas, tačiau ji neturi jokių duomenų, kad gautos piniginės lėšos būtų buvusios panaudotos ne įstaigos reikmėms, kad būtų buvusios pasisavintos, iššvaistytos ir kitaip neteisėtai panaudotos (dokumentai atskirame voke).

111. 2020-03-09 raštu Nr. (3.8)SR-109 pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sveikatos centro informacija apie darbuotojus ir užimamas pareigas (1 t., b. l. 143).

112. 2020-05-25 raštu Nr. (3.8)SR-184 pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sveikatos centro informacija apie I. V. užimamas pareigas ir pateikti pareiginiai nuostatai (1 t., b. l. 170–177).

113. Pagal 2019-03-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sveikatos centras pateikė įstaigos medicininius ir kitus dokumentus, kurie apžiūrėti 2019-03-21 surašant apžiūros protokolą (2 t., b. l. 2–15).

114. 2020-04-27 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sveikatos centras raštu pateikė reikalaujamas pateikti pacientų asmens sveikatos istorijas (2 t., b. l. 19–20).

115. 2019-12-20 (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai raštu pateikė duomenis apie tai, kokie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai kokiais laikotarpiais buvo gydomi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, ir pateikė personalo budėjimų perdavimo žurnalus (2 t., b. l. 22–24).

117. 2020-09-10 apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje kaip liudytojai apklausti asmenys nurodo, kad dalis apklaustųjų realiai VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-18 nesigydė arba gydėsi ne visą gydytis paskirtą laikotarpį, arba gavo ne visas gydymo paslaugas. Valstybinė ligonių kasa pateikė duomenis apie tai, kokios gydymo paslaugos kokiu laikotarpiu kokiems asmenims ir kokių gydytojų buvo suteiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, už kurias VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta Socialinio draudimo fondo lėšomis. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai pateikė informaciją, kokie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai kokiomis datomis buvo gydomi ar negydomi VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išreikalauta VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare gydytų pacientų medicininė dokumentacija. Apžiūros metu lyginama apžiūrimų dokumentų informacija, siekiant susiteminti duomenis ir nustatyti, kokie VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras darbuotojai medicininėje dokumentacijoje darė galimai tikrovės neatitinkančius įrašus apie pacientų gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, nustatyti kiekvieno iš šių darbuotojų veiksmais galimai padarytos žalos dydį. Kiekvieno paciento, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-18 gydyto VšĮ (duomenys neskelbtini) dienos stacionare, duomenys apibendrinami atskirai, nustatant, kurie VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai kokius įrašus padarė medicininėje dokumentacijoje, šiuose dokumentuose užfiksuodami pacientams neva suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 83–200; 3 t., b. l. 1–190; 4 t., b. l. 1–193; 5 t., b. l. 1–189; 6 t., b. l. 1–199; 7 t., b. l. 1–191; 8 t., b. l. 1–170).

118. 2021-04-15 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija raštu, reg. Nr. 0-6212, pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkius dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo, užduočių formavimo, vadovo atlyginimo dydžio nustatymo ir kt. (8 t., b. l. 171–191; 9 t., b. l. 1–87).