- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1386-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00083-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė ir Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo A. B. priteistą išlaikymą vaikams A. B. ir A. B. iki 350 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad 2011-04-08 teismo patvirtinta taikos sutartimi, atsižvelgdami į tuometinę sunkią atsakovo turtinę padėtį, jie su atsakovu susitarė dėl jo teikiamo 150 Lt išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui. Teigė, jog 2011-09-19 atsakovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos pakeitimo. A. B. ieškinyje buvo nurodęs, kad jis ir jo žmona mano, kad su jų dabartinėmis pajamomis ir turint savą gyvenamą būstą jie gali išlaikyti ir auklėti visus 5 vaikus. Ieškovės teigimu, nors atsakovas šio ieškinio atsisakė, tačiau tai parodė, kad jis gali mokėti didesnį nei 150 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neatsižvelgia į padidėjusius vaikų poreikius ir pats teikiamo išlaikymo nedidina.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-03-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atsakovo A. B. dviem nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą padidino iki 240 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tarp šalių paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, atsakovo gaunama socialinė išmoka yra didesnė nei ieškovės gaunamos pajamos. Be to, vaikams augant, didėja jų poreikiai, išlaidos. Todėl teismas konstatavo, kad 240 Lt per mėnesį suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir padės užtikrinti jų poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad negali teikti didesnio nei 150 Lt dydžio išlaikymo abiems vaikams, nes šiuo metu yra tėvystės atostogose, jo pajamas sudaro tik socialinė išmoka, turi kreditinių įsipareigojimų, žmona yra bedarbė, todėl jo pajamų vos pakanka 5 asmenų šeimai. Teigia, kad ieškovės byloje pateiktos apskaičiuotos vaikų išlaidos yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Nurodo, kad vaikams būnant pas jį, jis taip pat perka vaikams rūbų, maisto. Mano, kad ieškovė galėtų dėti didesnes pastangas ir dėl savo mažų pajamų gauti iš valstybės didesnes lengvatas vaikų ugdymui. Atsakovas taip pat prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo netinkamai tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. tėvai yra D. B. ir A. B.. Santuoka tarp tėvų nutraukta. 2011-04-08 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria jos susitarė, jog atsakovas A. B. abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 150 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, vaiko priežiūros išlaidos. Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaikų poreikiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850 Lt.
Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai yra 11 ir 8 metų amžiaus, mokosi mokykloje. Nors byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos problemų ar didesnių išlaidų savo užklasinei veiklai, tačiau jau vien ta aplinkybė, kad jie yra vyresnio amžiaus ir jų poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ar užklasinei veiklai tik auga, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašomas palikti 150 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nepatenkintų net minimalių jų poreikių.
Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų, kuris reiškia, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų mama D. B. dirba, jos vidutines mėnesines pajamas sudaro apie 1400 Lt dydžio darbo užmokestis. Atsakovui šiuo metu yra suteiktos vaiko auginimo atostogos, todėl jo pajamas sudaro 1614 Lt dydžio socialinė pašalpa. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui, be to, išlaiko dar vieną savo mažametį vaiką.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.). Ši tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra vaiko auginimo atostogose, jo žmona bedarbė, pasak atsakovo, darbo ieško namuose, todėl neaiški atsakovo pozicija, kodėl jis nesiekia grįžti į darbą ar susirasti kitą geriau apmokamą darbą arba kitu būdu gauti pajamų, didesnių nei valstybės mokama socialinė pašalpa. Taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali apskritai dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis pasikeitė jau vien dėl to, kad su ieškove gyvenantys vaikai auga, lanko mokyklą ir papildomo ugdymo įstaigas, todėl didėja jų išlaikymo išlaidos, kurios tokio amžiaus vaikams yra būtinos ir pagrįstos. Išlaikymo dydis turi užtikrinti bent minimalias vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl turimi finansiniai ar kiti įsipareigojimai negali paneigti tėvų pareigos mokėti išlaikymą, reikalingą vaikų poreikiams patenkinti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nepajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, todėl iš atsakovo priteisė tik po 240 Lt kiekvienam vaikui, t. y. iš viso iš atsakovo per mėnesį 480 Lt, nors teismų praktikoje išlaikymo dydis vienam vaikui siejamas su 850 Lt minimalios mėnesinės algos dydžiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, t. y. du iš pirmosios santuokos ir vieną mažametį iš antrosios santuokos, todėl net ir jiems visiems skiriamas vienodo 240 Lt dydžio išlaikymas atitiktų atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 240 Lt suma per mėnesį kiekvienam vaikui atitiktų atsakovo turtinę padėtį bei padėtų užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius. Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikams (LR CK 3.192, 3.198 str.). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kretingos rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas. Kadangi ginčas dėl išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teisme išspręstas teisingai, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Patikslintina tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, nes teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kas ieškovė patyrė 500 Lt, o atsakovas 700 Lt išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, į tai, kad 2012-03-29 teismo posėdis, kuriame abi šalis atstovavo advokatai, truko tik 1 h 15 min., ieškovės už atstovavimą teisme patirtos 300 Lt dydžio išlaidos mažintinos iki 150 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės D. B. ieškinį iš dalies ir padidindamas išlaikymą vaikams nuo 150 Lt iki 240 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, patenkino 45 proc., o atmetė 55 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina ir iš atsakovo A. B. ieškovei D. B. priteistina 45 proc., t. y. 157 Lt (350 Lt x 45%), jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės D. B. atsakovui A. B. priteistina 55 proc., t. y. 385 Lt (700 Lt x 55%), jo turėtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 ir 2 d., 93 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš A. B. D. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 157 Lt.
Iš D. B. A. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 385 Lt.