Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovams advokatui Sigitui Čepui ir Jurgitai Mikolaitytei,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ atstovei Reginai Milašienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį atsakovams R. T. ir E. S. (E. S.), trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų biudžetinei įstaigai Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ ir trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus viešajai įstaigai „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ prašymą ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos miesto savivaldybėje, atsakovams R. T. ir E. S. (E. S.), trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų biudžetinei įstaigai Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. globą bei globėju paskirti globos centrą trečiąjį asmenį pareiškiantį savarankiškus reikalavimus viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugsėjo 5 d. gavo anoniminę informaciją, jog bute, (duomenys neskelbtini), nuolatos girtaujama. Tiriant situaciją, paaiškėjo, kad šiame bute girtavo atsakovė R. T., kartu buvo ir jos mažamečiai vaikai O. S. ir V. T.. Kilus konfliktui tarp sugėrovų, kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovė, grįžusi iš Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini), su vaikais apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį T. L., kuris atsakovės teigimu, gali būti dukters V. T. tėvas. Tačiau atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad T. L. nėra V. T. tėvas. E. S. nuo 2014 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė R. T., tuo metu gyvenusi (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialinė darbuotoja pasilankė minėtu adresu, atsakovė namuose nerasta, kaimynų teigimu, atsakovė su vaikais išvyko į Vilnių pas draugę.

2015 m. sausio 5 d. atsakovė, atvykusi į vaiko teisių apsaugos skyrių, papašė vaikus apgyvendinti globos institucijoje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Dirbant su atsakove socialinį darbą, atsakovė pripažino, kad yra priklausoma nuo alkoholio, jai suteikta informacija apie priklausomybės nuo alkoholio gydymosi būdus, tačiau atsakovė atsisakė kreiptis į biudžetinę įstaigą Klaipėdos priklausomybės ligų centrą.

Vėliau pastebėta, kad atsakovė alkoholio nebevartoja, atsakovė teigė, kad nori susigrąžinti vaikus, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, įsidarbino, lankė tėvystės įgūdžių kursus, lankė vaikus kūdikių namuose.

2015 m. atsakovė apsigyveno kartu su R. A. ir jo motina A. A., jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Apsilankius šiuose namuose, pastebėta, kad namuose švaru, tvarkinga, netrūksta būtinų baldų, vaikai turi atskirą kambarį.

2015 m. gruodžio 7 d. vaikai buvo grąžinti atsakovei. Vaikai lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).

Vėliau pastebėta, kad šeimoje nesaikingai vartojamas alkoholis, vaikai prižiūrimi nepakankamai, tarp atsakovės ir R. A. kyla konfliktai, šeimoje smurtaujama, atsakovė įgijo skolų. Atsakovė ne kartą buvo išvarytą iš namų, gyveno pas pažįstamus asmenis, Centro pagalbos moterims padalinyje. Nuo 2016 m. atsakovė įrašyta į biudžetinės įstaigos Klaipėdos priklausomybės ligų centro apskaitą, tačiau atsakovė atsisakė gydytis.

Atsakovės vaikai V. T. ir O. S. Centre apgyvendinti kartu, viename kambaryje, nes pastebėtas artimas brolio ir sesers ryšys, daugiau vaikų kartu negyveno. Vaikams gyvenant Centre, pastebėta, kad O. jautrus ir uždaras vaikas, išgyvena nerimą ir įtampą dėl situacijos šeimoje, dienos metu jam sunkiai pavykdavo užmigti.

2017 m. spalio mėnesį, pietų metu Centro darbuotoja užėjusi į vaikų kambarį, pamatė, jog Ovidijus nemiega, o yra sesers V. lovoje ir priešais seserį imituoja lytinio akto judesius. V. buvo prabudusi ir išsigandusi, brolis iš karto buvo išvestas iš kambario ir pokalbio metu papasakojo, jog matė, kaip tai daro suaugę žmonės. O. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, brolis ir sesuo buvo apgyvendinti atskiruose kambariuose, daugiau O. seksualinio pobūdžio elgesio nebuvo pastebėta. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laikotarpiu, kol vaikai gyveno Centre, R. T. juos lankė nereguliariai, minimaliai domėjosi vaikų poreikiais.

Atsakovė buvo įpareigota spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau atsakovei trūko motyvacijos spręsti savo problemas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2017 m. spalio 27 d. vaikų globėja paskirta viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Atsakovė R. T. piktnaudžiauja alkoholiu, dėl girtavimo prarado darbą. Centro socialiniai darbuotojai ne kartą rekomendavo atsakovei spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, lankyti savipagalbos grupes, kreiptis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą. Suteikė informaciją apie Klaipėdos miesto priklausomybių konsultacinį punktą. bendruomenes, teikiančias pagalbą priklausomybės situacijoje. Pastebėta, kad teikiant atsakovei socialines paslaugas, alkoholio vartojimo problema išlieka.

Atsakovės dukrai V. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. birželio 30 d. sprendimu nustatyta tėvystė, tėvas E. S. išvykęs į užsienį, nebendrauja su vaikais, jais nesidomi, neišlaiko.

Atsakovei toliau teikiamos socialinės paslaugos, tačiau bendravimas su socialiniais darbuotojais gana pasyvus, atsakovė vengia bendrauti su darbuotojais, neatsako į telefono skambučius, neįsileidžia į namus, alkoholio vartojimo problema išlieka.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkti duomenys liudija, jog atsakovai R. T. ir E. S. dėl savo kaltės - aplaidumo, alkoholio vartojimo, asocialaus gyvenimo būdo, abejingumo savo vaikams – nevykdo įstatymu numatytų tėvų pareigų.

Atsakovų vaikai laikinai globojami viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, artimų giminaičių, kurie norėtų globoti vaikus nėra.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiks vaikų interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką jų teisių įgyvendinimą, nustatant nuolatinę vaikų globą institucijoje bei skiriant Instituciją nuolatiniu globėju, globėju paskiriant biudžetinę įstaigą Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateikė savarankišką prašymą, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. globą bei globėju paskirti globos centrą trečiąjį asmenį pareiškiantį savarankiškus reikalavimus viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Šiuo metu nepilnamečių V. T. ir O. S. laikina globėja paskirta viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kaip globos centras. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ vykdo globos centro funkcijas.

Nepilnamečiams V. T. ir O. S. dėl netinkamos tėvų priežiūros jau ne pirmą kartą yra nustatoma laikinoji globa: nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. V. T. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. O. S. globėju paskirtas biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, nuo 2017- m. rugpjūčio 9 d. O. S. ir V. T. laikinu globėju paskirtas biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, o nuo 2017 m. spalio 26 d. viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Dėl galimai patirto seksualinio tvirkinimo viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į policiją ir šiuo metu teisme vyksta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, kuriame kaltinimai pareikšti vaikų biologinei motinai atsakovei R. T. ir sugyventiniui R. A.. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu vaikų apklausomis bei vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro įvertinimo išvada, vaikai reiškia savo psichoseksualinei raidai nebūdingas emocines ir elgesio reakcijas lytiškumo tema. Vaikams sunku adaptuotis, net ir su specialistų pagalba išspręsti emocines, psichologines problemas. Vaikams patyrusiems tokias traumas yra labai svarbu pastovumas, nuoseklumas bei saugumas. Gydantis veiksnys yra nuolatinio ryšio užtikrinimas bei atitinkama specialistų pagalba. Tai ir toliau gali užtikrinti viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos centras, nes dėl patirtų traumų vaikų gyvenimas ne šeimoje pažeistų jų teises ir interesus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 5 punktą, skiriant globėją globos centrams teikiama pirmenybė (aukštesnė eilė) lyginant su vaikų globos institucijomis, kurios eilėje yra paskutinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo, t.y. priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą vaikams O. S. (S), ir V. T. po 150 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą banke. Išlaikymą teikti nuo ieškinio teismui padavimo, nes šis klausimas išspręstas teismo sprendimu. Prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovų šeima ieškovui žinoma nuo 2012 metų. Vaikų motina-atsakovė vartoja alkoholį, tėvas išvykęs į užsienį, viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nėra globos institucija, nes turi tik budinčius socialinius globėjus ir teikia laikinas paslaugas.

Atsakovo E. S. (E. S.) atstovė advokatė Galina Morozova teismo posėdžio metu prašė terminuotai apriboti tėvų valdžią į vaikus, paaiškino, kad atsakovas gyvena atskirai, tėvystė nustatyta viešo paskelbimo būdu, su atsakovu bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Atsakovui grįžus iš pataisos namų, atsakovė pasakė, kad jis nereikalingas. Atsakovas norėtų pasiimti vaikus, grįžti į Lietuvą. Tačiau dabar neturi galimybės pasirūpinti vaikais, negali teikti jiems išlaikymo.

Trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovas advokatas Sigitas Čepas paaiškino, kad turi būti neterminuotai apribota abiejų tėvų valdžia į abu vaikus. Viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ yra globos centras, turi licencija teikti nuolatinės globos paslaugas. Viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ neterminuotai apribojus tėvų valdžia, siekia vaikus įvaikinti.

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ atstovė Reginai Milašienė paaiškino, kad pagal Vyriausybės programą globos namai orientuojasi į bendruomeninę globą. Yra nupirkti 4 butai, kuriuose gyvena po 7-8 vaikus, kuriuos prižiūri globėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio atsisakymo ir dalies bylos nutraukimo

Minėta, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo, t.y. priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą vaikams O. S. (S), ir V. T. po 150 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą banke. Išlaikymą teikti nuo ieškinio teismui padavimo, nes šis klausimas išspręstas teismo sprendimu.

Nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priteisė iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. T. ir O. S..

Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovo atsisakymas dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl yra priimtinas, ieškovo prašymas tenkintinas, ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, byla dalyje dėl priteisimo iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. T. ir O. S. nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo teisenos

Ieškiniai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIV skyrius, 400-409 straipsniai).

Specialioji teisės norma, nustatanti nuolatinės globos paskyrimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497-504 straipsniuose ir nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) šioje byloje savarankišką reikalavimą dėl nuolatinės globos ir nuolatinio globėjo paskyrimo pateikė trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; 2) ieškovo atstovė nurodė, kad byloje dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjo paskyrimo kitų įrodymų nebeteiks; 3) ieškovas ieškinyje nurodė, kad nustatant nuolatinę vaikų globą institucijoje bei paskiriant biudžetinę įstaigą Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“; 3) iš esmės tarp ieškovo ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ kilo ginčas dėl globėjo kandidatūros; 4) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, teismas vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais procese, ieškovo ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ reikalavimus byloje dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjo paskyrimo nagrinėja vienoje byloje.

Atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai. Būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra svarbus teismui nagrinėjant bylą dėl reikalavimų paskirti tinkamiausią nepilnamečių vaikų globėjo kandidatūrą.

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pažymėtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Europos Žmogaus Teisių Teismas eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

Nagrinėjamoje byloje aktualios šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai R. T. ir E. S., jau nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovė nuolat girtavo mažamečių vaikų O. S. ir V. T. akivaizdoje. 2015 m. sausio 5 d. atsakovė atvykusi į vaiko teisių apsaugos skyrių pati pasipašė savo vaikus apgyvendinti globos institucijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Dirbant su atsakove socialinį darbą, atsakovė pripažino, kad yra priklausoma nuo alkoholio. Nors atsakovė teigė, kad nori susigrąžinti vaikus, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, įsidarbino, lankė tėvystės įgūdžių kursus, lankė vaikus kūdikių namuose, tačiau pradėjusi bendrą gyvenimą su R. A. ir jo motina A. A., pastebėta, kad šeimoje nesaikingai vartojamas alkoholis, vaikai prižiūrimi nepakankamai, tarp atsakovės ir R. A. kyla konfliktai, šeimoje smurtaujama, atsakovė įgijo skolų. Atsakovė ne kartą buvo išvarytą iš namų, gyveno pas pažįstamus asmenis, Centro pagalbos moterims padalinyje.

Nuo 2016 m. atsakovė įrašyta į biudžetinės įstaigos Klaipėdos priklausomybės ligų centro apskaitą, pastarąjį kartą pas gydytoją lankėsi 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Atsakovės vaikai V. T. ir O. S. Centre apgyvendinti kartu, viename kambaryje, nes pastebėtas artimas brolio ir sesers ryšys, daugiau vaikų kartu negyveno. Vaikams gyvenant Centre, pastebėta, kad O jautrus ir uždaras vaikas, išgyvena nerimą ir įtampą dėl situacijos šeimoje, dienos metu jam sunkiai pavykdavo užmigti.

2017 m. spalio mėnesį, pietų metu Centro darbuotoja užėjusi į vaikų kambarį, pamatė, jog Ovidijus nemiega, o yra sesers V. lovoje ir priešais seserį imituoja lytinio akto judesius. V. buvo prabudusi ir išsigandusi, brolis iš karto buvo išvestas iš kambario ir pokalbio metu papasakojo, jog matė, kaip tai daro suaugę žmonės. O. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, brolis ir sesuo buvo apgyvendinti atskiruose kambariuose, daugiau O. seksualinio pobūdžio elgesio nebuvo pastebėta.

Laikotarpiu, kol vaikai gyveno Centre, R. T. juos lankė nereguliariai, minimaliai domėjosi vaikų poreikiais.

Atsakovė buvo įpareigota spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau atsakovei trūko motyvacijos spręsti savo problemas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d įsakymu Nr. AD1-2655 nuo 2017 m. spalio 27 d. vaikų globėja paskirta viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Atsakovė R. T. piktnaudžiauja alkoholiu, dėl girtavimo prarado darbą. Teikiant atsakovei socialines paslaugas, alkoholio vartojimo problema išlieka.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjui, priėmusiam nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nekilo abejonių dėl to, kad mažamečiai V. T. ir O. S., būdami tame pačiame kambaryje, matė lytiškai santykiaujančius motiną R. T. ir R. A. ir tai sukėlė jų per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, o toks susidomėjimas lytiškumu bei seksualinio turinio dalykais, pokalbiais bei turimos žinios šia tema neatitinka jų psichoseksualinės raidos etapo. Nors minėtu nuosprendžiu atsakovė buvo išteisinta, tačiau teismo nuosprendžiu konstatuoti atsakovės veiksmai, gyvenimo būdas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neatitinka vaikų interesų, priešingai, daro nepataisomą žalą vaikų psichinei sveikatai.

Atsakovas E. S. išvykęs į užsienį, nebendrauja su vaikais, jais nesidomi, neišlaiko, ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus.

Atsakovo E. S. atstovė advokatė Galina Morozova teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas norėtų pasiimti vaikus, grįžti į Lietuvą. Tačiau dabar neturi galimybės pasirūpinti vaikais, negali teikti jiems išlaikymo. Teismo neįtikino tokie atsakovai pažadai, perduoti per atstovę, nes socialiniams darbuotojams, papasakojusiems atsakovui apie vaikų padėtį, atsakovas telefonu teigė, kad nežino, kada grįš.

Atsakovas sūnų O. S. matė, kai jam buvo trys metukai, o dukters V. T. atsakovai nėra matęs visiškai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, norėdamas bendrauti su vaikais, turi suprasti, kad po 4 metų gyvenimo atskirai jis gali susidurti su sunkumais, užmegzdamas ryšį su vaikais. Pažymėtina, kad tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.

Šiuo atveju akivaizdu, kad netikslinga klausti vaikų nuomonės, nes nepilnamečius vaikus O. S. ir V. T. apie jų gyvenimą su mama ir jos sugyventiniu R. A. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausė psichologai. Teismo nuomone, papildoma vaikų apklausa gali sukelti daug neigiamų emocijų. Be to, jeigu vaikai ir pareikštų norą gyventi su motina, teismo nuomone, į tokį vaikų norą, teismas neturėtų atsižvelgti dėl motinos pastovaus girtavimo ir asocialaus gyvenimo būdo ir dėl visiško tėvo neturėjimo ryšio su vaikais, visiško nesirūpinimo vaikais.

Minėta, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nagrinėjamu atveju, atsakovės gyvenimo būdas, nuolatinis girtavimas, nenoras dirbti, keistis, daro žalą vaikų sveikatai ir vystymuisi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu. Atsakovas visiškai atsiribojo nuo vaikų, nebendrauja su jais, neteikia išlaikymo, jau nekalbant apie kitų tėvo pareigų vykdymą ir svarbiausia, nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovai dėl savo kaltų veiksmų neįgyvendina tėvų valdžios į savo vaikus, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti atsakovų R. T. ir E. S. valdžią į nepilnamečius vaikus O. S. ir V. T. tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 400-406 straipsniai).

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra pagrindas inicijuoti bylą dėl globos nustatymo ir globėju paskiriant biudžetinę įstaigą Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateikė savarankišką prašymą, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. globą bei globėju paskirti globos centrą trečiąjį asmenį pareiškiantį savarankiškus reikalavimus viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Tarp ieškovo ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nekilo ginčas dėl globos nustatymo, tačiau kilo ginčas dėl globėjo kandidatūros.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas neterminuotai apriboti atsakovų R. T. ir E. S. valdžią į nepilnamečius vaikus O. S. ir V. T. yra patenkintinas bei nesant ginčo dėl globos nustatymo, nepilnamečiams vaikams O. S. ir V. T. nustatytina nuolatinė globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248, 3.249, 3.250, 3.251, 3.255, 3.256, 3.257, 3.2.61 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497-504 straipsniai).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nėra globos įstaiga. Su tokia ieškovo atstovės argumentacija teismas negali sutikti, nes iš viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateiktos licencijos socialinei globai teikti matyti, kad šiai įstaigai suteikta licencija, kurios rūšis: institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams. Pažymėtina, kad trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus savivaldybės biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ paskirtis taip pat kaip ir viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ yra užtikrinti globos (rūpybos), ugdymo trumpalaikės (ilgalaikės) socialinės globos paslaugų teikimas Klaipėdos miesto vaikams.

Sprendžiant klausimą, dėl globėjo kandidatūros, teismo nuomone, vaikams šiuo metu (pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui) yra svarbu normalių, saugių, nusistovėjusių santykių tęstinumas, o ne patekimas į nepažįstamą, svetimą, kad ir saugią aplinką. Primintina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 27 d. vaikų globėja paskirta viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kitaip tariant, vaikai šioje globos įstaigoje jau gyvena nuo 2017 m. spalio 27 d., t.y. virš metų laiko.

Kad viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atsakingai rūpinasi vaikais, įrodo ir tas faktas, kad būtent ši įstaiga 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų seksualinio pobūdžio veikų mažamečių V. T. ir O. S. atžvilgiu.

Dar viena svarbi aplinkybė, globojant vaikus yra ta, kad viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ darbuotojai yra ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir psichologai, kurie padeda globos ir socialiniams darbuotojams, dirbantiems asu šeimomis, spręsti problemas (įstatų 8.4.2 punktas).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad geriausiai vaikų V. T. ir O. S. interesus atitiks, paskiriant nuolatinę globėją viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248, 3.249, 3.250, 3.251, 3.255, 3.256, 3.257, 3.2.61 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497-504 straipsniai).

Dėl nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. gyvenamosios vietos ir piniginių lėšų tvarkytojo pakeitimo.

2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina atsakove – R. T., taip pat priteisė iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. T. ir O. S., išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė R. T..

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas: 1) neterminuotai apribojo atsakovų R. T. ir E. S. valdžią į nepilnamečius vaikus O. S. ir V. T.; 2) nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. nuolatinę globėją paskyrė viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, keistinas 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimas dalyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatant nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. gyvenamąją vietą viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ bei keistina nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant globėją viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas šioje byloje 2018 m. spalio 23 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. laikinu globėju palikti trečiąjį asmenį pareiškiantį savarankiškus reikalavimus viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, juridinio asmens kodas 124009158.

2018 m. spalio 23 d. taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovo ieškinys dalyje dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo patenkintas; 2) ieškovo ieškinys dalyje dėl globėjo kandidatūros atmestas; 3) ieškovas, valstybės institucija, ieškinį reiškė gindamas viešąjį interesą - nepilnamečių vaikų interesą; 4) ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai; 5) atsakovams teisinę pagalbą teikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus advokatai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, iš ieškovo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 400-407, 497-503 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovo prašymą tenkinti ir priimti atsisakymą nuo dalies ieškinio.

Bylą dalyje dėl priteisimo iš atsakovo E. S. (E. S.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. T. ir O. S. (S) nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S. (S), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti nepilnamečiams vaikams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S. (S), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nuolatine nepilnamečių vaikų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S. (S), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja trečiąjį asmenį pareiškiantį savarankiškus reikalavimus viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ juridinio asmens kodas 124009158.

Pakeisti 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. (S) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S. (S), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos vietą viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ juridinio asmens kodas 124009158.

Pakeisti 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. (S) išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoją uzufrukto teise R. T. ir paskirti nepilnamečių vaikų V. T. ir O. S. (S) išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoją uzufrukto teise viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ juridinio asmens kodas 124009158.

2018 m. spalio 23 d. teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.