Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. K., B UAB „Kavomeda“ administratoriaus UAB „Notisa“ direktorei V. Š., atsakovei D. S., atsakovės O D. S. atstovui – advokatui I. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Kavomeda“ ieškinį atsakovėms D. S. ir O D. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Eur.

Paminėtose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir iš naujo šioje civilinėje byloje nėra įrodinėjamos ((duomenys neskelbtini). 2p.).

Motyvuojamoji dalis

Juridinių asmenų dalyviams, tiek vadovams taikoma bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir sąžiningai. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai (CK 6.6str.4d.).

Nagrinėjamu atveju, jos ir O. D. S. veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str.), kadangi jos stengėsi išgelbėti įmonę nuo bankroto ir likviduoti įmonės įsiskolinimus. Kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams <...> Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį <...> juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo - mažesnis už ją. (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Jos sūnus A. S. mirė 2011 m. lapkričio 25 d. Iki mirties jis ėjo UAB „Kavomeda" direktorius pareigas. Mirus A. S., jau po keleto dienų pradėjo vadovauti UAB „Kavomeda" jo žmona, t.y. jos, O.D. S. marti bendraatsakovė D. S.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Įmonės, negalinčios atsiskaityti su kreditoriais, vadovui ir savininkui įstatymas reikalauja būti pakankamai rūpestingiems ir apdairiems tiek, kad kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. neleisti įmonės įsiskolinimams toliau didėti. Tačiau ji padarė ženkliai daugiau, nei UAB „Kavomeda" kreditoriai iš jos galėjo protingai tikėtis. Vietoje to, kad apsiribotų stabdydama įsiskolinimų jiems augimą, ji panaudojo savo asmeninį turtą, kad šiuos įsiskolinimus padengti. Vadinasi, ji buvo netgi žymiai labiau rūpestinga ir apdairi, nei privalėjo, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie kokia nors jos „kaltę" dėl įmonės negalėjimo pilnai atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo ­dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu <...> Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų -kaltės, žalos, priežastinio ryšio - nustatymą. (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ., (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu, ieškovas BUAB „Kavomeda" nenurodo momento, kada, jo vertinimu, ji turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki). Todėl jo teiginys, kad ji nevykdė šios pareigos, iš viso nėra pakankamai apibrėžtas. Ieškovas nepagrindžia, kokios buvo įmonės skolos tą dieną, kai jai esą atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kiek jos išaugo iki dienos, kai bankroto bylą teismas iškėlė tenkindamas kreditoriaus ieškinį. Tačiau, nurodyti ir pagrįsti konkretų žalos dydį yra ieškovo pareiga.

Be to, ieškovas nurodo, kad įmonės materialaus turto buhalterinė vertė bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 44664,04 euro, o tai netgi viršijo įsiskolinimų kreditoriams bendrą sumą. Ji, būdama įmonės savininkė, nenumatė ir neprivalėjo numatyti, kad realizavus šį turtą bus gauta tik 644,81 euro suma. Jos vertinimu, nėra jokio pagrindo reikalauti, kad įmonės savininkas, neatlikdamas valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, numatytų kad įmonės turto formali buhalterinė vertė visiškai neatitinka šio turto realios rinkos vertės. Esminis įmonės materialaus turto buhalterinės ir rinkos vertės skirtumas objektyviai klaidintų bet kurį valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų neatliekantį asmenį dėl įmonės galėjimo atsiskaityti su kreditoriais.

Taip pat pažymi, kad ji gimusi 1936 m. rugpjūčio 3 d., vadinasi, tapdama įmonės savininke buvo jau 72 metų amžiaus. Dėl amžiaus negalėjo suprasti įmonių nemokumą reguliuojančių įstatymų esmes bei juose numatytų pareigų su kreditoriais atsiskaityti negalinčios įmonės vadovams ir savininkams.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovės D. S. (buvusi BUAB „Kavomeda" direktorė) ir O.D. S. (BUAB „Kavomeda" akcininke) pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - „LR ĮBĮ") 8 str. 1 d. nuostatas. D. S., būdama įmonės vadove, ir O. D. S. (akcininkė) pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo įmonei, dėl ko susidarė BUAB „Kavomeda" 28 629,45 Eur bendra kreditorių reikalavimų suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovių solidariai, arba dalimis – iš D. S. – 13449,37 Eurų, iš O. D. S. – 15 180,08 eurų, arba iš abiejų po ½ padarytos žalos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civ. byla Nr., (duomenys neskelbtini), UAB „Kavomeda“, į. k., (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – Bajorų k., Rokiškio r., iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas UAB „NOTISA“( I t., b.l.3-4). 2014m. balandžio 16d. minėto teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Kavomeda“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (I t., b.l.15). 2014-05-12, 2014-08-18 ir 2014-08-29 nutartimis buvo patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai ( I t., b. l. 16-17, 34, 36,).

2014-05-12 teismo nutartimi padidinus kreditorės O. D. S. kreditorinį reikalavimą iki 51918,81 Lt, bendra kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinta suma buvo 98851,70Lt, kas atitinka 28629,45 Eur ( b.l.15, 16-17).

Šią 28629,45 Eur kreditorinių reikalavimų sumą ieškovas įvardina kaip atsakovių padarytą žalą ieškovui, joms laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir prašo šią žalą iš atsakovių priteisti.

A. O. D. S. nuo 2008m. spalio 31d. yra vienintelė UAB „Kavomeda“ akcininkė( VĮ RC Juridinių asmenų registro išplėstinis įrašas su istorija, b.l.6-7).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju, esant reikalavimui iš atsakovių priteisti žalos atlyginimą būtent dėl to, kad jos laiku neinicijavo įmonės bankroto, svarbu nustatyti, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais.

Iš Balanso už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 matyti, kad finansiniais metais UAB „Kavomeda“ turto iš viso buvo už 329993 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – viso 279712 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 215759 Lt( II t., b.l.52). Pagal šiuos duomenis ieškovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau vien nemokumo konstatavimo šiuo atveju nepakanka, būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovai privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10d. nutartyje (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad yra nustatyta, jog 2012 metus bendrovė baigė su 8852 Lt nuostoliu, į balansą įrašyto turto vertė buvo 233051 Lt, iš jo ilgalaikio turto 179440Lt sumai, o trumpalaikio – 53611 Lt sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 87777 Lt. Taigi 2012m. įmonės įsiskolinimas buvo mažesnis negu balanse nurodyta įmonės turto vertė.

Kaip nurodė atsakovės, po A. S., t.y. atsakovės D. S. sutuoktinio ir atsakovės O D. S. sūnaus, buvusio UAB „Kavomeda“ vadovo mirties, jos siekė padengti skolas ir uždaryti įmonę.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė D. S., atsakovės O D. S. ir jos sutuoktinio G. K. S įgaliojimu, patvirtintu 2011-12-01 Rokiškio r. 3-io notaro biuro notarės V.Vaičekonienės, registro Nr., (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011m. gruodžio 22d. iki 2013m. sausio 8d. pardavė O D. S. ir jos sutuoktiniui G. K. S priklausantį turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr.: ., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini., (duomenys neskelbtini) ,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini,,(duomenys neskelbtini), ., (duomenys neskelbtini) ; pastatą – vištų fermą, un. Nr.(duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (klėtis, daržinė, šulinys); gyvenamąjį namą, un. Nr., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartys, I t., b.l.100-154, II t., b.l.1-9). Viso už parduotą turtą gauta pinigų suma 147300Lt.

Kaip nurodo atsakovės, pinigai už parduotą turtą buvo panaudoti bendrovės skolų dengimui.

Šią atsakovių nurodytą aplinkybę pagrindžia rašytiniai įrodymai.

Iš DNB banko Rokiškio poskyrio Sąskaitos Išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Kavomeda“ paskola pagal sandorį , (duomenys neskelbtini), sutartis Nr.,(duomenys neskelbtini), grąžinta 2012-11-09 (I t., b.l.66).Byloje nustatyta, kad grąžinta suma yra 18521,93 Eur.

Tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 8d. iki 2014m. kovo 17d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto sąskaitą UAB „Kavomeda“ sumokėjo 10363,60 Lt (3001,51Eur), nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2015-06-16, Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l.17).

Tai, kad UAB „Kavomeda“ laikotarpiu nuo 2011m. gruodžio 8d. iki 2014m. kovo 17d. Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjo iš viso 31179,68 Lt (atitinka 9030,26Eur), nurodyta VSDFV Panevėžio skyriaus rašte 2015-06-26, Nr. (duomenys neskelbtini) .

Iš antstolės I. B. 2015-05-04 pažymos Nr. S-6106 matyti, kad 2011-2013 metais iš UAB „Kavomeda“ buvo vykdomas skolų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus: VSDF Rokiškio skyriaus sprendimus: 2010-05-13, Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-29, Nr., (duomenys neskelbtini) , 2010-09-21, Nr. (duomenys neskelbtini), bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-10 išduotas vykdomasis raštas Nr., (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio išieškojimo A. J. Tumosos naudai ir teismo išlaidų valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdant išieškojimą, 2011-12-22 D. S. į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą įmokėjo 24525 Lt skolininko UAB „Kavomeda“ skolų dengimui. 2013-04-25 – 7352,19Lt, 2013-04-26 – 866,89Lt. Viso D. S. UAB „Kavomeda“ skolų dengimui į sąskaitą įnešė atitinkamai 9483,34 Eur(I t., b.l.84).

Iš AB DNB banko pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad atsakovė D. S. į gavėjo įmonės UAB „Kavomeda“ sąskaitą paskolos dengimui laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2012 m. spalio 1d., sąskaitos papildymui įnešė grynuosius pinigus sumoje 9497,19Lt( II t., b.l.132-140).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10d. nutarties (civ. byla Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto iškėlimo UAB „Kavomeda“ nustatė, kad 2013-11-01 dienai į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo 161258,66Lt, o pradeslsti įsiskolinimai ir skolos sudarė 153331,34 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (I t., b.l.3-4).

Ieškovo teigimu, finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2013-12-31, įmonės turtas sumažėjo nuo 50 281 Lt iki 3843 Lt, tai reiškia, kad sumažėjo turtas 46 438 Lt arba 13449,37 Eur, ir tuo yra padaryta žala, už kurią atsakinga direktorė, pardavusi turtą.

Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos UAB „Kavomeda“ iškėlimo, kreditoriams per tą patį laikotarpį įmonė sumokėjo per 21000Eur skolų. Įmonės turto vertės sumažėjimas gali būti sąlygotas ir objektyvių veiksnių – turto nusidėvėjimo, rinkos pasikeitimų, galiausiai ekonominio sąstingio, tačiau dėl šių aplinkybių ieškovas nėra pasisakęs, jų vertinęs.

Teismas, vertindamas virš išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad įmonė, parduodama turtą, taip pat atsakovė O. D. S. parduodama savo su sutuoktiniu turtą ir dengdama įmonės kreditorinius įsiskolinimus, nepablogino įmonės padėties.

Ieškovas ieškinyje nenurodė konkretaus kiekvienos iš atsakovių padarytos žalos dydžio. Teismo posėdyje atstovas, pasisakydamas dėl galimos atsakovių dalinės atsakomybės (ieškiniu prašė žalą priteisti solidariai), kaip atsakovės D. S. padarytą žalą nurodė 46 438 Lt arba 13449,37 Eur, t.y. sumą, kuria sumažėjo įmonės turtas laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2013-12-31. A. O. D. S. padarytos žalos dydį nurodė 15180,08 Eur, kurią gavo atėmęs iš bendros kreditorių finansinių reikalavimų patvirtintos sumos - 28629,45 Eur 13449,37 Eur , t.y. sumą, kuria sumažėjo įmonės turtas laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2013-12-31. Dėl kokių atsakovės O. D. S. veiksmų (neveikimo), jai atsirado pareiga sumokėti įmonei būtent 15180,08 Eur žalą, ieškovas nenurodė, nepagrindė. Matematinis žalos paskaičiavimas iš bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos atėmimas sumos, kuria yra sumažėjusi įmonės turto vertė, nelaikytinas tinkamu žalos paskaičiavimu šioje byloje.

Dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali patenkinti kreditoriams. Taip pat būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolos sumos, kurios liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki ar jai gresia nemokumas, ji prisiima naujus įsipareigojimus, dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėja nuostoliai arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad po 2011m. lapkričio 28d., t.y. įmonei pradėjus vadovauti atsakovei D. S., įmonė nebesudarė jokių sandorių, kurie galėjo pabloginti įmonės mokumą. Naujos skolos 2013m. atsirado ryšium su darbiniais santykiais – darbo užmokesčiu N. J., D. S., taip pat atitinkamai atsirado įsiskolinimas SODRAI ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sąryšyje su darbo santykiais, kurios nėra ženklios kitų įmonės skolų kontekste (Pažyma, I t., b.l.14). Kaip minėta, nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovės pilnai padengė skolą DNB bankui, sumokėjo įsiskolinimus Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, padengė darbo užmokesčio įsiskolinimą buvusiam darbuotojui A.J. T., tuo sumažindamos įmonės kreditorinius įsipareigojimus.

Teismas nesutinka su ieškovo išsakyta pozicija, kad atsakovės su banku atsiskaitė vykdydamos laiduotojų pareigas, o ne siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais iš esmės. Iš virš išdėstyto byloje yra nustatyta, kad atsakovės bendrais veiksmais siekė atsiskaityti ir su kitais įmonės kreditoriais, padengdamos jiems turimus įsiskolinimus.

A. D. S. kaip argumentą dėl netinkamai paskaičiuotos žalos yra nurodžiusi aplinkybę, kad ne visas UAB „Kavomeda“ turtas yra realizuotas. Šiai aplinkybei pagrįsti teikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas, un. Nr, (duomenys neskelbtini), yra UAB „Kavomeda“ nuosavybė (I t., b.l.85).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje, pasinaudojo (duomenys neskelbtini). 3d. suteikta teise naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų, ir patikrino esančius šiai dienai minėto sklypo duomenis VĮ Registrų Centras. Patikrinus nustatyta, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2015-04-01 buvo parduotas, t.y. turtas parduotas iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje (ieškinys teisme gautas 2015-04-21). Dėl nurodyto, su atsakovės argumentu, kad žala neteisingai paskaičiuota, nes yra neparduotas įmonės turtas, teismas nesutinka.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė žalos, kurią prašo priteisti iš kiekvienos atsakovės, dydžio, kuris yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.249str.).

Civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui ar dalyviui atsiranda tik esant visumai įstatyme numatytų sąlygų: neteisėtiems veiksmams, kaltei, priežastiniam ryšiui ir žalai. Atsakovų atsiliepimuose į ieškinį cituojamoje Lietuvos A. T. 2014-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybes institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybes principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybe grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilines atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys.

Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų taikyti civilinę atsakomybę atsakovėms kaip įmonės vadovei ir akcininkei ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

Esant nurodytam, ieškinys atmestinas.

Ieškinio užtikrinimui, 2015m. balandžio 22d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas D. S. ir O. D. S turtas (I t., b.l.45-46). 2015-05-04 A. I. Bakšienės buvo surašytas turto aprašas(I t., b.l.59, 6091).

Atmetus ieškinį, vadovaujantis (duomenys neskelbtini). 2d., taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo spendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos.

A. O. D. S. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2015-05-04, Nr. (duomenys neskelbtini), suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (II t., b.l.10). Advokato pagalbos O.D. S. byloje valstybės išlaidos yra 235,40Eur (2015-09-28 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini).

Atmetus ieškinį, valstybės išlaidos už advokato pagalbą atsakovei O.D. S. priteistinos iš ieškovo (CPK 96str., 99str.).

Taip pat iš ieškovo priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 10,54Eur (CPK 88str.1d.3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Kavomeda“, į.k., (duomenys neskelbtini)., du šimtus trisdešimt penkis eurus 40ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir dešimt eurų 54 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 22d. nutartimi atsakovių D. S. ir O. D. S. atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.