- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2S-1531-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06118-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- J. O.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė A
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) J. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YR-10538-808/2022 pagal pareiškėjos J. O. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje notarė A. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. O. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti, kad Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2022 m. vasario 23 d. nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. V. 2004 m. balandžio 1 d. testamentą į J. V. turtinę teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą Vilniaus mieste, numatytą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.49VĮ-1818-(14.49.2 E) „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašo patvirtinimo“ bei pinigines lėšas, esančias AB SEB banke; taip pat prašė įpareigoti Vilniaus m. 4- ojo notarų biuro notarę A. A. išduoti J. O. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą mirusiosios J. V. 2004 m. balandžio 1 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais apyvokos daiktais, turtinė teisė į žemės sklypą Vilniaus m. ir piniginės lėšos AB SEB banke.
2.1. testatorė J. V. 2004 m. balandžio 1 d. oficialiuoju testamentu pareiškėjai paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini);
2.2. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai J. V., 2004 m. gruodžio 21 d. buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą;
2.3. 2022 m. sausio 1 d. pareiškėja rado palikėjos J. V. 2004 m. rugsėjo 21 d. asmeninį testamentą, kuriuo visas palikėjos turtas buvo paliktas pareiškėjai;
2.4. 2022 m. vasario 11 d. buvo kreiptasi į notarę A. A. dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo (dėl žemės sklypo ir piniginių lėšų AB SEB banke) išdavimo, tačiau ji atsisakė išduoti liudijimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos teigimu, asmeninis testamentas, nors ir nėra patvirtintas teisme, - parodo tikrąją palikėjos valią. Oficialaus testamento sudarymo metu palikėja įvardino, kad palieka tik butą, nes apie jai priklausiančias turtines teisės į žemės sklypą ir apie banko sąskaitoje turimus pinigus, nežinojo. Testamente įvardinti tik butą, palikėjai patarė notarė G. O. Š., patvirtinusi testamentą. Po oficialaus testamento patvirtinimo, palikėja rengėsi palikti ir banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, todėl 2004 m. rugsėjo 20 d. sutarė dėl vykimo pas minėtą notarę, bet dėl pablogėjusios sveikatos, - pateko į ligoninę. 2004 m. rugsėjo 21 d. Asmeninį testamentą palikėja sudarė ligoninėje ir perdavė pareiškėjos tėvui, kuris apie testamentą įpėdinės (pareiškėjos) neinformavo. Minėtas testamentas rastas 2022 m. sausio 21 d., po pareiškėjos tėvo V. M. R. mirties.
Atsiliepimas
4. Notarė A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad 2004 m. balandžio 1 d. patvirtintas oficialus palikėjos testamentas, o 2004 m. gruodžio 15 d. pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. 2005 m. vasario 24 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad likęs palikėjos turtas būtų paliktas pareiškėjai, kuri nėra palikėjos įpėdinė pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. O. skundą dėl notarės A. A. veiksmų.
6. Teismas nustatė, kad :
6.1. 2004 m. balandžio 1 d. patvirtintas oficialus palikėjos J. V. testamentas, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas pareiškėjai J. O.;
6.2. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini);
6.3. Dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, pareiškėja į 4-ąjį notarų biurą kreipėsi 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2004 m. gruodžio 21 d. - buvo užvesta paveldėjimo byla dėl mirusiosios palikėjos turto paveldėjimo pagal testamentą;
6.4. 2005 m. vasario 24 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą - butą esantį (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
6.5. Pareiškėja nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. ji rado palikėjos 2004 m. rugsėjo 21 d. asmeninį testamentą, kuriuo ne tik butas, bet ir visas turtas buvo paliktas pareiškėjai;
6.6. 2022 m. vasario 11 d. pareiškėja kreipėsi į 4-ąjį notarų biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjos turtinę teisę į žemės sklypą Vilniaus mieste ir pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, tačiau notarė A. A. paveldėjimo liudijimo neišdavė (skundžiamas veiksmas).
7. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas notarės veiksmas - atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. V. 2004 m. rugsėjo 21 d. asmeninį testamentą. Teismas sutiko su notarės argumentais, kad sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, turėjo būti atsižvelgiama į oficialų testamentą ir negalima vadovautis netinkamai įformintu asmeniniu testamentu. Kaip nustatyta, palikėja mirė (duomenys neskelbtini), taigi asmeninio testamento patvirtinimo paskutinė diena yra (duomenys neskelbtini). Asmeninis testamentas nebuvo tinkamai įformintas, taigi jis negalioja, todėl notarė neturėjo teisės tenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo liudijimo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, jog pareiškėjos teiginiai apie palikėjos netinkamai išreikštą valią, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes oficialus testamentas yra tik dėl tam tikro turto, o ne dėl viso turto, kurį nurodo pareiškėja ir, tai nesudaro pagrindo notarės veiksmus - atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą, pripažinti neteisėtais. Juolab, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis). Be to, Įstatyme numatyta, kad jeigu testamente yra prierašas, jog testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja (CK 5.30 straipsnio 4 dalis). Taigi, konkrečiu atveju, net ir darant prielaidą apie palikėjos ketinimą papildyti ar pakeisti palikimą, tai tiesiogiai sietina su tinkamu įforminimu raštu. Šiuo atveju į bylą nepateikti, tokios palikėjos valią patvirtinantys leistini įrodymai.
9. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes notarės veiksmai dėl pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. prašymo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė J. O. (toliau ir apeliantė) pateikė atskirąjį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas.
11. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės bylai yra nereikšmingos, todėl neatskleidė bylos esmės, kas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apeliantė pažymi, jog atskirajame skunde nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo nebuvo vertinamos, todėl teismas testatorės valią nustatė formaliai, neatsižvelgdamas į jos tikruosius ketinimus, tuo pažeisdamas jos teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Atskirąjį skundą grindžia sekančiomis aplinkybėmis:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, byloje nesiaiškino testatorės J. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) tikrosios valios turinio pagal sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus ir jos valią nustatė vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, tuo nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad tokio pobūdžio bylose teismas privalo aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-161/2011).
11.2. Aiškinantis testatorės valią, turėjo būti vertinamas jos patvarkymas išreikštas ligoninėje 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarytame asmeniniame testamente, kuriame ji aiškiai išreiškė valią dėl viso likusio jo turto palikimo apeliantei. Tai, kad testatorė minėtą asmeninį testamentą perdavė pareiškėjos tėvui V. M. R., kuris dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, pareiškėjai laiku jo neperdavė ir dėl šios priežasties suėjus naikinamajam terminui negali būti patvirtintas teisme, netrukdo teismui nustatyti tikruosius testatorės ketinimus ir tikrąją valią.
11.3. Testatorės asmeninio testamento patvarkymas turėjo būti vertinamas kartu su kitomis apeliantės skunde nurodytomis teisinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, kad testatorė J. V. neturėjo galimybių 2004 m. balandžio 1 d. sudarytame testamente nurodyti jos iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo, nes pagal teisių į jį atkūrimo eigą, jai nebuvo žinomas nei jo plotas nei kiti šį žemės sklypą individualizuojantys požymiai, taip pat jai iš viso nebuvo žinoma ar jos reikalavimo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bus realizuota. Sudarydama 2004 m. balandžio 1 d. testamentą J. V. išvardijo visą jos turimą nekilnojamąjį turtą, kurį tuo metu sudarė tik butas. Tai, kad testatorė ketino pareiškėjai palikti visą turtą, patvirtina faktinės aplinkybės, kad po minėto testamento sudarymo, testatorė rengėsi pareiškėjai išduoti papildomą testamentą į jai priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ir buvo dėl jo patvirtinimo 2004 m. rugsėjo 20 d. susitarusi su Vilniaus m. 4-ojo biuro notare G. O. Š., tačiau sutartu laiku neatvyko, nes dėl pablogėjusios sveikatos, pateko į ligoninę. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad apeliantė yra vienintelė mirusiosios J. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) paveldėtoja. Dėl J. V. turto paveldėjimo į Vilniaus m. 4-ojo notarų biurą daugiau niekas nesikreipė. J. V. nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo. Apeliantė ir jos tėvas yra vieninteliai, kurie pasirūpino J. V. laidotuvėmis.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria atmestas jos skundas dėl notaro veiksmų, nurodydama, jog teismas nepagrįstai nevertino jos skunde dėl notaro veiksmų nurodytų faktinių palikėjos asmeninio testamento sudarymo aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, kuriais notarė 2022 m. vasario 23 d., apeliantės nuomone, nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. V. 2004 m. balandžio 1 d. testamentą į J. V. turtinę teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą Vilniaus mieste, numatytą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.49VĮ-1818-(14.49.2 E) „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašo patvirtinimo“ bei pinigines lėšas, esančias AB SEB banke; taip pat prašė įpareigoti Vilniaus m. 4- ojo notarų biuro notarę A. A. išduoti J. O. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą mirusiosios J. V. 2004 m. balandžio 1 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais apyvokos daiktais, turtinė teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos AB SEB banke.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti notarės veiksmų neteisėtumo, kadangi asmeninis testamentas, kurio pagrindu pareiškėja siekė įgyvendinti testamentinės paveldėtojos teises, nebuvo tinkamai įformintas, taigi jis negalioja, todėl notarė neturėjo teisės tenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo liudijimo išdavimo.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino jos nurodytų palikėjos asmeninio testamento sudarymo faktinių aplinkybių, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.
18. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja pasirinko savo teisikų gynimo būdą skųsdama notarės veiksmus, kas aiškiai apibrėžė nagrinėjamo skundo ribas CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka.
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-241/2013). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas).
20. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
21. Nagrinėjamu atveju byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ir kt., kaip antai šeimos (CPK 376 straipsnis), darbo (CPK 414 straipsnis) bylose. Taigi proceso teisės normos išimčių iš bendrosios šalių dispozityvumo principo taisyklės tokioms kaip nagrinėjama byla nenustato.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai apibrėžęs pareikšto skundo nagrinėjimo ribas, visiškai pagrįstai nevertino palikėjos asmeninio testamento sudarymo faktinių aplinkybių, kurios galimai būtų vertintinos siekiant teisme patvirtinti asmeninio testamento vykdytinumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.31 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Pažymėtina, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog tik teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnis).
Dėl procesinės baigties
23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.