- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1304-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00796-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Monodara“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Carus LT“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodara“ atstovės advokatės B. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2786-918/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monodara“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Carus LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Monodara“ 1 485,04 Eur turtinės žalos atlyginimą, 120,35 Eur palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 31 d. buvo vandeniu užpiltos ir sugadintos trečiojo asmens UAB „Carus LT“ ankstesnis įmonės pavadinimas UAB „Baltic Car Color Service“) prekių atsargos, esančios patalpose (duomenys neskelbtini), apdraustose ieškovės. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Užpylimo metu sugadintų atsargų vertė iš viso buvo 5 327,53 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi Verslo turto draudimo sutartimi, 2014 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu - apskaičiavimu, UAB „Baltic Car Color Service“ pateiktais nurašymo aktais Nr. N000000588 ir Nr. 000000589, draudimo išmokos apskaičiavimu, apskaičiavo ir išmokėjo trečiajam asmeniui 5 127,53 Lt (5 327,53 Lt nuostolio suma už sunaikintas atsargas – 200 Lt besąlyginė išskaita) dydžio draudimo išmoką. Atsakovė įvykio metu buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Žala trečiajam asmeniui padaryta dėl vandentiekio žarnelės trūkimo. Ieškovės draudėjai atsirado žala tiesiogiai susijusi su atsakovei priklausančių patalpų trūkumu. Atsakovė per ieškovės 2014 m. rugpjūčio 27 d. raginime nurodytą 15 dienų terminą 5 127,53 Lt (1 485,04 Eur) žalos atlyginimo ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė įgijo teisę į 1 485,04 Eur žalos atlyginimą, 120,35 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo 1 485,04 Eur skolos po 0,06 % už 493 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos).Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės patirta 1 485,04 Eur žala yra nepagrįsta. Vien aplinkybė, jog atsakovei priklausančiose patalpose išsiliejo vanduo, nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes nėra nustatyti jos neteisėti veiksmai ir kaltė, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytos patirtos žalos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra tiesiogiai susijusi su patalpų užliejimu. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacinių palūkanų, nes ginčas užsitęsė dėl ieškovės kaltės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 566,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 45,87 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. sausio 18 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (611,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė atsakovei iš ieškovės 434 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 31 d. užliejus sandėlio grindis, trečiojo asmens ant žemės laikomos atsargos buvo apgadintos. Teismas nurodė, kad statinio su trūkumais valdymo faktas (ginčo patalpų savininkė yra atsakovė), padaryta žala (sugadintos trečiojo asmens atsargos) ir priežastinis ryšys tarp vandens užliejimo ir sugadintų prekių yra nustatyti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsakovės, kaip pastato savininko veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Teismas nustatė, kad byloje yra ginčas dėl žalos dydžio.Teismo vertinimu, iš ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka neginčijamai nustatyti, kad visos nurašymo aktuose Nr. N000000588 ir Nr. 000000589 išvardintos atsargos buvo sugadintos dėl vandens užliejimo, nes aktai sudaryti trečiojo asmens nedalyvaujant nei ieškovės, nei atsakovės atstovams, ieškovės atstovas detaliai nepatikrino visų aktuose išvardintų pozicijų ir neįsitikino, kas sušlapusiose kartoninėse dėžėse buvo nurodytos prekės, galimybė apžiūrėti apgadintas prekes atsakovei suteikta nebuvo. Todėl teismas, vertindamas žalos dydžio pagrįstumą, kitų įrodymų kontekste pagal byloje šalių pateiktas nuotraukas patikrino nufotografuotų atsargų atitikimą nurašymo aktuose Nr. N000000588 ir Nr. 000000589 ir nustatė, kad neabejotina, jog sušlapo daug ant žemės stovėjusių kartotinių dėžių, kurių prekinė išvaizda buvo sugadinta, tačiau taip pat matyti, kad dalyje tokių sušlapusių pradarytų dėžių stovi metalinės skardinės ar plastikinė tara, kurių sušlapusios grindys neturėjo nepataisomai sugadinti. Įvertinęs minėtose nuotraukose nufotografuotus daiktus, teismas sprendė, kad pagrįstas žalos dydis yra 566,02 Eur. Pagal šalių pateiktus nurašymo aktus ir nuotraukas teismas nepagrįsta laikė žala dėl Hookit šlifavimo diskų (nurašymo akto Nr. N000000588 2-8 pozicijos) ir vandeniui atsparaus šlifavimo popieriaus (nurašymo akto Nr. N000000589 21-22 pozicijos).Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakydavo į atsakovės paklausimus, siuntė duomenis tiek paštu, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nurodė, kad tai, jog atsakovei nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintas atsargas, yra įvertinta mažinant žalos dydį, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti už žalą atsakingo asmens nuo kitų jam priklausančiu prievolių mokėjimo. Nurodė, kad iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis yra 45,87 Eur, turi būti apskaičiuotos nuo nesumokėtos 566,02 Eur žalos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę termino pabaigos (2014 m. rugsėjo 12 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. sausio 18 d.) (566,02 Eurx0,06 proc./365d.x493 pradelstos dienos).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl 548,04 Eur turtinės žalos, 45,87 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai pakeisti ir šioje dalyje ieškinį atmesti; prašė priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei pažeidė šalių lygybės ir proceso rungimosi principus;Teismo prielaidos dėl sušlapusių ir sugadintų ieškovės nurodomų prekių, nėra pagrįstos įrodymais. Nei ieškovė, nei jos atstovas žalų vertintojas T. Š. nematė sugadintų prekių, jų neskaičiavo ir negalėjo nurodyti kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo sugadintos prekės. Ieškovės pateiktose įvairių prekių dėžių nuotraukose nesimato jose esančių prekių. Tai, kad trečiasis asmuo po vandens išsiliejimo patalpose inventorizavo prekes ir sudarė prekių nurašymo aktus skirtus įmonės buhalterinei apskaitai, nesudaro pagrindo teigti, kad jose sušlapo ieškovės nurodytos atsargos už kurias ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką;Aplinkybė, kad sušlapo grindys, nesudaro pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei, nes nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio;Byloje esantys įrodymai, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai bei jų vengimas parodyti atsakovei sugadintas prekes, patvirtina, kad ieškovė išmokėdama ir nustatydama žalos faktą ir dydį sugadintų prekių nematė, jų neskaičiavo, ir formaliai rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais pateiktais trečiojo asmens, t. y. jo buhalterinėms reikmėms atliktai prekių inventorizacijai, kurie yra abejotini ir prieštaringi, nepagrindžia, patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio; Teismas nevertino aplinkybės, kad dalis atsargų galėjo sugesti dėl trečiojo asmens netinkamo atsargų saugojimo;Ieškovės atstovė nurodė, jog sugedo prekių išvaizda, todėl turėjo būti priteista ne visa prekių kaina, o atsargų draudimo vertės ir jų vertės po prekinės išvaizdos, vartojamųjų savybių praradimo dėl draudžiamojo įvykio, skirtumas;Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas bei nepriteisė atsakovei visų bylinėjimosi išlaidų. Iki šiol ginčas nėra išspręstas dėl ieškovės ir trečiojo asmens nebendradarbiavimo ir nesuteikimo informacijos.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus: Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, vertindamas byloje įrodymus ir priimdamas sprendimą, perėmė iš ieškovės pareigą įrodyti žalos dydį. Ieškovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius jos apskaičiuotą ir nustatytą žalos dydį, pateikė su aprašymais fotonuotraukas, iš kurių matyti apgadintos UAB „Carus LT“ priklausančios atsargos; Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad už prekes, kurios yra metalinėse talpose, negalėjo būti mokama draudimo išmoka ir atitinkamai reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovės. Metalinėse talpose, kuriose buvo tam tikros atsargos, etiketės buvo pažeistos, taigi buvo sugadinta prekinė atsargų išvaizda, kas reiškia, jog toks produktas negali būti realizuojamas rinkoje; Apeliantė teigia, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Carus LT“ nebendradarbiavo su atsakovu, neteikiant žalos bylos dokumentų, nesudarant galimybių apžiūrėti sugadintų atsargų. Apeliantė, žinodama apie vandens pratekėjimą iš jos valdomų patalpų, neatliko jokių veiksmų, kad išsiaiškintų padarytos žalos mastą. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo bendradarbiavo su atsakove. Nors atsakovė dar iki ieškinio pareiškimo dienos ginčijo žalos dydį, tai neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti kompensacinių palūkanų. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir padarytos žalos dydžio.
Dėl draudiminio įvykio
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Byloje nustatyta, kad Verslo draudimo liudijimu Nr. 100374139 2013-12-06 – 2014-12-05 laikotarpiu draudėjas tretysis asmuo UAB „Carus Lt“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltic Car Color Service“, pavadinimas pakeistas nuo 2015-11-01, 136 b. l. 1 t.) buvo apsidraudęs verslo turto draudimu ieškovės bendrovėje, o verslą vykdė patalpose (duomenys neskelbtini), kurios priklauso atsakovei. 2014-07-31 nustatyta kad trečiojo asmens, naudojamo sandėlio grindys buvo užlietos ir sušlapo didelė dalis ant žemės gulėjusių atsargų. Ieškovė 2014-08-06 pranešime – apskaičiavime nurodė, kad pagal trečiojo asmens pateiktus 2014-08-04 nurašymo aktus Nr. 000000588 ir Nr. 0000000589 sugadintos 22 atsargų pozicijos, apskaičiavo ir išmokėjo 5127,53 Lt dydžio draudimo išmoką už sunaikintas atsargas. Pranešime apskaičiavime ieškovės atstovas aprašė įvykį ir išsiaiškino, kad atsargos buvo pažeistos vandens, išsiliejusio iš vandentiekio, trūkus lanksčiai žarnelei atsakovei priklausančiose patalpose.Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pastato (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė ir kad šio pastato pirmame aukšte būtent trečiojo asmens UAB „Carus LT“ naudojamose patalpose 2014-07-31 dėl buitinės avarijos buvo užlietos grindys. Byloje nustatyta, kad užlietas vanduo sugadino ant žemės laikytas trečiojo asmens atsargas. Tokią išvadą teismas padarė iš į bylą pateiktų įrodymų: 2014-08-06 ieškovės pateikto pranešimo-paskaičiavimo, šalių pateiktų nuotraukų kopijų ir CD su spalvotomis nuotraukomis, iš trečiojo asmens pateiktų dalies sugadintų atsargų sertifikatų ir naudojimosi instrukcijų. Byloje pagrįstai konstatuota, kad ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio.
Dėl žalos dydžio
Pagal Verslo turto draudimo vertinimo taisyklių (72-83 b. l. 1 t.) 42 punktą nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis turto sugadinimo ar sunaikinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetetingų įstaigų dokumentais, reikalingais nustatyti priežastis ir nuostolių dydį. Kaip matyti iš šių taisyklių, ieškovė turėjo teisę naudotis trečiojo asmens pateiktais dokumentais (nurašymo aktais). Pažymėtina, kad šiuos aktus sudarė trečiasis asmuo - atsargų savininkas - ir juos pateikė atvykusiam ieškovės atstovui žalų vertintojui T. Š., kuris pagal juos surašė 2014-08-06 pranešimą – apskaičiavimą ir jame nurodė, kad pagal pridedamą defektinį aktą sugadintos 22 atsargų pozicijos, o 32 vnt. vidutinio dydžio dėžių išmestos konteineryje, o 22 pozicijų defektinis aktas (tai yra minėti nurašymo aktai Nr. N000000588 ir Nr. 000000589) pridedami (34 b. l. 1 t.). Trečiasis asmuo 2016-05-25 į bylą pateikė sugadintų prekių įsigijimo dokumentų kopijas bei 2014-08-04 nurašymo aktų kopijas, kurio pasirašytos ir patvirtintos įmonės vadovo (DOK Nr. W4462).Nors apeliantė nurodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta remiantis visiškai nepatikimais ir niekiniais dokumentais, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nuo 2014 metų atsakovė šių dokumentų neginčijo, nors ir žinojo, kad jais remiantis paskaičiuotas žalos dydis. Atsakovei neginčijus nurašymo aktų, o ieškovei juos laikius tinkamais naudotis surašant defektinį aktą ir skaičiuojant žalos dydį, teismas neturėjo pagrindo šių aktų pripažinti niekiniais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. Š. (177 b. l. 1 t.), dirbantis ieškovo įmonėje žalų vertintoju 17 metų, patvirtino, kad atvykus į ginčo patalpas 2014-08-06, atskiro defektinio akto nerašė, naudojosi trečiojo asmens parengtais nurašymo aktais, vizualiai matėsi įmirkimas, kontaktas su vandeniu, dėžučių sugadinimas. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėjo tik pakuotę, kas viduje netikrino, pasitikėjo klientu. Kadangi sugadintų atsargų nurašymo aktai sudaryti nedalyvaujant nei ieškovės nei atsakovės atstovams, o ieškovės atstovas detaliai nepatikrino ir neįsitikino, kad sušlapusiose kartoninėse dėžėse buvo nurodytos prekės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrodymų nepakanka neginčijamai nustatyti, kad visos nurašymo aktuose Nr. N000000588 ir Nr. 000000589 išvardintos atsargos buvo sugadintos dėl vandens užliejimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus: pateiktas nuotraukas, CD nuotraukas, nurašymo aktuose Nr. N000000588 ir Nr. 000000589 išvardintas atsargas, pagrįstai sprendė, kad dėl vandens užliejimo sugadinta ant užlietų vandeniu grindų buvusios prekės: 1) Farecla poliravimo kempinėles G MOP M14, juodos ir baltos po 14 vnt., kurių kaina 42,31 Eur; 2) Globo universalus trisluoksnis popierinis rankšluostis, kurio kaina 17,98 Eur; 3) 3M Abrazyvinės kempinėlės kodas 03809, kurių kaina 141,25 Eur; 4) šlifavimo popierius, kurio kaina 200,61 Eur; 5) DuPont poliravimo ir antistatines servetėles, kurių kaina 79,86 Eur; 6) kartoninėje dėžėje supakuota prekė, ant kurios yra užrašas Norton ir kurios kaina 84,01 Eur. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nuotraukų esančių byloje nėra pagrindo daryti išvadai dėl sugadintų atsargų, nes jose matosi tik ant grindų sudėtos dėžės su užrašais ir nesimato kas yra tose dėžėse, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad teismo išvada dėl sugadintų atsargų padaryta ne vien nuotraukų pagrindu, bet išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą.Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio, tačiau šis argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir atlikęs nufotografuotų atsargų atitikimą nurašymo aktuose Nr. N000000588 ir Nr. 000000589 išvardintoms prekėms padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dėl vandens užliejimo buvo sugadintas aukščiau išvardintas trečiojo asmens turtas, buvęs ant užlietų grindų, todėl esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 556,02 Eur žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino tai, kad jeigu ir galėjo sugesti dalis atsargų, tai jos šiuo atveju galėjo sugesti dėl trečiojo asmens netinkamo atsargų saugojimo. Kaip nurodo apeliantė, ant grindų išsiliejusio vandens kiekis nebuvo didelis, todėl jos nuomone, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai sandėliavęs savo atsargas, t.y. jas sudėjęs ant lentynų ar euro palečių, galėjo sušlapti tik trečiojo asmens sandėliavimo įranga, dėl to ieškovė turėjo įvertinti trečiojo asmens kaltę ir neišmokėti draudimo išmokos. Tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo nevykdo sandėlių ir sandėliavimo paslaugų komercinės veiklos, todėl neprivalo turėti prekių sandėliavimo taisyklių ir jų nepažeidė, dėl to nuotraukose matomas atsargų laikymas ant grindų buvo galimas ir tinkamas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas bei nepriteisė atsakovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, ieškovė nebendradarbiavo aiškinantis žalos dydį. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duomenų, jog ieškovė piktybiškai nebedradarbiavo su atsakove, byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakydavo į ieškovės paklausimus, siuntė duomenis tiek paštu, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalys susirašinėjo 2014 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais, ieškovė persiuntė atsakovės atstovei advokato padėjėjai R. S. žalos bylos dokumentus ir nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintas atsargas ir tai įvertinta mažinant žalos dydį, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti už žalą atsakingo asmens nuo jam priklausančių prievolių t.y. kompensacinių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė byloje už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai patvirtina pateikti dokumentai: 2017-03-28 PVM sąskaita faktūra serija DP17 Nr. 184 ir 2017-03-31 mokėjimo nurodymo kopija (2017-04-12 DOK Nr.14974). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).Iš atsakovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Monodara“ į. k. 133715454 ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.