Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 10.30 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-59-660/2015, nurodydamas, kad 2014-06-17, apie 09.20 val. Kaune, Pašilės g. jis vairavo L. L. automobilį ir kliudė kitus du automobilius.

Apklaustas teismo posėdžio metu D. P. pripažino padaręs pažeidimą, teismui paaiškino, kad teisme melavo, nes norėjo padėti draugui, jog šis neprarastų teisių vairuoti automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

D. P. kaltė be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-59-660/2015 esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. P. davė parodymus apie tai, kad 2014-06-17, apie 09.20 val. Kaune, Pašilės g. jis vairavo L. L. automobilį ir kliudė kitus du automobilius (34-35 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-59-660/2015 esančio įspėjimo (32 b.l.) bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolo (33-35 b.l.) nustatyta, kad D. P. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi jis suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-59-660/2015 duomenų taip pat matyti, jog 2015 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2015 m. vasario 5 d., nustatyta, kad L. L. 2014-06-17, 9.20 val. Kaune, prie Pašilės g. 28 vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį VW Passat ir iš įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Važiuodamas toliau nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Peugeot, po susidūrimo nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 125, 231.1 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (68-72 b.l.). Jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta liudytojų V. K., T. J., Š. D. parodymais ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (4-6 b.l.), eismo įvykio vietos schema (7 b.l.), T. J. paaiškinimu (8 b.l.), V. K. paaiškinimu (10 b.l.), Š. D. paaiškinimu (11 b.l.), fotonuotraukomis (12-14 b.l.), duomenimis apie įvykio įregistravimą (21-22 b.l.), kita bylos medžiaga.

Taigi liudytoju 2014 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausto D. P. parodymai, jog 2014-06-17, apie 09.20 val. Kaune, Pašilės g. jis vairavo L. L. automobilį ir kliudė kitus du automobilius, prieštarauja L. L. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu įvertintiems įrodymams, todėl pagrįstai teismas tokius D. P. parodymus vertino kaip melagingus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog D. P. suvokė, jog teisme duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. P. 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 10.30 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-59-660/2015, nurodydamas, kad 2014-06-17, apie 09.20 val. Kaune, Pašilės g. jis vairavo L. L. automobilį ir kliudė kitus du automobilius, tokie jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., sudėtį. D. P. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, kad D. P. skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6400. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-59-660/2015, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.