Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2014-05-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad R. G., būdamas UADBB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpyje nuo 2014-04-01 iki 2014-04-24, darbo dienomis, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo valandomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. įmonės buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini) , leido dirbti T. S. draudimo vadybininku UABDBB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, nustatyta tvarka jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo R. G. pažymi, kad pagal aktualią teismų praktiką nukentėjusiam asmeniui turi būti kompensuojama tiek turtinė, tiek neturtinė žala, susijusi su bylos nagrinėjimu priteisiant ją iš institucijos, nepagrįstai patraukusios asmenį administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad šioje byloje nėra ATPK 41³ str.1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 str., kuriame nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyvių byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu nenurodant jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad UADBB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G. ir T. S. siejo tam tikri santykiai, tačiau šiuos santykius laikyti atitinkančius darbo sutartimi reglamentuotus santykius, nėra pagrindo kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, kad R. G. T. S. įdarbino nelegaliai.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ str. sudėtį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla. Atsižvelgiama, ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos drauge.

Nustatyta, kad T. S. turėjo teisę vykdyti individualią veiklą, ką patvirtinta administracinio teisės pažeidimo byloje esanti Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti T. S. teisę vykdyti draudimo agentų ir brokerių veiklą (b. l. 9). Šiuo atveju UADBB „(duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. G. ir T. S. santykiai buvo įforminti oficialiai, tačiau ne darbo sutartimi, kaip ji apibrėžiama darbo įstatymuose, o finansų konsultanto tarpininkavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Analizuojant šios sutarties turinį kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis daryti vienareikšmišką išvadą, kad šalis faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas tuo pačiu sąlygotų ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą, nėra pagrindo. Iš sutarties turinio matyti, kad T. S. įsipareigoja UADBB „(duomenys neskelbtini)“ teikti tarpininkavimo surandant klientus ir sudarant su jais draudimo ir pensijų kaupimo sutartis paslaugas, o UADBB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėta sutartyje apibrėžtą atlygį, kuris priklauso nuo faktiškai suteiktų paslaugų apimties. Objektyvių duomenų apie tai, kad T. S. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai, nustatytu laiku būti darbo vietoje, kad šalis siejo pavaldumo santykiai, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas savo skunde. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad T. S. po 2014-04-01, kai su juo buvo nutraukta darbo sutartis, bendrovėje lankėsi epizodiškai, atėjęs į bendrovės patalpas faktiškai jokių su darbu susijusių funkcijų neatlikdavo, pasikonsultuodavo dėl klientų paieškos, pasižiūrėdavo savo kontaktus. Sutartimi apibrėžtos funkcijos buvo susijusios su klientų paieška ir tas funkcijas T. S., priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, galėjo atlikti savarankiškai prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką.

Apygardos teismo vertinimu apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas teisės normų bei teismų praktikos dėl darbo teisinių santykių citavimu nenurodant ir nepateikiant jokių objektyvių ir patikimų duomenų kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog UADBB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą direktoriaus R. G. ir T. S. siejo darbo santykiai, kurie turėjo būti atitinkamai įforminti. Apeliantui skunde nenurodžius jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad šalis šiuo atveju faktiškai siejo civiliniai teisiniai santykiai, apibrėžti civiline sutartimi. Tokią išvadą pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės, kad T. S. individualia veikla užsiėmė savarankiškai, bendrovėje nustatytai darbo tvarkai paklusti ir jos laikytis neprivalėjo, nei su R. G., nei su kitais UADBB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais pavaldumo santykiais susietas nebuvo, atlyginimas priklausė ne nuo atliekamo darbo ar funkcijų, o tiesiogiai nuo rezultato, kas reiškia, kad tokiu atveju, jei T. S. nesurastų nė vieno kliento, bendrovė neturėtų pareigos jam sumokėti. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, bendrovėje surastas darbo grafikas, kuriame nurodytas ir T. S. darbo laikas, nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti, kad T. S. bendrovėje dirbo. Tokios išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad T. S. vyko į mokymus, kuriuos jam nurodė bendrovės direktorius. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. S. į mokymus vyko siunčiamas direktoriaus R. G., taip pat nėra duomenų, kad už tuos mokymus sumokėjo pats R. G..

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nepriklausomai nuo to, kad tam tikri santykiai UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. S. siejo, byloje esančių faktinių duomenų visuma nėra pakankama išvadai, kad tokie santykiai turi darbo sutarties reglamentuotiniems teisiniams santykiams būdingų požymių.

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti bylinėjimosi iš laidas iš LR Valstybinės darbo inspekcijos ir šias išlaidas priteisti. Tenkinti tokį prašymą nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad pagrindas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą yra apeliacinis skundas, kuriame jį paduodantis asmuo nurodo savo nesutikimo su teismo išvadomis argumentus, motyvus bei formuluoja prašymus. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo gali išsakyti savo nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, tačiau, priešingai negu apeliaciniame skunde, pateikti savarankiškų reikalavimų negali. Šiuo atveju R. G. Kauno apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimo apeliacine tvarka neskundė, todėl apygardos teismas jo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyti prašymo nevertina ir dėl jo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.