Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Agnetai Liekytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., jo atstovui advokatui R. B., institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad R. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpyje nuo 2014-04-01 iki 2014-04-24, darbo dienomis, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo valandomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. įmonės buveinėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) leido dirbti T. S. draudimo vadybininku (duomenys neskelbtini) naudai, nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, nustatyta tvarka jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas R. G. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad dėl šios situacijos konsultavosi įmonės vyr. buhalterė Darbo inspekcijoje. Klausė, ar nebus pažeisti įstatymai, jei įmonė sudarys su darbuotojais finansinio konsultavimo sutartis. Konsultantė atsakė, kad nusižengimo nebus, jei bus bendradarbiavimo sutartis. Tačiau po 2 savaičių Darbo inspekcijos atstovai konstatavo nelegalų darbą. Darbuotojas T. S. jų bendrovėje dirbo iki 2014-04-01. Dėl studijų, šis darbuotojas negalėjo dirbti įmonės nustatytu laiku. Su juo buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią jis suranda įmonei klientą ir gauna komisinius. Jis galėjo užeiti į bendrovės patalpas, naudotis kompiuteriu, tačiau dirbo jam priimtinu laiku. Darbo grafikas sudarytas anksčiau, todėl T. S. išėjus iš darbo, grafikas liko nekoreguotas. Prašo nutraukti bylą, nes T. S. įmonės vardu jokių pareigų neatliko, įmonei buvo suteikta finansinio konsultavimo paslauga.

R. G. atstovas advokatas R. B. paaiškino, kad turi būti darbo sutarties požymius. Tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės darbas, einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba nustatytai darbo tvarkai ir atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo sąlygų. Nėra jokių argumentų, kurie atitiktų nelegalaus darbo sąvoką. Byloje yra pateikta tarpininkavimo sutartis ir T. S. yra pateikęs individualios veiklos pažymą. Taigi, tarp bendrovės ir T. S. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. T. S. galėjo savarankiškai, savo nuožiūra ieškoti klientų ir pristatyti bendrovės agentams. Sudarydama sutartį, bendrovė nepadarė pažeidimo. Institucijos atstovo argumentai, kuriais sieja nelegalų darbą ir draudimo santykius yra nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad T. S. dirbo nelegaliai. Prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas 200 litų. Vadovaujantis Konstitucinio teismo nutarimais, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, turėtos išlaidos advokatui apmokėti priskiriamos prie turtinės žalos ir priteisiamos iš valstybės, atstovaujamos institucijos.

Institucijos atstovas A. S. paaiškino, kad buvo gautas VDI pranešimas, susijęs su (duomenys neskelbtini) apie tai, kad yra pažeidimai, susiję su darbo laiko režimu ir kad asmuo teikia paslaugas su individualios veiklos pažyma. Patikrinimo metu buvo rastas darbuotojas T. S., kuris dirbo įmonės patalpose, dirbo su įmonės kompiuteriu ir dirbo su įmonės duomenų baze. Buvo pateiktas darbo grafikas, kuriame darbuotojas yra įtrauktas į tą darbo grafiką. Tai yra vienas iš darbo sutarties požymių. Patikrinimo metu darbuotojas pateikė paaiškinimą, kad dirbo toje įmonėje ir dėl mokslų negali toliau vykdyti tos veiklos, kadangi jam reikia vykti į sesijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 181 str. numato, kad darbdavys yra įpareigojamas išleisti į mokymo atostogas. Darbuotojas paaiškino, kad jo darbas realiai nepasikeitė, tik tiek, kad jam reikalingas laisvesnis darbo laikas. Asmuo pateikė individualios veiklos pažymą, kurioje numatyta tai, kad jis teikia draudimo agentų ir brokerių veiklą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir suformuota LVAT praktika, kurioje nurodoma, kad asmuo, vykdydamas individualią veiklą, turi būti visiškai savarankiškas, t.y. asmuo, turintis savo verslą. Pagal pateiktus darbuotojo ir direktoriaus paaiškinimus buvo taip, kad darbuotojas suranda klientą ir jį pristato įmonės darbuotojams. Įmonės darbuotojai įformina draudimą ir darbuotojui perveda 30-40 proc. komisinių. Šioje veikloje nėra savarankiškumo požymių. Savarankiškumo požymiai būtų tada, jeigu asmuo pagal Draudimo įstatymo 185 str. būtų sudaręs sutartį su draudimo įmone, bet ne tarpininku. Šiuo atveju įmonė yra brokeris, t.y. tarpininkas ir negalėjo sudaryti tokios tarpininkavimo sutarties. Žmogus galėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymą, jeigu jis būtų tiesiogiai sudaręs sutartį su įmone, o ne su tarpininku. Be to, kaip buvo nustatyta, kad asmuo, suradęs klientą, jis jį apiforminęs, priėmęs iš jo mokesčius ir tada atsiskaito su įmone. Tai yra savarankiškumo požymis, o ne tada, kai moka jam komisinius. Jis galėjo dirbti, bet tik sudaręs sutartį tiesiogiai su pagrindine įmone, o ne su tarpininku. Brokeris yra įstaiga, kuri atstovauja asmenį, o ne draudimo bendrovę. Asmuo, kuris dirbo su individualia veikla, nebuvo savarankiškas. Todėl ir buvo nustatyti darbo sutarties požymiai. Asmuo dirbo įmonei jos nustatytu laiku, buvo įtrauktas į darbo grafiką, kuris buvo sudarytas pavėluotai, darbo užmokesčio klausimas taip pat buvo aptartas ir kaip dabar buvo paaiškinta, kad jam šį mėnesį komisiniai bus išmokami. Įmonė, samdydama žmogų su individualia veikla, nesumoka pilnų mokesčių valstybei. Yra teiktos paslaugos netinkamai taikant teisės aktus. Direktorius paaiškino, kad daug anksčiau buvo sudaryta sutartis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad direktorius klaidina teismą, nes darbo sutartis buvo nutraukta 2014-04-01 ir tik po 17 dienų buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuri yra kaip ir neteisėta, nes 185 str. apibrėžia, kad darbuotojas su įmone turėjo sudaryti sutartį, o ne su tarpininku. Šiuo atveju darbdavys galėjo dirbti kartu su darbuotoju, galėjo būti pakeista darbo sutartis darbuotojo sutikimu, numatytas mažesnis darbo valandų skaičius, parašytas įsakymas remiantis DK 147 str. 7 d. ir būtų darbuotojui suteikta teisė dirbti jam laisvu laiku.

Liudytojas T. S. parodė, kad su įmone sudarė tarpininkavimo sutartį, kad galėtų dirbti pagal laisvą grafiką. Jis surasdavo klientus, atvesdavo į biurą. Sudarius sutartį, gautų komisinius. Ateidavo į įmonę, pasikonsultuodavo kaip ieškoti klientų, kokie bus kursai, naršydavo internete.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1p.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad T. S. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2014-03-20 iki 2014-04-01 (b.l.6). 2014-04-17 tarp paminėtos bendrovės ir T. S. , veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, buvo sudaryta Finansų konsultanto tarpininkavimo sutartis (b.l.7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos (2009 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1458/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 n. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika Nr. 17., p. 231-235).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai yra šie: 1. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. 2. asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Tai, kad darbuotojas atlieka ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo (pagaminti daiktą, suremontuoti automobilį, įrengti patalpą ir pan.), gali būti civilinių teisinių santykių, pvz., rangos, požymis. 3. asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. 4. asmuo dirba atlygintinai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 2005 m., P. 215–280).

Teismas, įvertinęs institucijos surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra faktų, akivaizdžiai liudijančių, kad tarp bendrovės ir T. S. buvo susiklostę darbo santykiai.

Sutartimi T. S. bendrovei įsipareigojo atlikti konkrečias funkcijas susijusias su konkretaus rezultato pasiekimu – ieškoti bendrovei asmenų, norinčių sudaryti draudimo, pensijų kaupimo sutartis, ruošti pasiūlymus ir atlikti kitokį parengiamąjį darbą. Institucija nesurinko faktų, kad finansų konsultantas T. S. bendrovėje vykdė bendro pobūdžio funkcijas, o ne teikė bendrovei paslaugas, susijusias su konkretaus rezultato pasiekimu. Tai, kad finansų konsultanto teikiamų paslaugų pobūdis sutapo su bendrovės vykdomos veiklos pobūdžiu ir kad teikiamos paslaugos buvo tęstinio pobūdžio, nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovę ir T. S. siejo darbo teisiniai santykiai. Byloje esantis 2014 metų balandžio mėnesio darbo grafikas, patvirtintas 2014-03-31 (b.l.11) , kuriame įrašytas T. S., nepaneigia aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai ir nėra pakankamas argumentas pagrįsti nelegalaus darbo faktą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad T. S. bendrovėje dirbo iki 2014-04-01, o grafikas patvirtintas 2014-03-31 ir vėliau nebuvo pakoreguotas. Teismas nepakankamais ir prielaidinio pobūdžio pripažįsta institucijos atstovo pateiktus argumentus, kad patikrinimo metu T. S. buvo bendrovės patalpose, dirbo su bendrovės duomenų baze. T. S. teisė būti bendrovės patalpoje, naudotis kompiuteriu nesuvaržyta nei teisės aktais, nei sutartimi ar kitais įsipareigojimais. Aplinkybę, kad patikrinimo metu naudojosi duomenų baze, nepatvirtina jokie įrodymai. Tokiu būdu institucija nesurinko įrodymų, paneigiančių, kad T. S. vykdė kitokias funkcijas, nei numatyta jo paslaugų teikimo sutartyje.

Teismas pažymi, kad atlikdamas darbo funkcijas, darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, darbo teisėje yra būtinas šalių pavaldumas, nes neįmanoma efektyviai organizuoti darbo, jei darbuotojas nebus įsipareigojęs veikti išimtinai darbdavio interesais. Tuo tarpu civilinių sutarčių pagrindu sutarties šalys veikia išimtinai savo interesais. Kaip matyti iš R. G. paaiškinimų, liudytojo T. S. parodymų, jis vykdė individualią veiklą derindamas ją su studijomis, jam patogiu laiku. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad direktoriaus nurodymu T. S. vyko į kursus. Šiuo atveju institucija taip pat nesurinko duomenų, kurie neginčytinai ir akivaizdžiai patvirtintų, kad bendrovė ribojo T. S. savarankiškumą ir kad jis laikėsi bendrovėje nustatytos tvarkos ir pakluso bendrovės, kaip darbdavio, nurodymams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Nustatydami šį požymį teismai turėtų tirti, koks yra atlygintinumo pobūdis – periodinės išmokos, kas mėnesį ar už atliktą darbą mokamos išmokos. Šis atlygintinumo pobūdis kai kuriais atvejais gali būti reikšmingas nelegalų darbą atribojant nuo civilinių sutarčių. Pvz., darbo teisiniams santykiams dažniau būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą, tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 2005 m., P. 215–280). Darbo teisėje darbo užmokestis – tai toks atlyginimas, kurį darbdavys moka darbuotojui, atliekančiam darbo funkcijas. T. S. atlygis su bendrove nustatytas sutarties II dalyje, pvz. 2 punkte nurodyta, kad bendrovė įsipareigoja mokėti komisinius 40 procentų nuo bendrovės gaunamo komisinio pagal finansų konsultanto sudarytas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartis. Iš sutarties turinio matyti, kad bendrovė su T. S. buvo susitarusi, kad už suteiktas paslaugas bus mokama pagal atlikto darbo rezultatus. Institucija nepateikė įrodymų, kurie akivaizdžiai nurodytų, kad T. S. buvo mokamas atlyginimas už jo teikiamas paslaugas (atliekamas funkcijas), kaip yra darbo teisiniuose santykiuose, o ne už atliktos veiklos konkretų rezultatą. Todėl teismas daro išvadą, kad institucija taip pat neįrodė ir šio, vieno iš esminių, darbo santykių požymių. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog tarp bendrovės ir finansų konsultanto T. S. susiklosčiusius santykius galima vertinti kaip darbo santykių esmę atitinkančius santykius.

Atmestinas R. G. prašymas priteisti išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Teismas pažymi, jog išlaidų turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas Lietuvos Respublikos ATPK279 straipsnyje. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. A4-689/2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartis Nr. N575-325/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartis Nr. N62-2891/2010; Klaipėdos apygardos teismo Nr. ATP-70-174/2014). Iš paminėtos normos analizės išeina, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

R. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.