Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui J. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei A. I. nuo 2022 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pastatas – gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai aprašyti Registrų centro išduotame 2022 m. gegužės 17 d. išraše.

4. Ieškovės nuosavybės teises į pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina 2022 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. gegužės 5 d. nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė ieškovės mamai O. P..

5. Ieškovė nurodė, kad po nekilnojamojo turto paveldėjimo ne kartą žodžiu prašė atsakovo atlaisvinti patalpas, 2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovui siuntė laiškus, SMS žinutes, kuriuose prašė iki 2023 m. spalio 15 d. išsikelti iš ieškovei nuosavybės teisę priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinys teisme gautas 2023 m. spalio 26 d., atsakovui asmeniškai įteiktas 2023 m. lapkričio 9 d. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, tai yra neustinka išsikelti iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

7. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas – gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai aprašyti Registrų centro išduotame 2022 m. gegužės 17 d. išraše nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovas, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlęs iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir juo naudojasi. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip pirmiau nurodyto turto savininkės, teises ir teisėtus interesus savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovo, yra susiklostę prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai (sudaryta nuomos, panaudos sutartis ir pan.), kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę toliau gyventi ieškovei priklausančiame nekilnojamajame turte, kaip minėta, atsakovas ginčija ieškovės reikalavimo – nesutinka išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas būtų atlaisvinęs ginčo nekilnojamąjį turtą, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais atsakovo veiksmais yra apribota ir ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovą iš užimamų nekilnojamųjų daiktų (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

10. Kaip minėta pirmiau, ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo 2022 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2022 m. gegužės 10 d., nes buvo padaryta klaida, kurios pagrindu išduotas 2022 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Neabejotina, kad po šio, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl tolesnio atsakovo naudojimosi jam nepriklausančiu nekilnojamuoju turtu, ieškovei reikalaujant atsakovą išsikeldinti, be kita ko, įvertinus ir tai, kad kaip rodo bylos duomenys, santykiai tarp šalių yra konfliktiški, atsakovas žinojo ir suprato apie savo pareigą išsikeldinti iš nekilnojamojo turto. Tačiau teismas vertina ir tas aplinkybes, kad nekilnojamąjį turtą ieškovė įgijo paveldėjimo teise pagal testamentą pagrindu, atsakovas pakankamai ilgą laiką gyveno ginčo patalpose (kaip nurodė ieškovė, apie tris metus), atsakovas kitos gyvenamosios patalpos šiuo metu neturi, jo turtinė padėtis nėra gera – Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos duomenimis nedirba, pajamų negauna, į tai, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą, yra dirbanti.

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas kyla atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

12. Šioje byloje ieškovė patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 220,00 Eur už teisinės pagalbos išlaidų, viso 295,00 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais daiktais iš ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pastatas – gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 295,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti 20 (dvidešimties) dienų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.