- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- I2-1173-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00610-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. V.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. KT-20(24) (toliau – ir Sprendimas) ir jos skundą perduoti nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodo, kad Taryba netinkamai išnagrinėjo jos skundą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio reikalavimų, jai nesuprantami Sprendimo priėmimo motyvai. Teigia, kad klausimas dėl teismo ekspertų S. B. ir G. B. veiksmų atitikties profesinės etikos principams liko neišnagrinėtas. Pažymi, jog 2024 m. vasario 7 d.- kovo 8 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-34/2024 (toliau – Ekspertizės aktas) buvo įrašyti neteisingi bei iškraipyti pareiškėjos atsakymai į jai pateiktus klausimus, dėl ko nepagrįstai buvo rekomenduota skirti kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę stacionarinės ekspertizės sąlygomis. Pareiškėjos vertinimu, ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintus principus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), pažeidimų. Tarnyba skundus nagrinėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas) nuostatomis. Išnagrinėjusi skundą, Tarnyba gali priimti Tarybos darbo reglamento 25 punkte nurodytus sprendimus.
Atsakovė teigia, kad Sprendimu pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu, nes Ekspertizės akte nurodytų duomenų, atliktų tyrimų, naudotų metodų ir būdų bei Ekspertizės akto išvadų vertinimas nėra priskirtini Tarybos kompetencijai. Be to, Sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kad buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame būtų pateiktas Ekspertizės akto vertinimas.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjos patikslintas skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, Tarybos kompetencijos ribose, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. KT-20(24) teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Sprendimą, pareiškėja prašo jos skundą perduoti nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenimis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-853/2023, pagrindu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje buvo atlikta pareiškėjos pirminė ambulatorinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, po kurios pareiškėjai rekomenduota atlikti kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę stacionarinės ekspertizės sąlygomis.
Nesutikdama su Ekspertizės akto išvada, pareiškėja kreipėsi į Tarybą, prašydama įvertinti teismo ekspertų S. B. ir G. B. veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms.
Sprendimu pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas konstatavus, jog skundas nėra priskirtas Tarybos kompetencijai
Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, Tarybos darbo reglamentas ir Etikos kodeksas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau ? skundai) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai yra pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.
Teismo eksperto pareigos yra nustatytos Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnyje.
Etikos kodekso, kuris apibrėžia teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį, 7 punkte išvardinti sąžiningumo principo elementai – šis principas reiškia, kad teismo ekspertas, be kita ko, privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3. p.). Etikos kodekso 9.2. punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis.
Pagal Tarybos darbo reglamento 25.2 punkte nurodyta, kad Taryba gali palikti skundą nenagrinėtą Darbo reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais <...>. Tarybos pirmininkas atsisako priimti skundą nagrinėti, jeigu Taryba yra neįgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu (9.2.1. papunktis.
Pažymėtina tai, kad ekspertų veiksmai, susiję su ekspertizės atlikimu ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad šių aspektų vertinimas priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nustatant, kad Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti teismo eksperto atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, pasirinktų tyrimo metodų ir būdų tinkamumą, be kita ko, įgaliojimai vertinti teismo eksperto atliktos ekspertizės ir surašyto ekspertizės akto teisėtumą ir pagrįstumą. Pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija (LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).
Nesutikimą su Ekspertizės akto išvada pareiškėja grindžia argumentu, kad Ekspertizės akte įrašyti neteisingi bei iškraipyti pareiškėjos atsakymai į jai pateiktus klausimus, dėl ko nepagrįstai buvo rekomenduota skirti kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę stacionarinės ekspertizės sąlygomis. Įvertinus tai, sutiktina su atsakovės argumentu, jog iš esmės pareiškėja į Tarybą kreipėsi ne dėl teismo ekspertų S. B. ir G. B. veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatom, o nesutikdama su teismo ekspertų pasirinktų tyrimo metodų ir būdų tinkamumu. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad teismo ekspertų S. B. ir G. B. proceso veiksmai buvo įvertinti teismų procesiniuose sprendimuose, todėl nebuvo pagrindo šių teismo ekspertų veiklos, susijusios su Etikos kodekso laikymusi, vertinimui.
Kadangi ekspertų veiksmai, susiję su ekspertizės atlikimu ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai, darytina išvada, jog Taryba pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą pagrįstai.
Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinu laikytinas reikalavimas pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti iš naujo netenkintinas.
Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisi žyminį mokestį netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.