Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

taip pat priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prasidėjo konfliktai su atsakovu. Kurį laiką leido atsakovui bendrauti su vaiku be apribojimų, tačiau tai nepatogu ieškovės šeimai. Tvarka reikalinga, kad būtų išvengta konfliktų. Atsakovas rašo skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Po šalių konfliktų ir atsakovo skundų vaikas nebenori bendrauti su atsakovu. Vaikas nuo gimimo gyvena su ja. Per sūnaus telefoną sūnaus grąžinimo klausimą išspręsti pavyksta, nes sūnus jai paskambina, ir praneša, kada grįš. Bendravimo tvarkos laikymosi griežtumas priklauso nuo atsakovo elgesio. Atsakovas turėtų pasiimti ir grąžinti vaiką ne į gyvenamąją, o į susitartą vietą. Atsakovas į Lietuvą grįždavo pakankamai dažnai ir susitikdavo su vaiku. 2.4 punktas turėtų būti papildytas, kad vaikas pasiimamas pirmą atostogų dieną 11 val. Atsakovas kišasi į jos gyvenimą, aiškina jai, kad ne taip auklėja vaiką. Ji nenuteikinėja vaiko prieš atsakovą. Po šalių konfliktų vaikas pradėjo lankytis pas psichologą. Atsakovo bendravimas su vaiku nekenktų vaikui, jeigu vaikas nematytų šalių tarpusavio konfliktų. Jie neprivalo vaiko auklėti bendrai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad šeima vaiko teisių skyriui yra žinoma dėl atsakovo skundų, tačiau vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pasikalbėjus su vaiku, šis paaiškino, kad nori bendrauti su abiem tėvais, yra patenkintas dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeistų vaiko interesų. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovas savo bendravimo tvarkos nepasiūlė. Pastebėjo, kad pranešimai buvo gauti dėl to, kad šalys nesusitarė dėl bendravimo tvarkos su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, kurį laiką gyveno kartu. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė; atsakovas, nors ir nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau yra pripažinęs tėvystę ir vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu.

Ieškovė prašo sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė savo siūlomą (prašomą nustatyti) tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas savo siūlomos bendravimo tvarkos nepateikė, prašė, kad bendravimo tvarka apskritai nebūtų nustatyta, taip pat išreiškė pageidavimą, kad sūnui iki 14 metų amžiaus nebūtų atskiesta, kad atsakovas nėra jo biologinis tėvas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka iš esmės yra gera ir atitinka vaiko interesus; pažymėjo, kad, šalims nesutariant, visgi reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Be to, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp bylos šalių nebuvo nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad konkreti tvarka ir toliau neturėtų būti nustatyta. Ieškovės teigimu, ji laisvai leisdavo bendrauti atsakovui su sūnumi, tačiau paskutiniu metu prasidėjo nesutarimai su atsakovu. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma būtent dėl atsakovo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurie nepasitvirtino. Taigi tarp bylos šalių kyla ginčas būtent dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, todėl yra pagrindas spręsti bendravimo tvarkos nustatymo klausimą. Pažymėtina, kad, nors bendravimo tvarkos variantą pasiūlė tik ieškovė, tačiau ir jos siūlomame variante yra numatyta galimybė šalims susitarti dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių visgi yra ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė šį reikalavimą, atsakovas nepasinaudojo teismo siūlymu pateikti savo siūlomą bendravimo tvarką, bendravimo tvarkos variantą pasiūlė tik ieškovė, todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė patikslino prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nurodydama, kad 2.4 punktas turėtų būti papildytas, kad vaikas pasiimamas pirmą atostogų dieną 11 val., todėl atsižvelgiant į šią ieškovės išdėstytą poziciją, šis bendravimo tvarkos punktas papildytinas pagal ieškovės prašymą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatytina sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, ką nurodė ir pati ieškovė.

Atsakovas išreiškė prašymą nustatyti, kad bylos šalių sūnui, iki jam sukaks 14 metų, nebūtų pasakyta, kad atsakovas nėra jo biologinis tėvas. Nors šis atsakovo prašymas nėra bylos nagrinėjimo dalykas (byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo) ir šis klausimas (dėl vaiko informavimo apie biologinį jo tėvą) negali būti išspęstas nustatant atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu vaikui yra 9 metai, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp sūnaus ir atsakovo yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas pripažįsta atsakovą savo tėvu, noriai su juo bendrauja, todėl, sprendžiant bet kokius su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir informacijos apie biologinę tėvystę atskleidimą, bylos šalys (vaiko tėvai) turėtų veikti apdairiai, rūpestingai ir išimtinai vaiko interesais, kad nebūtų padaryta ar būtų padaryta kuo mažesnė žala vaiko psichinei sveikatai, emocinei gerovei, fizinei ir psichinei raidai.

Nors atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagrindo nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra, todėl, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 170 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant ieškinį.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos nustatymas – naikintinos, įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove G. K..

Nustatyti atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) Atsakovas M. B., būdamas Lietuvoje, su sūnumi D. B. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš anksto sutartoje vietoje šeštadienį 11 val. ir grąžindamas į iš anksto sutartą vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val. Apie planuojamą grįžimą atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš 7 (septynias) dienas.

2) Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio.

3) Atsakovas M. B. praleidžia su sūnumi D. B. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaiko motina. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikui galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijų priemonėmis. Nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu.

4) Atsakovas M. B. neporiniais metais su sūnumi D. B. praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, poriniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas sūnų iš sutartos vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžindamas vaiką į sutartą vietą paskutinę atostogų dieną iki 18 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikui galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijų priemonėmis. Nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.

5) Tėvas turi teisę švęsti kartu su vaiku Tėvo dieną bei savo gimtadienį, sūnų pasiima 11 val. iš sutartos vietos ir grąžina į sutartą vietą iki kitos dienos 18 val.

6) Motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį.

7) Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimo tvarka sudarytų galimybes nepilnamečiui vaikui dalyvauti būreliuose ar kituose užsiėmimuose, nepažeistų mokymosi proceso ir vaiko dienos režimo.

8) Norint vaiko tėvui keisti bendravimo su vaiku, susitikimo, paėmimo datą ir laiką, nustatytą šioje bendravimo tvarkoje, atsakovas įsipareigoja iš anksto įspėti apie tai vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki matymosi datos. Neįspėjus per nurodytą terminą, vaiko motina turi teisę atsisakyti perduoti sūnų vaiko tėvui.

9) Jeigu pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvų, bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną.

10) Visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais, prieš perduodant nepilnametį sūnų vaiko tėvui, yra atsižvelgiama į vaiko norą bendrauti su savo tėvu, taip pat atsižvelgiama į vaiko emocinę ir psichologinę būseną perdavimo metu. Perdavimo metu vaikui aiškiai išreiškus atsisakymą bendrauti su savo tėvu, vaiko motina turi teisę neperduoti nepilnamečio sūnaus tėvui.

11) Šalys, bendraudamos su nepilnamečiu vaiku, įsipareigoja nenuteikinėti sūnaus kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

12) Atsakovas šioje tvarkoje numatytus įpareigojimus pranešti apie savo grįžimą į Lietuvą ir vaiko pasiėmimą bei grąžinimą, visais atvejais informuoja ieškovę per nepilnamečio sūnaus mobilųjį telefoną.

Priteisti iš atsakovo M. B. 320 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K..

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos atsakovo M. B. bendravimo su sūnumi D. B. tvarkos nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.