- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- eI-3113-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01316-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Ernestas Spruogis, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- K. K., D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir D. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2019-02-28 sprendimą Nr. 21R-159(AG-156/04-2019) dėl atsisakymo priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti pareiškėjų 2019-02-25 skundą dėl 2019-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ Komisijai nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2019-02-28 Komisija priėmė sprendimą Nr. 21R-159(AG-156/04-2019) (toliau - Sprendimas), kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjai mano, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai, priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau - Administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nuostatas ir turi būti panaikintas, o pareiškėjų prašymas panaikinti skundžiamą aktą išnagrinėtas, nes keliamą ginčą tarp šalių siekia spręsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 2,3309 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 2,9295 ha (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypas valdomas pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais. 2018-08-20 Pareiškėjų vardu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) buvo pateiktas prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame buvo išdėstytas prašymas atidalinanti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (paslaugos užsakymo ŽPDRIS sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypui naudojimo būdas nėra nustatytas, pareiškėjai 2018-12-10 pateikė atsakovei prašymą „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“, kuriuo pareiškėjai prašė nustatyti Žemės sklypui naudojimo būdą (toliau - Prašymas 2). 2019-01-25 atsakovė pateikė pareiškėjams raštą, kuriuo atsisakė pradėti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nurodydama, kad organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjų pageidaujamas tikslais nėra teisinio pagrindo 2019-02-25 pareiškėjai, nepraleisdami apskundimo termino, pateikė skundą Komisijai), kuri atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas pasirinko teisę kreiptis į Komisiją tikėdamasis ikiteisminio ginčo išsprendimo, taip pat - skundų nagrinėjimas Komisijoje neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Komisijai atsisakius priimti nagrinėti Pareiškėjo skundą, Pareiškėjo teisė išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu, neapkraunant teismų darbu bei mažesnėmis sąnaudomis buvo pažeista. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius nagrinėjo panašią bylą: pareiškėjas skundė Palangos m. savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo pastaroji atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengime (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018-11-06 sprendimas Nr. 3R2-71 (AG2-45/15-2018). Taigi Komisijos kitas skyrius priėmė kito pareiškėjo skundą iš esmės analogiškoje byloje (laikė, kad jo nagrinėjimas yra Komisijos kompetencijoje), nagrinėjo skundą ir priėmė sprendimą. Pareiškėjai nurodo, jog Komisija skundą atsisako nagrinėti formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į visas pateiktas faktines aplinkybes ir teisinės gynybos priemones, kurias gali naudoti ginčo šalys (el.b.l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors atsakovu šioje administracinėje byloje nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau jos atžvilgiu nėra reiškiami reikalavimai. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos sprendimu atsisakyti priimti jų skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų Komisijos kompetencijai, skunde iš esmės vadovaujasi bendrojo pobūdžio taisyklėmis, tačiau neatsižvelgia į Komisijos sprendime nurodytas specialiąsias teisės normas, taikytinas šiuo konkrečiu atveju, todėl pareiškėjų skundas jau vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjams, bet ir dar dešimčiai bendrasavininkų. 2018-12-12 pareiškėjai teikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatyti naudojimo būdą daliai ginčo žemės sklypo, tačiau tokia situacija, kuomet žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas tik daliai žemės sklypo, yra negalima. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu, vadinasi, norint nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, reikalingas visų ginčo žemės sklypo savininkų prašymas ir bendras sutarimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas ne tik Apraše numatytas teisinis reglamentavimas, Taisyklių 53 punktas, bet ir kitų ginčo žemės sklypo bendrasavininkų teisės ir interesai į jiems nuosavybės teise priklausantį objektą bei jo valdymą, naudojimą ir disponavimą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, Atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei nustatyti ginčo žemės sklypo dalies naudojimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-02-28 sprendimo Nr. 21R-159(AG-156/04-2019), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (el. b.l. 18, 19), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams D. K. ir K. K. nuosavybės teise priklauso 2,3309 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 2,9295 ha (el. b.l. 25-27). Minėtas žemės sklypas pareiškėjų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais.
Pareiškėjai per ŽPDRIS 2018-08-20 pateikė prašymą organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo buvo prašoma atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo ginčo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (el. b.l. 28-30. Taip pat pareiškėjai 2018-12-10 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“, kuriuo buvo prašoma nustatyti ginčo žemės sklypui naudojimo būdą (el. b.l. 32).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-01-25 pateikė pareiškėjams raštą „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (el. b.l. 16,17).
Dėl minėto atsakovės 2019-01-25 rašto pareiškėjai 2019-02-25 pateikė skundą Komisijai, kuri 2019-02-28 sprendimu Nr. 21R-159(AG-156/04-2019) atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o taip pat dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog Komisija nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisija nesprendžia ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų (bylų). Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog atsakovės ginčo 2019-01-25 raštas Nr. A256- 79/19(2.14.2.12-MP8) neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytų ginčų pobūdžio, o yra priimtas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, todėl Komisija pagrįstai nurodė, jog dėl ginčijamo atsakovės rašto pareiškėjai turėjo kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtą nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjams, bet ir kitiems bendrasavininkams. Tuo tarpu pareiškėjai 2018-12-10 kreipdamiesi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“ prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą tik jų atidalytoje sklypo dalyje. Duomenų, jog kiti žemės sklypo bendraturčiai teikė prašymą dėl naudojimo būdo nustatymo likusioje žemės sklypo dalyje, nėra. Vadinasi, likusioje žemės sklypo dalyje naudojimo būdas projekto sprendiniais nebūtų nustatytas, o tai prieštarautų Taisyklių nustatytiems reikalavimams (prieštarautų Taisyklių 53 punktui).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų K. K. ir D. K. skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako (tame tarpe dėl kitų Komisijos teritorinių skyrių sprendimų, kadangi pareiškėjų skundo dalykas yra ginčijamas 2019-02-28 Komisijos sprendimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų K. K. ir D. K. atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.