Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3458 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. Š. (P. Š.) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 10 metų laisvė atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeistas 2015 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis – P. Š., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus, paskirta bausmė padidinta iki 13 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 13 metų.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 12 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 29 d. – 2 metai 9 mėnuo 14 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-3956 nutarė taikyti P. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą

Komisija tokį sprendimą priėmė motyvuodama tuo, kad P. Š. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį devynis kartus skatintas (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 27 d.), du kartus baustas (paskutinį kartą 2020 m. liepos 29 d.), galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu išskirtiniais adaptacijos sunkumais nepasižymėjo, santykiai su kitais nuteistaisiais neutralūs, konfliktinių situacijų neinicijuoja, elgesys pakankamai ramus, nepretenzingas. Bausmės atlikimo metu Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą bei gavo suvirintojo elektra rankiniu būdu ir baldžiaus profesines kvalifikacijas. Nuteistojo darbinę patirtį sudaro tik veikla įkalinimo įstaigoje – nuo 2015 m. lapkričio 17 d., pastarojo prašymu, paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ūkio darbams atlikti, nuo tų pačių metų gegužės 25 d. perkeltas dirbti statybininku, nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus kalėjime dirba pagalbiniu darbininku. 2019 m. lapkričio 5 d. asmeniui buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, 2020 m. rugpjūčio 5 d. tokia teisė atimta, kadangi padarė nustatytos tvarkos pažeidimą (neteisėtai laikė mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę). 2022 m. gruodžio 30 d. ši teisė nuteistajam vėl suteikta, jis perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis išsprendė finansinius sunkumus, stebimi teigiami pokyčiai šios srities valdyme, kadangi nuteistasis užsitikrina pajamas iš darbinės veiklos, savo bei artimųjų pagalba padengė civilinius ieškinius. Socialinius ryšius asmuo palaiko tik su teta, kuri palaiko nuteistąjį visu bausmės atlikimo metu, vyksta pas ją trumpalaikių išvykų metu, planuoti gyventi atlikęs bausmę, mamos paieškos buvo nesėkmingos. Asmens nusikalstamas elgesys stipriai susijęs su alkoholio vartojimu, nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėje priemonėje, skirtoje alkoholio vartojimo prevencijai. Nuteistasis teigia suvokiantis savo problemines sritis, jų įtaką nusikalstamam elgesiui, geba įvardinti žingsnius problemų sprendimui, tačiau išlieka vengiantis įsitraukti į resocializacijos procesą bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios padėtų valdyti aktualius kriminogeninius poreikius. P. Š. išlieka įsitikinęs, kad jau yra pasikeitęs, išsprendęs turėtas problemas, jo tikslai nukreipti į darbinę veiklą, gyvenamosios vietos užsitikrinimą, galimai šeimos kūrimą. Šiuo metu teigia gebantis pakankamai įvertinti tai, kad jo veiksmų eiga gali turėti tam tikras pasekmes ir prognozuoti savo elgesio poveikį sau bei kitiems, teigia suvokiantis savo atsakomybę dėl problemos atsiradimo.

Nutarime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 24 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, skirtą aktualių kriminogeninių poreikių valdymui, ypatingą dėmesį atkreipiant į elgesio, mąstymo bei nuostatų sritis. P. Š. vykdė šias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. liepos mėn. lankė ir sėkmingai užbaigė „Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymo“ užsiėmimus, tęsia darbinę veiklą, padengė turėtus įsiskolinimus. Nuo 2023 m. vasario 7 d. nuteistajam leidžiama periodiškai parvykti aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius, į bausmės atlikimo vietą sugrįžta laiku, nustatytos tvarkos nepažeidinėja. P. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tikslinėse priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, socialinių įgūdžių lavinimui. Komisija konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą, valdydamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir bausmės tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis.

Yra pateiktos dvi komisijos narių atskirosios nuomonės, kad sunkus nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu buvo perkeltas į besargybą, tačiau grąžintas už drausmės pažeidimus, nedalyvavo tęstinėse priemonės dėl alkoholio vartojimo, stokoja motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą, dėl ko manytina, kad nuteistajam dar per anksti likusią dalį atlikti nestruktūruotoje aplinkoje; alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu, stokoja problemų įžvalgos ir jų sprendimo būdų, vengia įsitraukti į resocializacijos procesą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020). Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. Š. 2/3 bausmės atliko 2022 m. gegužės 12 d. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 12 d., nuo 2019 m. birželio 28 d. perkeltas iš Lukiškių kalėjimo – tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas jau penktąjį kartą, 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Komisija nutarė nuteistajam lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikyti. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2017 m. liepos 5 d., metu nustatyta vidutinė rizika. Vėlesnių vertinimų, atliktų 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. gruodžio 23 d. metu, nors buvo stebėta teigiama dinamika atitinkamose srityse (nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos ir bedarbystės problemas po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos), vis tik vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Tuo tarpu, atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. gegužės 16 d., reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. Vėlgi, atliekant pakartotinį rizikos vertinimą 2023 m. spalio 19 d., nustatyta, kad išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nepaisant teigiamų pokyčių lėšų tvarkymo ir pajamų srityje. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam nuo 2022 m. gruodžio 30 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (tokia teisė prieš tai buvo atimta už pažeidimo padarymą). Nutarime yra akcentuojama, kad visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. Š. pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad iš esmės visą laikotarpį asmuo dirbo – buvo paliktas Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje ūkio darbams atlikti (esant jo paties prašymui), vėliau, t. y. nuo 2015 m. gegužės 25 d. perkeltas dirbti statybininku, o nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. dirba Vilniaus kalėjime pagalbiniu darbininku. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas už stropų, sąžiningą darbą, yra stebima aukšta nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje. Nors nuteistasis iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo (veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus), tačiau darbinę patirtį sukaupė dirbdamas įvairius darbus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, vengiantis konfliktinių situacijų, buvo devynis kartus skatintas ir du kartus nubaustas už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko stiprius ir motyvuojančius ryšius su teta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste būtina įvertinti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie pakankamus nuteistojo elgesio pokyčius, vertinant, ar asmenį toliau galima taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-34158 matyti, kad vertinant nuteistojo elgesio motyvaciją ir situacines aplinkybes, pastebima, kad pastarojo destruktyvūs veiksmai pasireiškė impulsyviai, spontaniškai, pasiduodant destabilizuojančios aplinkos įtakai. Nors pats nuteistasis save apibūdina kaip ramų, nelinkusį veltis į konfliktines situacijas, nėra užfiksuota smurtinio elgesio, vis tik tikėtina, kad frustruojančių bei liečiančių nuteistojo poreikius bei asmeninius interesus situacijų metu, esant negatyviam supančios aplinkos pastiprinimui bei įtakai, jo reakcijos gali būti spontaniškos. Kas susiję su nusikalstamos veikos padarymu, nurodyta, kad dalį atsakomybės asmuo yra linkęs perkelti situacijai, kitiems asmenims, aplinkybėms. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad P. Š. stokoja tinkamų problemų identifikavimo ir sprendimo būdų, nors pats teigia suvokiantis savo problemines sritis, išlieka vengiantis įsitraukti į resocializacijos procesą bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios padėtų valdyti aktualius kriminogeninius poreikius, o vertinant nuteistojo kriminalinę patirtį, drausmės reikalavimų pažeidimus, galima teigti, kad asmuo ne visuomet geba objektyviai prognozuoti savo elgesio tolesnes perspektyvas. Pažymėtina, kad nors nuteistasis buvo devynis kartus paskatintas, jam du kartus skirtos nuobaudos, dėl vienos iš jų asmuo prarado teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, taigi net ir struktūruotoje aplinkoje asmuo ne visuomet geba pasirinkti tinkamą elgesio variantą, griežtai laikytis nustatytų taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes, galima teigti, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys yra aktuali kriminogeninė sritis, jo nepakankamas savo elgesio suvokimas ir pasekmių įvertinimas priimant sprendimus praeityje skatino nusikalstamą elgesį. O tai, kad šiuo metu stokoja gebėjimo identifikuoti problemas ir jas spręsti, įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, sudaro prielaidas manyti, kad asmuo visgi negeba pakankamai įsisąmoninti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių. Kaip jau buvo minėta, be pokyčių srityje, susijusioje su finansų valdymu, atlikus kelis iš eilės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nebuvo nustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis tik socialinės reabilitacijos priemonės, kurios yra skirtos mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcijai, šiuo metu pozityvių rezultatų nepasiekia dėl nuteistojo motyvacijos stokos bei orientacijos tik į savęs realizavimą darbinėje veikloje.

Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad statiniais P. Š. kriminogeniniais veiksniais pripažintini: ankstesnis teistumas už įsibrovimą, nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika, itin sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas, būdingas turtinių nusikaltimų elgesio modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, yra: oficialios darbinės patirties stygius, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė. Taigi, nustatyti keturi statiniai ir aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Pažymėtina, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo nebuvo vienareikšmiška, du komisijos nariai neįžvelgė galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, vertinant, kad nuteistajam per anksti atlikti bausmę nestruktūruotoje aplinkoje.

Matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių (formaliai patvirtino savo gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybes, būdingos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, sulaukia savo tetos palaikymo ir paramos), tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, nepakankamai problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino, P. Š. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-25-3956 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. Š. (P. Š.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.