Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. Č. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2020 m. balandžio 3 d. tinkamai – asmeniškai, remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 23 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktos 2018 m. gruodžio 1 d. Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 1 d. Vytenio g., Vilniuje dėl atsakovo E. Č., vairavusio transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį bei ją atlygino, išmokėdamas 1 107,79 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą bei atsakovas neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčija, nors ieškinys atsakovui įteiktas asmeniškai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 107,79 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 107,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas, 125709291, naudai 1 107,79 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus ir 79 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 107,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.