Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-757-227/2016

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00366-2016-7

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1221-828/2016 pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto reikalingumo nustatymo suinteresuotiems asmenims V. K., V. K., G. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjo K. K. (pareiškėjo tėvo) mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas jo išlaikymas.Pareiškėjas nurodė, kad tėvas testamentu jam priklausantį turtą, tarp jų gyvenamojo namo su priklausiniais paliko jo broliui V. K.. Palikėjo mirties dieną jis buvo pilnametis, tačiau jis mokėsi gimnazijos dieniniame skyriuje, siekė vidurinio išsilavinimo, jokio savo turto ar pajamų (išskyrus per vasaros atostogas gautą 1037,85 Eur darbo užmokestį) neturėjo, jo pragyvenimo šaltinis buvo tėvo parama, su kuriuo jis gyveno ir buvojo išlaikomas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino, paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. palikėjo K. K. mirties dieną buvo reikalingas palikėjo išlaikymas.Nustatė, kad pareiškėjo tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjas ir V. K., kuriam 2012-10-05 testamentu palikėjas jam priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas palikėjo mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo jau pilnametis, tačiau jokių pajamų ir jokio turto jis neturėjo, savęs išlaikyti negalėjo. Pareiškėjas palikėjo mirties dieną mokėsi gimnazijos dieniniame skyriuje, siekė vidurinio išsilavinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjo per 2015 mokslo metų vasaros atostogas gautas darbo užmokestis (1 037,85 Eur neatskaičius mokesčių) buvo akivaizdžiai nepakankamas, kad jis be kitų asmenų paramos galėtų pragyventi iki įgys vidurinį išsilavinimą, dirbti besimokydamas jis negalėjo.Pripažino, kad paramą jam privalėjo teikti jo tėvai palikėjas bei L. L. (CK 3.194 str. 3 d.). Vertino pareiškėjo, suinteresuotų asmenų V. K., G. B. paaiškinimus, liudytojo S. B. parodymus apie tai, kad palikėjas išlaikė pareiškėją, taip pat liudytojos A. B. parodymus, kad palikėjas jai yra sakęs, jog šeimos narius išlaiko V. K.. Pažymėjo, kad V. K., vienintelis ginčijantis pareiškimo pagrįstumą, pripažįsta pareiškėjo išlaikymo reikalingumo faktą, nurodydamas, kad pats rėmė brolį.Sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas jo išlaikymas (CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau - Teismas) netinkamai aiškino Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnio 1 dalį, neteisingai nustatė, jog palikėjas iki savo mirties dienos išlaikė pareiškėją, kadangi jį pilnai išlaikė ir iki šiol išlaiko mama L. L., gyvenanti ir dirbanti užsienyje, kiti šeimos nariai prie to prisidėdavo dovanomis, apeliantas nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. spalio mėnesio padėjo pareiškėjui, su juo gyveno. Pareiškėjas gauna 120,73 Eur našlaičio pensiją, yra darbingas, 2015 m. vasarą gavo 1037,85 Eur pajamas, tapęs pilnamečiu paramos iš tėvų nebuvo prisiteisęs, kas paneigia, jog jam buvo reikalingas išlaikymas.Teigia, kad suinteresuoti asmenys V. K., G. B., būdami nepatenkinti dėl testamento sudarymo apelianto naudai, neteisingai nurodė, jog pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis buvo palikėjo parama, kadangi jis sirgo, gydėsi, pirko vaistus, gaunamos 240 Eur negalėjo pakakti ir pareiškėjo išlaikymui. Liudytojas S. B. yra sesers G. B. uošvis, galimai paprašytas paliudyti pareiškėjo naudai, su palikėj u draugais nebuvo, todėl negalėjo aptarinėti pareiškėjo išlaikymo klausimo.Pareiškėjas siekia gauti nekilnojamojo turto dalį, o ne piniginę kompensaciją, kas patvirtina, jog jam parama pinigine išraiška nereikalinga.Teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjui buvo teikiama turtinė pagalbą, ar ji buvo pagrindinis, pastovus jo pragyvenimo šaltinis, įvertinti, kad pareiškėjas palikėjo mirties dieną buvo darbingas ir pilnametis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. su skundu nesutinka, teigia, kad reikalavimas pilnai įrodytas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo G. B. su skundu nesutinka.Atsiliepime teigia, kad K. K. iki savo mirties išlaikė pareiškėją, su juo gyveno, pareiškėjui reikėjo išlaikymo, nes jis, nors ir tapo pilnamečiu, mokėsi gimnazijoje, dirbo 2015 m. vasarą Vilniuje, kad galėtų slaugyti, padėti sergančiam tėčiui. Tėtis norėjo pasiimti pareiškėją į savo globą iš mamos teisminiu keliu, ketino pakeisti testamentą, įtraukiant į jį ir pareiškėją. Mama L. L. pareiškėjo išlaikyti negalėjo, nes mokėsi universiteto dieniniame skyriuje, gyveno iš pašalpos, kuri per pusę mažesnės nei tėčio pensija, 2014, 2015 m. turėjo skolų greitųjų kreditų bendrovėms, užsienyje nedirbo, sūnų paremdavo daržovėmis, pieno produktais iš kaimo. Liudytojas S. B. su tėčiu buvo geri draugai, todėl nepagrįstas teiginys, kad jis gali meluoti. Apelianto atlyginimas buvo minimalus, jis gyvena su 7 metų dukra, todėl vienas išlaikyti šeimos, namo, automobilio negalėjo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas D. K. su skundu nesutinka. Nurodo, kad paramos iš abiejų tėvų neprisiteisė, nes jam tėvo, su kuriuo gyveno nuo 2014 metų iki mirties, išlaikymo pakako. Iki tėčio mirties pajamų neturėjo, nes mokėsi gimnazijoje, kurią baigė 2016 metais, mama jam paramos neteikė, nes nedirbo, mokėsi, turėjo skolų, ką patvirtino suinteresuotas asmuo V. K., liudytojas S. B., bendravęs su tėčiu ir neturintis suinteresuotumo byloje. Kad pareiškėją išlaikė K. K. patvirtino suinteresuoti asmenys G. B., V. K., kurie, priešingai, nei teigia apeliantas, jokių pretenzijų dėl palikimo neturi. Pareiškėjui reikalingas būstas, dėl to nesutiko tartis dėl piniginės kompensacijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens V. K. apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti šiai teisei įgyvendinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui išlaikymas buvo reikalingas.Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar K. K. mirties dieną (2015-10-16) jo pilnamečiui, gimnazijoje besimokančiam sūnui D. K. buvo reikalingas išlaikymas.Apelianto nuomone, pareiškėjas gauna našlaičio pensiją, yra darbingas, vasaros atostogų metu iki pareiškėjo mirties dirbo ir gavo pajamas, iš tėvų paramos nebuvo prisiteisęs, jį išlaikė kiti asmenys, ne palikėjas, todėl papildomos lėšos palikimo atsiradimo metu pareiškėjui nebuvo reikalingos ir byloje nenustatyta, kad K. K. teikiama parama buvo pareiškėjo pragyvenimo šaltinis.Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esančių įrodymų pakanka pareiškėjo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176-185 str.).CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi

pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai: toks pateikiamas sąrašas yra nebaigtinis, gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius. Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

Pažymėtina, kad teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Byloje dėl pilnamečio aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančio vaiko iki 24 metų išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kai šis faktas reikalingas teisei į privalomąją tėvo (motinos) palikimo dalį įgyti, sistemiškai aiškinant CK 3.194 straipsnio 3 dalies ir 5.20 straipsnio nuostatas, toks faktas gali būti nustatytas tik tokiu atveju, jeigu bus konstatuotas ne tik pareiškėjo išlaikymo reikalingumas, buvęs jo tėvo (motinos) mirties dieną, bet ir tuo momentu egzistavusi pareiškėjo teisė gauti tėvo (motinos) išlaikymą. Spręsdamas pilnamečio vaiko išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas turi nustatyti, ar toks asmuo turėjo teisę gauti išlaikymą iš savo tėvo (motinos) šiam esant gyvam. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Todėl apelianto argumentai, kad byloje neįrodyta, jog K. K. teikė išlaikymą pareiškėjui, kad iš tėčio gaunama parama buvo pagrindinis ir pastovus jo pragyvenimo šaltinis, neturi teisinės reikšmės, šiuo atveju reikalinga nustatyti, ar pareiškėjas turėjo teisę tokią paramą gauti.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tėvo mirties dieną 2015-10-16 nors buvo pilnametis(18 m. ir 26 d), tačiau jokių pajamų ir jokio turto jis neturėjo, savęs išlaikyti negalėjo, mokėsi gimnazijos dieniniame skyriuje, siekė vidurinio išsilavinimo. Pastebėtina, kad pats apeliantas skunde nurodo, jog pareiškėjui išlaikymas buvo reikalingas, D. K. išlaikė mama, kiti šeimos asmenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad mokydamasis gimnazijos dieniniame skyriuje, pareiškėjas, tėvo mirties dieną, turėjo lankyti pamokas ir skirti laiko namų darbams, negalėjo dirbti ir savarankiškai išlaikyti savęs.Pažymėtina, kad nors pareiškėjas 2015 metų vasarą, atostogų metu, dirbo UAB „Premier restaurants“ ir gavo 1037,85 Eur darbinių pajamų, tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjui tėvo mirties dieną išlaikymas buvo reikalingas. Be to, minėta aplinkybė patvirtina, kad jis taip pat dėjo pastangas gauti papildomas pajamas atostogų metu, o mokydamasis bei siekdamas vidurinio išsilavinimo dirbti negalėjo ir tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjui tėvo mirties dieną buvo reikalinga finansinė parama.Nors apeliantas teigia, kad pareiškėją išlaikė tik mama, tačiau nepaneigtos pareiškėjo, suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, jog L. L. palikėjo mirties metu mokėsi universiteto dieniniame skyriuje, ką patvirtina ir Vilniaus Universiteto pažyma apie studijas (b.1.89), 2014, 2015 metais turėjo paskolų, užsienyje nedirbo. Nors K. K. mirė po ligos, gydėsi ligoninėje, todėl tikėtina, jog turėjo papildomų išlaidų gydymui, tačiau pats apeliantas teigia, jog tėčio pajamos sudarė 240 Eur neįgalumo pensija, be to, jis turėjo nekilnojamojo turto, kuris testamentus paliktas apeliantui. Todėl manytina, kad K. K. turtinė padėtis leido jam teikti pilnamečiui sūnui D. K. paramą.

Be to, nors apeliantas nesutinka su suinteresuotų asmenų V. K., G. B. paaiškinimais, liudytojo S. B. parodymais dėl to, kad palikėjas iki mirties išlaikė sūnų D. K., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, manytina, kad nėra pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais, nenustatyta, jog šie asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pripažįsta aplinkybę, jog pareiškėjas gyveno viename name, todėl labiau tikėtina, kad palikėjas, suteikęs būstą savo pilnamečiui sūnui D., taip pat jam teikė paramą.Kadangi pareiškėjui tik po tėvo mirties buvo paskirta 120,73 Eur valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija (b.1.20), todėl sprendžiant, ar tėčio mirties dieną (2015­10-16) jam buvo reikalingas išlaikymas, minėta aplinkybė neturi jokios reikšmės.Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai jos tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nes dėl amžiaus, mokymosi gimnazijoje jam galimybių įsidarbinti nebuvo, duomenų apie tai, kad pareiškėjas gavo pajamų, turėjo turto, byloje nėra. Kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus.Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas byloje nustatytoms aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl atmeta visus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistu.