- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2-18745-845/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-13511-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- R. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Z. 1 145,45 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 41,23 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovė R. Z. (buvusi pavardė A.) su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis I). Pagal Sutartį I atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina aukštosios mokyklos ieškovui pateiktas išrašas dėl 2011-2012 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis II). Pagal Sutartį II atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos ieškovui pateikto 2014-2015 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) 4.2 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Atsakovei apskaičiuota grąžintinų lėšų suma pagal Sutartį I sudaro 583,73 Eur ir pagal Sutartį II - 561,72 Eur, iš viso 1 145,45 Eur. Atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Ieškovas 2012 m. kovo 16 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos pagal Sutartį I privalo būti grąžintos iki 2015 m. kovo 16 d., bei 2015 m. spalio 8 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos pagal Sutartį II privalo būti grąžintos iki 2018 m. spalio 8 d. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis įspėjimai nebuvo įteikti tinkamai. Pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytais terminais atsakovė neįvykdė ir lėšų negrąžino. Tuo pagrindu ieškovas paskaičiavo pagal Sutartį I delspinigių sumą už paskutines 180 dienų, skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 17 d., t. y. 583,73 x 0,02 proc. x 180 d. = 21,01 Eur., ir pagal Sutartį II skaičuojant nuo 2018 m. spalio 9 d.,561,72 x 0,02 proc. x 180 d. = 20,22 Eur. Bendra paskaičiuota delspinigių suma sudaro 41,23. Atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškovu, duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su ieškiniu.
CPK 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 2000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 1 186,68 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė R. Z. nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prieštaravimų nepateikė, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad atsakovė R. Z. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį I, atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos dėl 2011-2012 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo, t. y. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 21 d. sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini)“Nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašas“). Nustatyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį II atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos dėl 2014-2015 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo ((duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. ((duomenys neskelbtini)“Dėl informacijos pateikimo“). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose ir buvo pašalinta iš aukštųjų mokyklų, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 proc. einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Byloje konstatuota, kad atsakovės skola ieškovui sudaro 1 145,45 Eur. Nepaisant ieškovo 2012 m. kovo 16 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. spalio 8 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti lėšas pagal Sutartį I ir Sutartį II per 3 metus nuo išspėjimo išsiuntimo dienos, atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjimuose nurodytais terminais neįvykdė ir lėšų negrąžino.
Aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6. 874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 145,45 Eur negrąžintos paskolos suma.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 ,,Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies gražinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 10 straipsnis numato, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Ieškovas apskaičiavo dėl laiku neįvykdytų piniginių prievolių atsakovei pagal Sutartį I mokėtinus 21,01 Eur delspinigius ir pagal Sutartį II 20,22 Eur mokėtinus delspinigius, iš viso 41,23 Eur. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas, iš atsakovės priteisiant 41,23 Eur dydžio delspinigius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 186,68 Eur (1 145,45 Eur + 41,23 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 27 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (19,92 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės R. Z. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 145,45 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų ir 45 ct) negrąžintą paskolą, 41,23 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 23 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 186,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės R. Z. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovės R. Z. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolikos eurų ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.