Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-28-1023/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
eAN2-28-1023/2025
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00020-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-28-1023/2025
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00020-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vaida Baumilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 190 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. liepos 10 d. 14.25 val. Šakių rajono savivaldybės, Griškabūdžio miestelyje, Šakių-Kermuškalnio g., vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės pagrindiniame kelyje, tuo pažeisdamas kelio ženklą Nr. 109.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, A. P. šį nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kiek įmanoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi skundą atmetė, nurodydamas, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams arba kiek įmanoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

4.1. Skunde nurodo, kad jis nepastebėjo priekyje esančio kelio ženklo „šalutinis kelias iš dešinės“ ir priekyje važiavusiam policijos tarnybiniam automobiliui pristabdžius, jį aplenkė nepažiūrėdamas, kad ten yra sankryža. Tuo tarpu, lenkimo manevrą nutraukti ir grįžti į savo eismo juostą apeliantui būtų buvę nesaugu, kadangi jam iš paskos važiavo kitas automobilis. Lenkimas buvo atliktas saugiai, įsitikinus, kad nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ar turtui joks pavojus nekils. Be to, priekyje kitų transporto priemonių nebuvo, todėl apelianto atliktas manevras nebuvo pavojingas. Bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantas manevrą draudžiamoje vietoje atliko tyčia.

4.2. Skunde apeliantas teigia, kad jis yra verslininkas, vadovauja dviem įmonėms, gyvena (duomenys neskelbtini), yra daugiavaikis tėvas, turi kūdikį, todėl specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, itin neigiamai atsilieps darbo funkcijoms, pajamoms, šeimos išlaikymui. Be to, teismas neįsigilinęs, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti ankstesni administraciniai nusižengimai, ar nuobaudos yra galiojančios, padarė išvadą, kad apelianto elgesys rodo atsainų požiūrį į KET laikymąsi, nors jokios tyčios padaryti pažeidimą, apeliantas neturėjo. Jau pats padaryto pažeidimo faktas, piniginė bauda, privalomų kursų lankymas yra pakankama nuobauda, kad atgrasytų apeliantą nuo pažeidimų darymo ir poveikio priemonės taikymas 3 mėnesių laikotarpiui būtų neproporcingai griežtas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad tarnybinio automobilio vaizdo įrašuose užfiksuota sankryža, kurioje buvo atliktas lenkimas. Sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 109, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p. , kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1 p. yra ir už sankryžos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėjas pradeda lenkimo manevrą per kelio ženklinimą KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p., kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Vairuotojas turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vairuotojas pravažiuoja kelio ženklą Nr. 109, matoma, kad matomumas tikrai geras, niekas šio kelio ženklo neužstojo, eismo sąlygos geros, nebuvo jokios būtinybės atlikti lenkimo manevrą.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, o tam, kaip nurodo pareiškėjas, nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Pažeidėjui reikėjo būti itin atidžiam vairuojant transporto priemonę, stebėti ženklus, kelio ženklinimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuoti, kaip kelių eismo taisyklių besilaikančio asmens negalima, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra pirmi, jie susiję su KET pažeidimais, už ką asmuo baustas ir praeityje. Iki inkriminuojamo nusižengimo, jis yra per 5 metus administracine tvarka baustas net 20 kartų: iš jų 17 kartų už KET pažeidimus, iš jų: 4 kartus už nustatyto greičio viršijimus; 3 kartus, kai vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2022-04-16 iki 2022-05-15. Nors už pažeidimus skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau šie pažeidimai buvo susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir tai rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio jo elgesiui ateityje nepadarys, netgi priešingai, gali jam sudaryti nebaudžiamumo jausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neginčija jam paskirtos baudos dydžio. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad A. P. yra pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios poveikio priemonės netaikyti arba kuo labiau sumažinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nagrinėjamu atveju A. P. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 190 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 3 mėnesiams. Šiam sprendimui pritarė ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs apelianto skundą, kuriuo buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama nuoseklia praktika, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.).

10. Apeliantas, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikšminga dėl vykdomų darbinių funkcijų, t. y. jis gyvena (duomenys neskelbtini), vadovauja dviem įmonėms, yra daugiavaikis tėvas, turi kūdikį. Visų pirma pažymėtina, kad šios apelianto nurodomos asmeninio, šeiminio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo A. P. nesulaikė ir, kaip jau minėta, tai yra natūralios tokio kaltininko elgesio pasekmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti savo vaikus ar atlikti darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. P. prie apeliacinio skundo nepateikė savo darbo grafiko, tačiau nurodė, jog yra kelių įmonių direktorius, todėl akivaizdu, jog savo darbo grafiką gali derinti prie jam prieinamų susisiekimo priemonių. Pavyzdžiui, autobusai (duomenys neskelbtini) kursuoja pakankamai dažnai (kas vieną arba dvi valandas, anksčiausias išvyksta 6.00 val., vėliausias – 17.00 val.), taigi, susisiekimas viešuoju transportu apeliantui nėra apsunkintas. Be to, galima ieškoti ir kitų alternatyvų – vykstant į darbą kooperuotis su kolegomis, prašyti pagalbos šeimos narių ar naudotis pavežėjų paslaugomis ir pan. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. A. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, šeiminių aplinkybių, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslas užtikrinti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Konstatuotina, kad apelianto argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais, šeimyniniais ir turtiniais interesais, poreikiu užsitikrinti komfortabilų gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, tame tarpe ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, apeliantas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes dėl darbo, vaikų, įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo lenkta draudžiamoje vietoje – sankryžoje, tuo pačiu pažeidžiant ir kitas kelių eismo taisykles – ištisinės linijos kirtimas, taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nenustatyta nei lengvinančių nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, pareiškėjo nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (poreikis nuvažiuoti į darbą, kuris kaip matyti iš apelianto skundo, nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti; tai, kad jis daugiavaikis tėvas) nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

11. Be to, apeliantas skunde nurodo, kad jo neleistinas manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, nekilo neigiamų padarinių, priekyje nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių, nusižengimas padarytas netyčia, nepastebėjus sankryžą žyminčio ženklo, todėl apelianto manymu šiuo atveju nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga poveikio priemonė. Šiems teiginiams, kuriais apeliantas bando sumenkinti jo padarytą nusižengimą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti, juolab tai rodo, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo jo kritiškai nevertina, dėl padaryto nusižengimo nesigaili, dėl ko pagrįstai nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad nors A. P. vairavimas nesukėlė realios žalos jo paties ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. važiavo lygiu tiesiu keliu, šviesiu paros metu, matomumas nebuvo apsunkintas, todėl nepastebėti atitinkamų kelių eismo ženklų, kelio ženklinimo nebuvo įmanoma. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog sankryža, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, buvo žymima, ne tik kelio ženklu Nr. 109 „sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“, bet ir kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. „siaura ištisinė linija“ iki sankryžos, kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.6 p. „artėjimo linija“, taip pat kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. „siaura ištisinė linija“ už sankryžos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad apeliantas ne tik pažeidžia kelio ženklą Nr. 109, bet ir visas minėtas kelio ženklinimo linijas taip pat kerta. Iš to akivaizdu, jog pažeidėjas elgėsi piktybiškai, t. y. tyčia ignoravo KET reikalavimus, savo interesus iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų ir lūkesčių dėl eismo saugumo. A. P. padarytas administracinis nusižengimas yra aiškiai užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros, nes būtent policijos automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir lenkė, nesilaikydamas KET 140.1 punkto reikalavimų, kuris numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Analizuojamu atveju nebuvo susidariusi jokia išskirtinė situacija, kuri galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė ar mažiau pavojinga, apeliantas tokių aplinkybių nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Teismas pažymi, jog apelianto padarytas kelių eismo taisyklių lenkimo pažeidimas yra laikoma ypač pavojinga veika, nes lenkimas draudžiamose vietose gali sukelti eismo įvykius, kuriuose sužalojami ar žūva eismo dalyviai. Šio administracinio nusižengimo sunkumą, pavojingumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje rodo ir pati įstatymo sankcija, nes už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, be privalomai skirtinos baudos, to paties straipsnio 6 dalyje numatyta itin griežta privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas.

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad jo atliktas lenkimo manevras nebuvo pavojingas, nesukėlęs pasekmių, taip pat pažymėtina, jog A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien tai, kad apelianto veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, nepatogumų kitiems eismo dalyviams, tai yra jie nebuvo priversti staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina, pačio nusižengimo pavojingumo nemažina.

13. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. P. elgesys rodo atsainų požiūrį į KET laikymąsi, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, A. P. laikytinas sistemingu, piktybiniu KET pažeidėju, nes Administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad jis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 20 kartų, iš jų net 17 kartų už KET pažeidimus, iš kurių 4 kartus už nustatyto greičio viršijimą, 3 kartus, kai vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, be to jam vieną kartą jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio terminui, tačiau tai jo nuo naujų pažeidimų darymo nesulaikė. Taigi, nepriekaištingas teisės aktų laikymasis apeliantui nėra būdingas, jis nelaikytinas pareigingu vairuotoju, o priešingai, jis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (dirbantis, dviejų įmonių direktorius, daugiavaikis tėvas, auginantis kūdikį) nelaikytinos ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, jog visos asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nenustačius jų buvimo, buvo vertinamos sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Dėl ko, Institucija asmeniui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, terminą – 3 mėnesius.

14. Šiuo atveju Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą bei privalomai nustatydama minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas, kuris motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių. Jokių naujų argumentų bei aplinkybių, kurių nebūtų vertinusi Institucija ar apylinkės teismas, A. P. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė, o vien tai, kad priimti sprendimai netenkina jo lūkesčių, nedaro šių procesinių sprendimų neteisėtais ir nepagrįstais. Priimti apelianto norimo sprendimo nesudaro pagrindo ir jo pateiktame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi kiekvienos bylos medžiaga yra vertinama individualiai, pagal toje konkrečioje byloje esančių duomenų visumą, nesuteikiant nė vienam iš duomenų prioritetinės, išskirtinės reikšmės.

15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Institucija pažeidėjui paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagrindo naikinti specialiosios teisės atėmimą trims mėnesiams ar skirti trumpesnį terminą nėra, todėl A. P. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaVaida Baumilė