Telšių apylinkės teismo nuosprendis, N1-139-344/2018

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-31
Bylos Nr.: N1-139-344/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21373-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Nukentėjusysis: S. G.
Kaltinamasis: G. A.

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-139-344/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21373-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.; 2.1.2.1.; 2.3.2.2.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.; 2.4.1.3. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms D. J. ir S. D.,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V.,

nukentėjusiajam S. G., jo atstovui advokatui J. M.,

kaltinamajam G. A., jo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams – tėvams D. A. ir K. A., gynėjui advokatui R. L.,

Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. L.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2017 m. gegužės 4 d., apie 9.40 val., viešoje vietoje – Mažeikių „Kalnėnų“ pagrindinės mokyklos, esančios adresu Mažeikiai, Pavasario g. 3, antro aukšto koridoriuje, prie muzikos kabineto durų, tarpusavio konflikto metu sudavė vieną smūgį ranka mokyklos inžinieriui-programuotojui S. G. į kairę veido pusę, padarydamas kairės apatinio žandikaulio šakos sumušimą su kitų galvos sričių paviršiniu sužalojimu, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaip kaltinamasis, G. A. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad 2017 m. gegužės 4 dieną, apie 10.00 val., po dviejų pamokų jis su M. G. atėjo į muzikos kabinetą. Muzikos mokytoja G. G. bandė praėjimą užtverti rankomis, sakydama neiti į klasę, tačiau jie greitai prasmuko pro mokytoją, pasidėjo kuprines savo suoluose ir jau buvo beišeinantys iš kabineto. Išeidamas M. G. nusikeikė ir dingo koridoriuje, o jį mokytoja sulaikė, nes pamanė, kad susikeikė būtent jis. Staiga į klasę įėjo S. G., kuriam mokytoja pasakė, jog būtent jis nusikeikė. S. G. klausė, kodėl jis keikiasi, purtė jo kairę ranką. Uždaręs klasės duris, paklausė, kas keikėsi ir kumščiu smogė į viršutinę galvos dalį, ties smilkiniu. Po smūgio jis labai sutriko ir pasakė, kad skambins tėčiui, o S. G. paaiškino, kad niekam neskambins ir nieko neįrodys. Tada jis atidarė klasės duris ir, laikydamas jį už rankos, rėkdamas klausė ar jis jam trenkė, atsakius, kad taip, klausė vaikų, kurie stovėjo koridoriuje prie klasės durų, ar kas matė, kaip jis trenkė. Nuo smūgio svaigo galva, buvo sutrikęs, norėjo kuo greičiau išsivaduoti ir staiga pamatė, kad S. G. užsimojo dar kartą smogti. Tada jis kilstelėjo ranką, kad apsisaugotų nuo smūgio, tačiau pajuto, kad S. G. jį paleido ir tada jis pabėgo. Bėgdamas sutiko pavaduotoją A. S., kuriai pasakė, kas atsitiko. Pavaduotoja pasiūlė bėgti pas socialinę pedagogę. Socialinės pedagogės kabinete nerado, tada nubėgo pas direktorę. Ten jau buvo atėjęs S. G.. Pamatęs jį, abu su direktore pradėjo rėkti ant jo, nesiklausė jo paaiškinimų. Paprašius leisti paskambinti tėvams, direktorė davė savo telefoną, ir jis pranešė tėvui. Po kurio laiko atvažiavo policija, paskui tėvas. Pas socialinę pedagogę aiškinosi apie įvykį. Nuo S. G. suduoto smūgio jam liko kraujosruva, kurios pavaduotoja neįžiūrėjo, nors jos tėtis su policininku sugebėjo pamatyti. S. G. suduotą smūgį matė jo žmona, t. y. muzikos mokytoja. Jis S. G. jokio smūgio nesudavė. Tą pačią dieną buvo su greitąja išvežtas į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo. Jo elgesys buvo pavyzdingas, nors labai seniai buvo mokykloje svarstytas už keiksmažodžių vartojimą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad tą rytą mokykloje turėjo vykti koncertas ir jo žmona G. G., kuri yra muzikos mokytoja, buvo atsakinga už tai. Kadangi jis buvo atsakingas už garso aparatūros pajungimą, ėjo pas muzikos mokytoją pranešti, kad aparatūrą pajungs vėliau. Buvo tik nuskambėjęs skambutis pertraukai ir jis ėjo link muziko kabineto, kur baigėsi pamoka ir į kabinetą jau veržėsi kiti mokiniai. Mokytoja bandė sulaikyti įeinančius. Kiti vaikai paklausė ir į kabinetą nėjo, o G. A. įžūliai atstūmė mokytoją, pasiuntė ją ant trijų raidžių, numetė ant suolo kuprinę, atsisuko, pergalingu balsu suriko ir jau buvo beišeinąs. Toks mokinio elgesys atrodė neleistinas, todėl jį sugriebė už rankos ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi bei pasiūlė nueiti pas direktorę pasiaiškinti. Aiškindamasis su mokiniu, duris buvo privėręs, ranka laikė rankeną. G. A. nieko neatsakęs, atsisuko į jį, pašoko ir smogė kumščiu į žandikaulį. Smūgį gavo jau išėjęs iš klasės, tarpduryje koridoriaus pusėje. Instinktyviai atsisukęs pamatė, kaip G. A. stovi prieš jį boksininko pozoje, galimai pasiruošęs dar kartą smogti. Jį užstojo K. K., kuris visus nuramino ir tada, atsitokėjęs nuėjo pas direktorę ir pasakė, kas nutiko. Jo kairė veido pusė ištino ir direktorė pasiūlė skambinti policijai. Netrukus atėjo ir G. A.. Policija atvyko greitai, atėjo socialinė darbuotoja, pavaduotoja ir du policininkai, netrukus atėjo G. A. tėvas, kuris jį pamatęs, pasakė, kad dar mažai gavau, pavadindamas pijoku raudonu snukiu. Dar besiaiškinant, prie policininkų, G. A. šoko per stalą sugniaužęs kumščius ir ištarė keiksmažodį iš B raidės. Dėl patirto sumušimo kreipėsi į gydymo įstaigą, kur gydytoja apžiūrėjo ir įtarė žandikaulio lūžį, davė siuntimą į Klaipėdą. Skausmą jis jautė, bet ne tokį, kad būtų lūžęs žandikaulis, atsargiai jį galėjau judinti, todėl į Klaipėdą nevažiavo. Kadangi turi patentą ir užsiima muzikavimu, du savaitgalius iš eilės negalėjo dirbti, atšaukė užsakymus. Įvykis buvo labai netikėtas, bet nesitikėjo, kad reikės teismo, todėl ir nesurinko visų galimų įrodymų dėl patirto sužalojimo. Jis G. A. nesudavė. Patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, pažeminimą, labai išgyveno dėl jam iškeltos bylos. Tik kai jo atžvilgiu byla buvo nutraukta, pasijuto geriau, grįžo dvasinė ramybė. Jautė pažeminimą, nerimą mokykloje, apėmė gėdos jausmas, labai išgyveno. Mažeikiai yra mažas miestas ir netrukus įvykis be jokio tyrimo buvo aprašytas rajono laikraštyje „Santarvė“. Pažįstami skaitė, diskutavo ir klausinėjo jį, kaip galėjo sumušti mokinį. Tai nepraėjo be pėdsako sveikatai. Jis, kaip mokyklos darbuotojas, dalyvauja programoje prieš patyčias. Matydamas, kad mokinys netinkamai elgiasi, negalėjo ramiai stebėti, nesureaguoti. Jis turi teisę sustabdyti blogai besielgiantį mokinį ir paėmęs už rankos jį nuraminti.

Liudytoja G. G. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona. Ji nurodė, kad G. A. pastoviai stengdavosi ją pažeminti, dėl trukdymo vesti pamoką kartą buvo išsiųstas į mokytojų kambarį. Tą rytą po antros pamokos ji neleido mokiniams eiti į klasę, nes norėjo pasiruošti pamokai, tačiau G. A. alkūnės mostu, prasibrovė pro ją, susikeikė, pareiškė, kad kur norės, ten ir eis, nuėjo į klasės galą, numetė savo kuprinę, apsigręžė, išrėkė kažkokį garsą ir bandė išeiti. Tuo metu į klasę įėjo jos vyras S. G., kuris turėjo matyti ir girdėti kas vyko. Ji girdėjo, kaip vyras sureagavo ir paklausė, kas keikiasi, kodėl taip su mokytoja elgiamasi. G. A. atsakius, kad jis nesikeikė, jos vyras nurodė eiti pasiaiškinti pas direktorę, paėmė mokiniui už rankos. Tuo metu girdėjo, kaip G. A. pasakė, kad skambins tėvui ir pasakys, kad vyras jį mušė. Išgirdusi buką smūgio garsą, pamatė tarpduryje smūgiuojančią ranką ties vyro galva. Suduodamą smūgį turėjo matyti ir mokiniai, kiek pamena, buvo K. K., broliai P., M. G.. Sutuoktiniui buvo traumuota kairiojo žandikaulio sritis. Iš pradžių paraudo, paskui sutino skruostas, negalėjo praverti burnos. Po smūgio sudavimo ant jo veido liko raudona dėmė.

Liudytoja I. M. parodė, kad nieko nepamena, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 tome, b. l. 94-95, buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytoja juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad jokių S. G. veiksmų G. A. atžvilgiu nematė, patvirtino, kad G. A. mama prašė pasakyti, jog mokytojas S. G. sudavė jos sūnui, rodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti galvos sužalojimai, atrodė kaip įbrėžta, kaip žaizda. Mano, kad ten buvo G. A. galva, bet veido nesimatė. Kad bendravo su Gvido mama, nesakė niekam. Paskui rašė paaiškinimą socialinei darbuotojai. Pamena, kad kai klasėje pasiliko G. A., mokytoja ir S. G., klasės durys buvo visai uždarytos. S. G. tarpduryje jos paklausė, ar matė kaip jis sudavė G. A.. Pastarasis į tą klausimą nereagavo niekaip. Smūgio sudavimo metu, klasės durys buvo atidarytos. Ji stovėjo šonu į duris kairėje pusėje. Kaip G. A. sudavė smūgi S. G., ji matė, tačiau akivaizdžių sužalojimų nematė. Jokios diskusijos apie tai, kad mokytojas būtų mušęs G. A., nebuvo, bent jau nepamena, kad būtų girdėjusi.

Liudytojas M. G. parodė, kad pamena, jog viskas vyko (duomenys neskelbtini) mokykloje prie muzikos kabineto, bet kas vyko, nebeprisimena, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 tome, b. l. 88, 91-92, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad pirmuoju momentu buvo sunku suvokti kas įvyko, todėl sunku buvo atpasakoti. Girdėjo, kaip įėjus į klasę, kažkas pasiuntė mokytoją ant trijų raidžių. Jis tuo metu buvo prie durų. Kur buvo G. A., nematė, tačiau jis turėjo būti klasėje, nes į klasę ėjo kartu. Ar tada klasėje buvo S. G., neatsimena. Po kurio laiko kartu iš klasės išėjo G. A. ir S. G.. S. G. laikė G. A. už rankos. Atrodo, kad S. G. klausė, ar jie matė, kad jis mušęs G. A.. Ar ką sakė Gvidas, nepamena. Kai G. A. smogė S. G., jis buvo koridoriuje ir sėdėjo ant suoliuko, nuo durų per 3 metrus. Ar klasės durys buvo uždarytos, neatsimena, viskas vyko prie durų, koridoriaus pusėje. Mano, kad Gvidui gintis nebuvo dėl ko, neatrodė, kad G. A. sudavė smūgį gindamasis. Jokių sužalojimų nei pas vieną, nei pas kitą nematė.

Liudytoja R. A. parodė, kad yra Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktorė, o G. A. – buvęs mokinys. Tą rytą po pirmos pamokos susijaudinęs, suėmęs už žando, atėjo mokyklos darbuotojas S. G.. Jis paaiškino, kad turėjo konfliktą su 9 kl. mokiniu, kuris jam kumščiu smogęs į veidą. Įvertinę, kad tai labai rimtas reikalas, nutarė, kad privalo pranešti policijai, kurią jis pasikvies pats. Tuo tarpu į kabinetą įėjo susierzinęs mokinys G. A., kuris, panaudodamas kelis keiksmažodžius, bandė paaiškinti, jog įvyko konfliktas, nes S. G. neleidęs būti muzikos kabinete ir todėl jam trenkęs. Detalių nesiaiškino, sakydama, kad aiškinsis su tėvais. Susisiekusi su tėvu, paprašė atvykti. Atvyko policijos pareigūnai, vėliau mokinio tėvas. Atvykus policijai bendravo atskirame kambaryje, dalyvaujant socialinėmis pedagogėmis. Buvo kilusi mintis pasikviesti psichologą, bet, kai atvyko policija, psichologo nebekvietė, nors mokiniui labiau reikėjo dvasinio palaikymo, bet ne medikų pagalbos, nes jis nesiskundė, kad yra sužalotas ir apie tai, kad jį sumušė S. G., neminėjo, kad mokinys yra nukentėjęs, sužinojo tik prie policijos darbuotojų. S. G. buvo labai pasimetęs, sutrikęs, perkreiptu veidu, žandikaulis sutinęs. Mokinys buvo susinervinęs, bet guvus ir apie jokį sumušimą neminėjo. Tik paskui jis pradėjo sakyti, kad ir S. G. jam smogęs, parodė kažkur į pakaušį, tačiau apžiūrėjus, jokių net žymių nesimatė. Mokinys pats pasakė, kad jis S. G. trenkė už tai, kad neleido būti klasėje. Mokinio elgesys ne kartą buvo svarstomas mokykloje dar iki incidento, jis nedrausmingas, trukdė klasėje, tėvai vaiko elgesiu nesidomėjo, tėvų susirinkimuose nesilankė, prie elektroninio dienyno nebuvo nė karto prisijungę. S. G. yra informatikas-inžinierius, į jo darbines funkcijas įeina komunikuoti tiek su mokytojais, tiek su vaikais. Teisę liesti mokinį, kai to reikia, turi visi mokyklos darbuotojai. Mokykloje vykdoma programa prieš patyčias ir visi darbuotojai yra apmokyti kaip elgtis su mokiniu kritiniu momentu. Yra paruošti ir žino, kada turi teisę paimti mokinį už rankos – kai vaikas yra susinervinęs, susijaudinęs, kai jo elgesys kelia grėsmę.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra direktorės pavaduotoja ugdymui. Tą rytą po dviejų pamokų prie jos pribėgo G. A., paminėjo G., suprato, kad kažkas įvyko negero, todėl liepė bėgti pas socialinę pedagogę ir viską išdėstyti raštu. Netrukus socialinė pedagogė D. S. pakvietė eiti į 114 kabinetą, kur renkasi vaiko gerovės komisija. Atėjus, jau buvo S. G., G. A., dvi socialinės pedagogės ir du policijos pareigūnai. Paklausus, kas nutiko, S. G. paaiškino, kad jam smogė G. A.. Atsisukusi į jį, matė ryškiai raudoną dėmę ant S. G. skruosto. G. A. sakė, kad S. G. jam smogė ir parodė į pakaušį. Apžiūrėjusi jos galvą, jokių žymių nematė. Atėjo G. A. tėtis, kuris pradėjo labai piktintis, kodėl jis yra trukdomas dėl niekų, sakė, kad jeigu vaikas uždaužė, vadinasi buvo dėl ko. Kitame kambaryje vaikai rašė paaiškinimus dėl įvykio.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad tą rytą prieš pamoką įėjo į muzikos kabinetą su M. G. ir G. A.. Mokytoja liepė išeiti iš klasės, todėl jis su M. G. pasidėjo kuprines pirmame suole, o G. A. nuėjo toliau į klasės gilumą ir pasiuntė mokytoją necenzūriniu žodžiu. Atėjo S. G., kuris liepė visiems išeiti. S. G. stovėjo prie lentos, palaukė, kol Gvidas priėjo, paėmė jį už rankos ir atsivedė į kampą bei užtrenkė duris. Po kelių minučių klasės durys atsidarė ir S. G. klausė, ar girdėjo, kaip G. A. keikėsi. Jie pasakė, kad negirdėjo. S. G. paklausė G. A., ar jį jis mušęs. Tada G. A. pasakė, kad mušė. Dar kartą paklausus, ar mušė, G. A. pasakė taip, trenkė S. G. į skuostą ir pabėgo. Kas vyko klasės viduje nematė ir negirdėjo. G. A. smogė S. G. į veidą ir tik tada S. G. paėmė jam už rankų, Gvidas pasimuistė ir pabėgo. Prieš smūgį S. G. nieko nedarė, mano, kad jo rankos buvo nuleistos. Tokį nutikimą matė pirmą kartą, mokinio elgesys jį šokiravo. Šalia buvo daugiau mokinių – jo brolis, K. K., toliau buvo Inesa. Po 20-30, min. atvyko policijos pareigūnai, klausinėjo apie įvykį. Tą pačią dieną G. A. matė, dar matė po kelių dienų, kai su mama atvažiavo prie jo namų, pakvietė atsisėsti į automobilį. Jo mama prašė papasakoti, ką jis matė, tada jis papasakojo tiesą. Tada G. A. mama papasakojo, kad G. A. buvo smegenų sutrenkimas ir rodė telefone nuotraukas. Tačiau jis sužalojimo nematė. Prašė pasakyti, jog G. A. ne trenkė S. G., o nuo jo gynėsi, ji sakė, kad S. G. sumušė ir jos sūnų ir jis gynėsi. Sakė, kad jei reiks, nuveš į teismą ir policiją. Sužaloto G. A. jis nematė. Socialinė pedagogė su pavaduotoja visiems, pas ką buvo atvykusi G. A. mama, davė lapus ir liepė parašyti apie ką kalbėjo. Mano, kad jeigu tikrai S. G. būtų smurtavęs prieš G. A., jis tikrai nebūtų tylėjęs, būtų iš karto pasiskundęs. G. A. po smūgio S. G. pabėgo, pastarasis norėjo jį vytis, bet K. K. jį sulaikė ir nuramino.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariato tyrėjas. Jis parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad Kalnėnų pagrindinėje mokykloje įvyko muštynės. Nuvykus su kolega M. N., paaiškėjo, kad mokinys sumušė mokytoją. Jis apklausė mokytoją, o kolega mokinį. Matė, kad atvažiavo vaiko tėvas, jis buvo labai piktas, nepatenkintas, piktinosi, kad dėl tokių menkniekių jį iškvietė. Vėliau tėvas su sūnumi buvo priėję prie jos ir rodė vaiko galvą, bet ar buvo sužalojimas, nepamena.

Liudytoja D. S. parodė, kad tą rytą grįžusi į kabinetą, rado direktorę ir G. A.. Direktorė pranešė, kad G. A. smogė mokyklos darbuotojui S. G.. Kadangi tai buvo neeilinis nutikimas, ji pakvietė pavaduotoją A. S.. Atvyko du policijos pareigūnai, vėliau G. A. tėvas, kuris buvo labai pasipiktinęs, kam jį iškvietė dėl niekų, naudojo necenzūrinius žodžius. Situacija buvo labai nejauki. S. G. buvo sumišęs, veidas atrodė neįprastai, matėsi raudona trenkimo žymė. Tą dieną jos kabinete mokiniai rašė paaiškinimus policijos pavedimu. G. A. ne iš karto pasakė, kad jis yra nukentėjęs. Tai buvo pasakyta vėliau. Policijos pareigūnas jai rodė G. A. galvą ir ji atsakė, kad jokių sužalojimų nemato. Mokyklos administracijos pavedimu ji su pavaduotoja A. S. rinko paaiškinimus iš vaikų, kurie bendravo su G. A. mama. Kas norėjo rašė, kas nenorėjo, nerašė, nebuvo jokio spaudimo.

Liudytojas M. N. parodė, kad yra Telšių vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Tą dieną apie 9 val. buvo gautas pranešimas, kad Kalnėnų pagrindinėje mokykloje mokinys trenkė mokytojui į veidą. Nuvyko su kolega S. Ž., mokyklos fojė juos pasitiko pranešėjas S. G., trumpai paaiškino aplinkybes. Tada nuėjo į kambarį, kuriame buvo mokyklos darbuotojai ir minėtas mokinys G. A., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir mokytojo ir pirma jam kumščiu sudavė mokytojas, o tada jis sudavęs mokytoju. Parodė į galvą, kur buvo jam suduota, jis apžiūrėjo, bet žymos nematė. Skambino mokinio tėvui, bet jis numetė telefono ragelį, netrukus atvyko vaiko teisių specialistė, netrukus ir tėvas. Tada visi kartu bei socialinė darbuotoja nuėjo į atskirą kabinetą, G. A. raštu paaiškino apie įvykį, visi pasirašė. Po to, kai apklausa buvo baigta, jis su mokiniu ir jo tėvu išėjo į lauką, kur mokinio tėvas ėmė rodyti galvoje sužalojimą. Kadangi lauke buvo daugiau šviesos, pastebėjo lig tai įbrėžimą pakaušio srityje, truputį į šoną. Tada nurodė dėl sužalojimo masto kreiptis į ekspertą Šiauliuose. Jo žiniomis, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir kurioje medžiagoje atsidūrė mokinio paaiškinimas, jis nežino.

Liudytojas K. K. parodė, kad su G. A. buvo klasiokai, S. G. pažįsta kaip mokyklos darbuotoją. Nurodė, kad pamena, kaip G. A. trenkė S. G., tačiau aplinkybių neatsimena, nes jau praėjo metai laiko. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 tome, b. l. 105-106, liudytojas patvirtino. Į muzikos kabinetą jis nebuvo užėjęs, bet žino, kad kabinete buvo mokytoja, S. G. ir G. A.. Kai jie buvo klasėje, durys buvo uždarytos, atsidarius klasės durims, G. A. su S. G. stovėjo tarpduryje vienas priešais kitą. Smūgis tikrai buvo suduotas, į kurią vietą neatsimena. Po gauto smūgio S. G. pradėjo artėti link G. A., todėl jis pastarąjį nuramino, o G. A. tuo metu pabėgo.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas S. G. 2017 m. gegužės 4 d. nurodė, jog Kalnėnų pagrindinės mokyklos mokinys G. A. po to, kai jo buvo paprašyta pasiaiškinti, kodėl keikiasi, išėjus į koridorių, trenkė jam kumščiu į kairės pusės žandikaulį (1 t., b. l. 2 ).

Nukentėjusysis S. G. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti patirtą 2 000 Eur žalą (1 tomas, b. l. 77-78), ir prašymą iš kalto asmens priteisti patirtas 1 100 Eur advokato pagalbos išlaidas, pinigų priėmimo kvituose nurodyta, jog sumokėta už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (3 tomas, b. l. 31-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1379/2017(04) pateikta išvada, kad turimuose medicininiuose dokumentuose S. G. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2017 m. gegužės 4 d. S. G. nustatytas kairės apatinio žandikaulio šakos sumušimas ir kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės yra paremtos tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 tomas, b. l. 124).

Informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad vaiko tėvai D. A. ir K. A. rūpinasi sūnumi, problemų dėl jo elgesio namuose nėra, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. G. A. lanko Mažeikių Sodų pagrindinę mokyklą, nusiskundimų iš mokyklos dėl jo elgesio negauta (1 tomas, b. l. 145-146). Mokyklos charakterizuojamas gerai (1 tomas, b. l. 149).

Daiktų apžiūros protokole su CD plokštele fiksuojama, jog atidarius CD plokštelę, matosi trys duomenų rinkmenos (failai), kurių pavadinimai „išėjimas.avi“, „koridorius.avi“ ir „pradžia.avi“. Rinkmenoje „išėjimas.avi“, 10,00 NB dydžio, matosi mokyklos laukutinės durys, pro jas išeina du policijos pareigūnai su moterimi, po to vyriškis ir moksleivis; rinkmenoje „koridorius.avi“, 29,5 MB dydžio, užfiksuota, kaip mokyklos koridoriumi eina su moksleiviai, vienas apsirengęs tamsios spalvos rūbais, o kitas raudonos spalvos marškiniais, 08:37:25 tamsios spalvos rūbais vilkintis jaunuolis pažiūri į dešinės rankos kumštį ir ranką papurto; rinkmenoje „pradžia.avi“, 117.2 NB, fiksuojama pirmojo aukšto holas, kuriame vaikšto mokiniai ir mokytojai, 08:36:12 iš kairiojo kampo ateina S. G., kuris kaire ranka liečia kairįjį žandikaulį, nuleidžia ranką ir pro duris įeina į kabinetą. 08:37:40 atbėga mokinys ir įeina pro tas pačias duris, Vėliau S. G. išeina iš kabineto, kalbasi mobiliuoju telefonu, nueina prie laukutinių mokyklos durų, vaikštinėja pirmyn ir atgal, į mokyklą atvyksta du policijos pareigūnai, su kuriais kalbasi nukentėjusysis.

Iš Mažeikių Kalnėnų pagrindinės mokyklos pateiktos medžiagos (1 tomas, b. l. 152-183), matyti, kad G. A. nesilaiko mokiniams nustatytų elgesio taisyklių, trukdo pamokų eigą, nekultūringai elgiasi su mokytojais, klasės draugais, svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, 2017 m. vasario 20 d. jam skirtas griežtas papeikimas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema. Veikos, aprašytos BK 284 ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 821 straipsniuose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Pagrindinis kriterijus atribojant šiuos skirtingo pobūdžio pažeidimus yra nusikalstamai veikai būdingas pavojingumas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), apie kurį sprendžiama įvertinus veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibūdinančius duomenis, viešosios vietos specifiką bei kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2013, 2K-160/2013, Nr. 2K-171-788/2015).

Vertindamas kaltinamojo G. A. padarytos veikos aplinkybes teismas pripažįsta, kad nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis veikė viešoje vietoje – mokyklos koridoriuje, kuriame buvo ir daugiau moksleivių; jo veiksmai – smūgio sudavimas mokyklos darbuotojui, kuris bandė jį sudrausminti dėl nederamo elgesio su mokytoja, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, galimai siekiant parodyti savo galią ir pranašumą bendraamžių akivaizdoje. Pažymėtina, kad tokie veiksmai savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, todėl visuomenės rimties sutrikdymo padariniai aptartini ir įvardintini, juos konkretizuojant.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dar iki prasidedant konfliktui tarp kaltinamojo G. A. ir nukentėjusiojo S. G., kaltinamasis elgėsi netinkamai, neklausė mokytojos G. G. nurodymų, jai neleidžiant, prasmuko į klasę, susikeikė, ką patvirtino ne tik nukentėjusysis ir liudytoja G. G., bet ir liudytojai M. G. ir I. M.. Kaip nurodė nukentėjusysis, dėl netinkamo elgesio jis liepė G. A. pasilikti klasėje, bandė su juo aiškintis, liepė eiti pas direktorę. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad, nenorėdamas eiti pas direktorę, kaltinamasis pagrasino nukentėjusiajam, jog tuoj paskambins tėvui ir pasakys, kad nukentėjusysis jį mušė. Suprantama, kad kaltinamajam, kuris nukentėjusiojo buvo pastatytas prieš kitus moksleivius, siekiant išgauti jo paaiškinimą dėl to, ar nukentėjusysis jį mušė, kilo nepasitenkinimas, todėl jis, keletą kartų pakartojęs, jog nukentėjusysis jį mušė, kitų moksleivių akivaizdoje sudavė smūgį S. G. į kairiąją veido pusę. Tai, kad kaltinamasis G. A. pasielgė įžūliai – sudavė smūgį nukentėjusiajam, nekelia teismui jokių abejonių, nes smūgio sudavimo faktą patvirtino įvykį matę liudytojai E. P., M. G., I. M., K. K.. Šių liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, iš esmės patvirtinantys tas pačias aplinkybes. Teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti jų parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti kaltinamajam, būtų šališki, tendencingi ar neobjektyvūs. Minėtų asmenų parodymai neprieštarauja ir logiškai susiję su paties nukentėjusiojo ir liudytojos G. G. parodymais. Liudytojas E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad toks kaltinamojo elgesys papiktino bei šokiravo. Nors kiti asmenys nenurodė, kad kaltinamojo veiksmai padarė jiems įtaką, t. y. sutrikdė jų rintį, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo kaltės, kadangi proceso dalyviai neturi pareigos, duodami parodymus, teisiškai kvalifikuoti asmens veiksmus ar pasisakyti dėl visų nusikaltimo sudėties požymių. Teismas pripažįsta, kad byloje esantys kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad tokiu elgesiu kaltinamasis galimai siekė pademonstruoti savo viršenybę, nes, kaip minėta, dar prieš pamoką jis elgėsi netinkamai, ką patvirtina ir byloje esanti informacija. Tai, kad kaltinamasis ir anksčiau elgdavosi nepaisydamas mokykloje nustatytų taisyklių, visuotinai priimtų normų, patvirtina mokytojų įrašai apie kaltinamojo elgesį mokykloje, o taip pat pažyma apie galiojančias nuobaudas iš administracinių nusižengimų registro (1 tomas, b. l. 133), iš kurio matyti, kad jis baustas administracine tvarka už neapdraustos transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Vertinant kaltinamojo veiksmus trukmės atžvilgiu, akivaizdu, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai truko trumpą laiką, tačiau pasekmės atsirado ilgalaikės, nes toks moksleivio elgesys mokyklos darbuotojo atžvilgiu vertintinas kaip įžūlus ir trikdantis mokykloje besimokančių bei dirbančių asmenų rimtį, galintis sukelti nebaudžiamumo precedentą moksleivių tarpe. Pažymėtina, kad nustatant asmens veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, būtina įvertinti realų padarytos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertinant kaltinamojo G. A. veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, darytina išvada, kad kaltinamasis akivaizdžiai pademonstravo agresyvumą, suduodamas smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam, veiksmai pasiekė tokio pavojingumo laipsnį, dėl ko, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, tikslinga jį už tai traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Todėl, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. A., veikdamas neapibrėžta tyčia, viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam S. G., sukėlė neigiamus padarinius – realiai sutrikdė visuomenės rimtį, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-308-942/2017 ir kt.). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).Teismas vertina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Vertindamas veikos pavojingumo laipsnį, teismas pripažįsta, kad veika pasireiškė įžūliu elgesiu, nes toks mokinio elgesys su mokyklos darbuotoju vertintinas baudžiamosios teisės kontekste. Kaltinamojo G. A. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tokie jo veiksmai yra pavojingesni nei administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį nepilnamečiui kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o taip pat į BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, 2K-68-942/2016).

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje. Būtina vertinti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kiekvienos aplinkybės reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

Parinkdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, į tai, kad neprisipažino ją padaręs, kas rodo, jog jis nevertina kritiškai savo veiksmų.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas vertina tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuri priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta 80 straipsnyje, bus įgyvendinta paskyrus laisvės apribojimo bausmę sankcijos vidurkio ribose, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų koreguoti ydingą jaunuolio elgesį – 1) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. G. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodė, kad dėl suduoto smūgio patyrė stiprį fizinį skausmą, smurtas buvo panaudotas mokinio prieš mokyklos darbuotoją, dėl ko patyrė pažeminimą tiek mokinių, tiek mokytojų akyse, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bei teismų praktika.

Vertindamas padarytos neturtinės žalos mąstą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo pažemintas mokinių bei mokyklos darbuotojų akyse, kas galėjo turėti įtakos jo reputacijos sumažėjimui, tačiau teismas pripažįsta, kad prašoma 2 000 Eur suma yra per didelė. Vertindamas tai, kad specialistas, atlikęs tyrimą, pagal turimus medicininius dokumentus nenustatė sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo mąsto, tačiau patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ką patvirtina ne tik Specialisto išvada, bet ir 2 tome, b. l. 124-125 esantys medicininiai dokumentai, o taip pat tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie tolesnę gydymosi eigą, nevyko pagal gydytojų rekomendaciją pas veido-žandikaulių chirurgą konsultacijai, teismas pripažįsta, kad dėl sukelto fizinio skausmo bei pažeminimo moksleivių akivaizdoje, galimo reputacijos sumažėjimo pakankama satisfakcija bus 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia (be kita ko) kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą

CK 6.276 straipsnis nustato atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą – nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 1, 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra moksleivis, iki šiol neturėjęs savarankiškų pajamų bei turto, kaltinamojo tėvai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl jo padarytą žalą subsidiariai turi atlyginti kaltinamojo tėvai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis S. G. pateikė prašymą iš kalto asmens priteisti patirtas 1 100 Eur advokato J. M. pagalbos išlaidas. Su prašymu pateiktuose pinigų priėmimo kvituose nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. advokatui sumokėta už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas 700 Eur (3 tomas, b. l. 32), tačiau gynėjo funkcijų advokatas šioje byloje neatliko, todėl minėtame kvite nurodyta suma mažintina, pripažįstant, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas 400 Eur suma yra protinga ir atitinka advokato darbo sąnaudas, vertinant tai, kad buvo surašytas ir civilinis ieškinys. Kitos pinigų priėmimo kvituose nurodytos advokato pagalbos išlaidos atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus, todėl teismas daro išvadą, kad 800 Eur advokato pagalbos išlaidos šioje byloje nėra per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Baltas vokas, su jame įdėta CD plokštele, esantis 3 tome, b. l. 3, paliktina byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtas ir iki įsiteisės nuosprendis neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: 1) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. A., o jam neturint turto ir pajamų, iš jo tėvų K. A. ir D. A. iki sūnus sukaks pilnametystės amžių subsidiariai priteisti nukentėjusiojo S. G. naudai 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo G. A., o jam neturint turto ir pajamų, iš jo tėvų K. A. ir D. A. iki sūnus sukaks pilnametystės amžių subsidiariai priteisti nukentėjusiajam S. G. 800 (aštuonis šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Teisėja E. G.