- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-950-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00395-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- V. M., B. V., A. S.
- Trečiasis asmuo
- R. T., L. T., A. S., S. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2925-864/2019 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. M., B. V., A. S. (A. S.), antstoliui Donatui Kisieliui ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ dėl varžytynių akto, vienintelio akcininko ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. T., L. T., A. S. ir S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio D. Kisieliaus 2019-03-01 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2-DK-T-3323, kuriuo atsakovui V. M. parduota 57 920 vnt. UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų už 75 000 Eur;
1.2. pripažinti negaliojančiu UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ vienintelio akcininko V. M. 2019-03-01 sprendimą dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo;
1.3. pripažinti negaliojančiu UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos 2019-03-01 sprendimą dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu;
1.4. taikyti restituciją natūra ir šalis grąžinti į buvusią padėtį, įpareigojant atsakovą V. M. grąžinti 57 920 vnt. UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų ieškovui ir tretiesiems asmenims S. M., A. S., o antstolį D. Kisielių grąžinti atsakovui V. M. jo sumokėtas lėšas už šias akcijas;
1.5. priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo teigimu, antstolis D. Kisielius į ieškovo raštus bei skundus vykdomosiose bylose Nr. 0174/18/01242 ir Nr. 0174/18/01243, kuriose buvo vykdomos varžytynes Nr. 166021 ir parduodamos atsakovės UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijos, sudarančios 100 proc. įstatinio kapitalo, nereagavo. Šiuose skunduose buvo nurodyta, kad minėtos akcijos nuo 2017-11-01 nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne tretiesiems asmenims R. T. ir L. T., kurių atžvilgiu buvo ir pradėti vykdymo veiksmai. Neteisėtai 2019-02-07 vykdytų varžytynių metu, atsakovas V. M. buvo pripažintas jų laimėtoju, 2019-03-01 surašytas varžytinių aktas. Varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, nes antstolis pažeidė draudimą realizuoti skolininkui nepriklausantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 str. 1 d. 1 p.). Aktui esant neteisėtam, atsakovas V. M. bendrovės akcininku tapo neteisėtai, todėl jo sprendimai, kuriais buvo paskirta nauja bendrovės valdyba, o pastaroji paskyrė naująjį vadovą, pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikytina restitucija.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovui V. M. priklausančius 57 920 vnt. UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant atsakovui ir / ar jo vardu veikiantiems tretiesiems asmenims disponuoti ginčo akcijomis, jas perleisti, įkeisti, perduoti naudotis kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti; 2) uždrausti atsakovui V. M. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudojantis turtinėmis ir neturtinėmis akcininkų teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ įstatuose, įskaitant, bet neapsiribojant sprendimų priėmimu dėl įstatų pakeitimo; įstatinio kapitalo didinimo; įstatinio kapitalo mažinimo; vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; bendrovės likvidavimo; reorganizavimo; atskyrimo; pertvarkymo; restruktūrizavimo; pelno paskirstymo; dividendų skyrimo; rezervų sudarymo, mažinimo, naikinimo; bendrovės akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams; valdybos (jos atskirų narių), auditoriaus rinkimo ir atšaukimo; 3) uždrausti UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybai priimti sprendimus dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; bendrovės vadovo atšaukimo ir paskyrimo; taip pat dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo bei priimti kitus ABĮ, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
4. Nurodė, kad atsakovas V. M., sužinojęs apie ieškovo siekį susigrąžinti nuosavybės teises į akcijas, gali siekti perleisti bendrovės akcijas tretiesiems asmenims, taip pat, pasinaudodamas jam kaip akcininkui suteikiamomis teisėmis bei pasitelkdamas valdymo organų narius, kurie susiję su jam pavaldžiais asmenimis, gali priimti sprendimus, kuriais būtų mažinama akcijų ar bendrovės turimo turto vertė arba priimami kiti bendrovės interesų neatitinkantys sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-19 nutartimi ieškovo M. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies ir areštavo atsakovui V. M. priklausančius 57 920 vnt. UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant atsakovui ir / ar jo vardu veikiantiems tretiesiems asmenims disponuoti ginčo akcijomis, jas perleisti, įkeisti, perduoti naudotis kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti; kitą prašymo dalį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė, jog ginčo akcijos gali būti perleistos tretiesiems asmenimis, dėl ko gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau byloje nesant duomenų, kad akcininkas ir valdyba ketintų priimti bendrovei nenaudingus sprendimus ar veiktų prieš bendrovės interesus, ieškovo prašymo dalį uždrausti balsuoti susirinkimuose ir priimti sprendimus atmetė kaip neapgrįstą.
Šalies argumentai
6. Atsakovas V. M. 2019-04-10 pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-03-19 nutarties, prašydamas ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo akcijos priklausė jam nuosavybės teise. Be to, ieškovas teigė, kad jis yra tik dalies akcijų savininkas, tačiau areštas nepagrįstai pritaikytas visoms akcijoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-11 nutartimi atsakovo V. M. atskirąjį skundą patenkino – pasinaikino 2019-03-19 nutartį, o ieškovo M. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais, o teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos aplinkybes. Ieškovas M. T. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejo su galimybe ginčo akcijas, kurios buvo areštuotos kartu su kitu atsakovo V. M. skolininkų L. T. ir R. T. turtu bei parduotos iš varžytinių kreditoriui V. M., perleisti tretiesiems asmenims.
9. Teismo vertinimu, ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktą nėra privalomo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymo poreikis įrodinėtinas bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų bei atsakovui pateikus teismui papildomus duomenis, jog jis dalyvavo antstolio vykdomose varžytynėse pagal nustatytą tvarką, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje yra neproporcingas. Todėl sutiko su atskiruoju skundu ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas M. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-04-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartimi teismas priėmė visiškai priešingą, nei ankstesnis, sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nepateikė argumentų bei nenurodė jokių įrodymų, kurie paneigtų 2019-03-19 nutartyje nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, dėl ko laikytina neteisėta.
10.2. Ieškovas suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Byloje pateiktų įrodymų įrodomoji vertė nustatoma tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje bylos stadijoje. Byloje esantys įrodymai (ieškinio priedas Nr. 4) patvirtina ieškovo nuosavybės teises į bendrovės akcijas ir preliminarų ieškinio pagrįstumą.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovo V. M. nurodoma aplinkybė, kad bendrovės akcijų ir varžytynių teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas kitose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi apie jų nagrinėjimą ieškovas nebuvo informuotas ir jose nedalyvavo.
10.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bendrovės akcininkas, bei vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad atsakovo V. M. teiginiai dėl tariamo ieškovo negalėjimo ginčyti varžytynių akto neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
10.5. Priešingai nei teigia teismas, aplinkybė, kad atsakovas V. M. antstolio vykdytose varžytynėse dalyvavo pagal nustatytą tvarką, niekaip nepatvirtina atsakovo tariamo sąžiningumo ir / ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tariamo nepagrįstumo.
11. Atsakovas V. M. atsiliepime prašo ieškovo M. T. atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Iš kitose bylose priimtų procesinių sprendimų matyti, kad UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijos nuosavybės teise priklausė L. T.. Ieškovas neturi teisės ne tik savo, bet ir kitų buvusių akcininkų vardu reikšti ieškinį.
11.2. Konkrečių faktų, susijusių su akcijų perleidimu tretiesiems asmenims, ieškovas nenurodė, pagrindžiančių dokumentų teismui neteikė. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcininkai yra kiti. Kartu su ieškiniu pateikta nepasirašyta ir jokiais pirminiais duomenimis nepagrįsta, neaiški (netgi sunkiai įskaitoma) lentelė apie UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcininkų duomenis (ieškinio priedas Nr. 4), nepatvirtina ir negali patvirtinti ieškovo nuosavybės teisės į akcijas.
11.3. Tretieji asmenys R. T. ir L. T., padedami vaikų, neteisėtai ir nesąžiningai nuolatos kuria galimybes išvengti paskolos grąžinimo, vengia įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymo ginčuose su V. M., ką patvirtina ir vykdomosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pasinaikino savo 2019-03-19 nutartį, apribojusią atsakovui V. M. teisę disponuoti UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto M. T. atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš tiesų yra labai lakoniško turinio, teismui išsamesniais motyvais nepagrindžiant padarytos išvados, kad nėra įrodyta sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visuma, ir aiškiai neįvardijant, kurios konkrečiai nustatytos aplinkybės būtent tokį teismo vertinimą nulėmė. Kita vertus, išnykusį poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismas susiejo dar ir su tokia aplinkybe, kad atsakovas buvo sąžiningas varžytynių, kurių metu įgijo nuosavybės teises į bendrovės akcijas, dalyvis, todėl laikinų ribojimų disponuoti ir naudotis ginčo turtu (akcijomis) jam nustatymas būtų neproporcinga priemonė.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-492/2014). Todėl apelianto pozicija, kad skundžiama nutartis savaime yra neteisėta vien dėl motyvų joje stokos ir dėl šios priežasties turi būti panaikinta, stokoja pagrįstumo.
15. Nepriklausomai nuo aptartų skundžiamos nutarties trūkumų, kuriuos ištaiso apeliacinės instancijos teismas, pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas šioje konkrečioje byloje buvo išspręstas teisingai.
16. Visų pirma, aplinkybe, kad neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtina pirma būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – ieškinio preliminarus pagrįstumas, leidžia įsitikinti toks įvykęs faktas, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, 2019-06-25 sprendimu apelianto M. T. ieškinį jau atmetė kaip nepagrįstą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad 2019-07-26 apeliantas M. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti sprendimą ir ieškinį patenkinti. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną apeliacinio skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas, kadangi nėra išnagrinėtas apelianto atskirasis skundas dėl 2019-07-29 nutarties, kuria atmestas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatytas terminas šiam mokesčiui sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1306-XX/2019).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016, 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
18. Taigi, aptariama aplinkybė, susijusi su nepalankiai prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmeniui išspręstu teisminiu ginču, neleidžia konstatuoti vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo – buvimo. Atitinkamai tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra abiejų sąlygų visumos, pasitvirtino.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamos teismo nutarties argumentais dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, kaip akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo tarpiniu procesiniu dokumentu (nutartimi) išimtinumo. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinęs atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu, argumentavo, kad atsakovas veikė sąžiningai. Tokia teismo išvada kartu reiškia ir tai, kad nebuvo nustatyta antra būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
21. Taigi, būtent apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą dėl atitinkamų suvaržymų atsakovui pritaikymo (CPK 12 str.). Nors savo procesiniuose dokumentuose apeliantas teigia, kad atsakovas V. M. gali ne tik perlesti akcijas tretiesiems asmenimis, bet ir priimti bendrovės veiklai svarbius sprendimus ir dėl to ateityje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, ką, jo teigimu, patvirtina aiškus tarpusavio interesų prieštaringumas ir kitų tarpusavio teisminių ginčų buvimas, tokie argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Jokių leistinų įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iš tiesų egzistuoja tokių atsakovo veiksmų atlikimo rizika apeliantas nepateikė.
22. Kitų teismuose nagrinėjamų šalių ir su jais susijusių asmenų ginčų buvimas taip pat nepatvirtina atsakovo nesąžiningumu keliamos grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis šioje byloje galiausiai būtų priimtas apelianto naudai, įvykdymui. Priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovas, kuris už 75 000 Eur įgijo UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ 100 proc. akcijų, nesiims veiksmų, priešingų jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės, taigi ir savo paties, interesams. Atsakovas net ir tuo atveju, jeigu apelianto apeliacinis skundas bus priimtas ir patenkintas, neabejotinai bus suinteresuotas sėkminga bendrovės veikla, kadangi tai padidintų jo galimybę atgauti už akcijas sumokėtas lėšas.
23. Tokiu atveju konstatuotina, kad nei aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.