Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistosios S. A. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės dėl jos pripažinimo kalta padarius jai inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 1 d. vagystė), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis išsamiau nevertinama.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas pripažindamas S. A. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius E. R. ir S. A., liudytojus, ištyrė rašytinius byloje esančius įrodymus ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl S. A. kaltės padėjus atvirai pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog S. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 12.33 val., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, E. R. būnant pardavimų salėje ir atvirai parduotuvės darbuotojų akivaizdoje, paimant tris butelius spiritinio gėrimo ,,Campari“, bendros 59,97 eurų vertės, vieną butelį spiritinio gėrimo ,,Campari“, 28,99 eurų vertės, vieną butelį šampano ,,Mumm“, 40,75 eurų vertės, po to prekes E. R. sudėjus sau po džemperiu, S. A. laikė atidariusi parduotuvės duris, pro kurias nesumokėjęs už prekes išėjo E. R., kai juos bandė sulaikyti ir vijosi parduotuvės darbuotojai, tokiu būdu E. R. atvirai pagrobė, o S. A. padėjo atvirai pagrobti svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 129,71 eurų vertės.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistoji nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog ji dalyvavo nusikalstamos veikos vykdyme ir padėjo ją padaryti. Nuteistoji tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ji turėjo susitikti su drauge, matė, kad į parduotuvę įėjo E. R., tačiau ką jis ten darė jai nerūpėjo. Nesuprato kodėl ją priėjusi moteris bandė įstumti į parduotuvę ir kodėl stumdėsi.

13. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, šiuos nuteistosios parodymus vertina kritiškai, kadangi juos iš esmės paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai, vaizdo įrašas bei kita rašytinė bylos medžiaga.

14. Sprendžiant klausimą dėl S. A. nusikalstamų veiksmų vertinimo padėjus E. R. atvirai pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, pažymėtina tai, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-222/2017, Nr. 2K-345-511/2018). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veikos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).

19. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog tiek liudytoja A. S., tiek ir liudytojas V. T. paaiškino, jog S. A. elgėsi agresyviai, neadekvačiai, rėkė, šūkavo, bandant ją patraukti nuo parduotuvės durų ji nesitraukė. Nors tokius savo veiksmus nuteistoji aiškina tuo, jog nesuprato dėl ko ją užsipuolė parduotuvės darbuotoja, kadangi ji laukė draugės, su kuria buvo susitarusi susitikti, tačiau šios nuteistosios nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos jokiais duomenimis. Iš esmės nuteistoji nenurodė jokių išsamesnių aplinkybių, t. y. neįvardino asmens kurio laukė, nenurodė, kodėl šios asmens laukė stovėdama automatinių durų tarpduryje, dėl ko nėra galimybės patikrinti šių nuteistosios nurodomų aplinkybių. Be to, nors nuteistoji S. A., vietoje to, jog sulauktų tariamos savo draugės, su kuria neva buvo susitarusi susitikti, bei siektų išsiaiškinti dėl kokių aplinkybių ją buvo siekiama patraukti nuo parduotuvės durų, ji elgėsi agresyviai ir kartu su E. R. pasišalino iš įvykio vietos. Liudytoja A. S. patvirtino, jog matė, kad po įvykio moteris ir vyras kartu nuėjo link devynaukščio namo. Be to, liudytoja taip pat nurodė girdėjusi kaip S. A. E. R., kuris jau buvo pasišalinęs iš parduotuvės patalpų, pasakė: „vožk tu jam per galvą“. Šias aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi girdėjusi kaip S. A. pasakė: „Trenk tu jiems per galvą su buteliu“. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistoji S. A. suprato, jog E. R. iš parduotuvės išsinešė butelius, t. y. įvykdė vagystę, be to, padėjo jam išeiti iš parduotuvės, laikant duris, jog šios neužsidarytų, po ko abu pasišalino iš įvykio vietos nueidami ta pačia kryptimi.

20. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju pasitvirtino, jog S. A. veikė bendrai su E. R., padėjo jam vykdyti nusikalstamą veiką, t. y. sudarė sąlygas, jog šis galėtų pasišalinti iš parduotuvės, dėl ko, jos veiksmai atitinkamai įvertinti kaip padėjėjos BK 24 straipsnio 6 dalies prasme.

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistoji S. A. taip pat nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, t. y., jog aptariamu atveju buvo įvykdyta atvira vagystė. Nuteistosios teigimu, E. R. gėrimus kišosi sau už viršutinių drabužių, kas patvirtina, jog jis ketino juos pagrobti slapta.

22. Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais, visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebinti kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdinti, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2011, 2K-245-696/2015).

23. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, jog E. R. 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 12.33 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būnant pardavimų salėje, paėmė kaltinime nurodytas prekes bei jas susidėjo sau po džemperiu ir iš parduotuvės pasišalino nesumokėjęs už šias prekes. Visgi, skunde teigiama, jog šie E. R. veiksmai neatitinka atviros vagystės požymių.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, jog iš liudytojų J. A. A. ir A. K. veiksmų būtų galima teigi, jog jie suprato, jog yra vykdoma vagystė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėti liudytojai išties nenurodė matę kuomet E. R. prekybos salėje iš lentynų būtų susikrovęs butelius ir juos paslėpęs po savo rūbais. Liudytojas J. A. A. parodė, jog prie parduotuvės durų pamatė sąmyšį ir nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad lauke apsaugininkas su kažkokiu žmogumi, kuris bandė bėgti, stumdėsi. Apsauginis neišlaikė to žmogaus, kuris bandė pabėgti, ir jis pabėgo. Visgi, nuteistojo E. R. veiksmus prekybos salėje užfiksavo kitas įvykį matęs liudytojas – V. T.. Liudytoju apklaustas V. T. parodė, jog per vaizdo stebėjimo kameras matė, kaip E. R. ima nuo lentynos butelius ir juos kišasi už rūbų. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. T. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nutraukti šiuos nuteistojo veiksmus, tačiau aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi pagrindo. V. T. parodė, jog pastebėjęs per vaizdo kameras E. R. kišantis butelius už savo rūbų, siekiant sulaikyti asmenį, jog šis nepabėgtų, kadangi numanė, jog jis nesusimokės už šias prekes, paspaudė mygtuką, užblokuojantį parduotuvės duris. Be to, liudytoja A. S. taip pat ėmėsi veiksmų siekiant sulaikyti asmenis dėl vykdomos vagystės, t. y. nuėjusi prie parduotuvės durų iš (duomenys neskelbtini) pusės, bandė patraukti S. A. nuo praėjimo, jog galėtų užsidaryti durys, per kurias negalėtų pasišalinti vagystę vykdantis asmuo, kurias jau aptartais duomenimis nustatyta, jog nuteistoji S. A. laikė pakišdama koją, taip siekdama, jog durys neužsidarytų.

26. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog E. R. vogdamas iš parduotuvės aiškiai suprato, jog prekybos salė yra filmuojama, dėl ko suvokė, jog jis gali būti realiu laiku pastebėtas. Be to, tai, kad nuteistasis E. R. suprato vykdantis atvirą vagystę iš esmės patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 60–69), kuriame akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis E. R. praeina pro kasas nesumokėjęs už prekes, jis mato, jog tarpduryje vyksta susistumdymas, kur S. A. bandoma patraukti nuo durų, o šis pasinaudojęs susidariusia situacija išeina iš parduotuvės. Visgi toliau iš vaizdo įrašo matyti, kaip iš parduotuvės išbėga dar vienas vyras, kuris bando sulaikyti E. R. automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytojas V. T. nurodė, jog buvo suėmęs jį už rankos, tačiau nuteistasis bandė išsilaisvinti, norėjo kaip ir paduoti jam butelį, bet tada du buteliai iškrito. Taigi, akivaizdu, jog E. R. suprato, jog buvo bandoma jį sulaikyti dėl paimtų butelių iš parduotuvės, tačiau jis išsilaisvino ir abu nuteistieji pasišalino iš įvykio vietos.

27. Vien tai, jog apeliacinio skundo autoriaus teigimu, E. R. apsaugos darbuotoją pamatė tik išėjęs į lauką, tai nesudaro pagrindo šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip slaptos vagystės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog nors vagystė pradėta slaptai, tačiau nuteistiesiems suvokus, kad parduotuvės darbuotojai suprato, jog E. R. nori pagrobti daiktus ir būtent dėl to jį stabdo jau jam pasišalinus iš parduotuvės, pastarasis tęsė savo nusikalstamą sumanymą, ir išvengęs bandančio sustabdyti parduotuvės apsaugos darbuotojo sulaikymo, E. R. ir S. A. kartu pabėgo, t. y. vagystę užbaigė atvirai ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia, todėl tokia jos veiksmų kvalifikacija aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

28. Kaip jau minėta aukščiau šioje nutartyje, teismų praktikoje vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, žino, kad šie kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Iš įvykio eigos matyti, jog E. R. veiką daryti pradėjo stengdamasis veikti slaptai, nors žinojo ir suprato, jog parduotuvė yra stebima vaizdo kameromis, daiktus užsikišo už rūbų, praėjo pro kasas už juos nesumokėjęs, o tuo metu S. A. veikdama kaip E. R. padėjėja, aktyviais veiksmais siekė, jog neužsidarytų parduotuvės durys bei E. R. galėtų pasišalinti iš parduotuvės. Visus šiuos nuteistųjų veiksmus stebėjo parduotuvėje dirbęs darbuotojas, kuris per vaizdo stebėjimo kameras matė kaip nuteistasis E. R. paėmęs iš lentynų alkoholio butelius, kišasi juos sau po džemperiu, o vėliau šiam liudytojui bandant jį sulaikyti, E. R. nepaisydamas to, kartu su S. A. paspruko išsinešdami ir dalį pavogtų daiktų.

29. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nustačius aplinkybę, kad nuteistojo E. R. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog yra grobiamas svetimas turtas ir pačiam E. R. bei S. A. suprantant, kad tokie jų veiksmai buvo pastebėti, tačiau nepaisant to, abiems pasišalinus iš įvykio vietos su pagrobtomis prekėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip atvirą vagystę.

30. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistosios S. A. skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumą, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., jog S. A. yra eilę kartų teista už įvykdytas vagystes iš parduotuvių. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nuteistajai S. A. skirta bausmė, t. y. 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą atitinka paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

32. Aukštesnysis teismas, aptartų duomenų pagrindu sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistosios S. A. apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

33. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 12 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajai S. A.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 54,17 eurų dydžio išlaidas.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

35. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajai S. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Tomas Liutauras Petkauskas) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajai S. A. buvo paskirtas ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių.

36. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. S. A. bylos duomenimis nedirba, duomenų, kad turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra, bausta administracine tvarka, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra. Skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, be to, priteisti iš S. A. civiliniai ieškiniai. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios S. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios S. A. už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.