Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinį kartą iš jų Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeista 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo vykdė individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 24 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 26 parų arešto bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d., 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, pradinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamieji nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Jie veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę – 176,32 Eur.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. A. gynėja baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajai švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę dėl to, nes kaltinamoji dirba, gydosi, teigiamai charakterizuojama Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus socialinės darbuotojos. Pažymėtina, kad, nors K. A. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (teistumui išnykus), kita vertus, pažymėtina, kad anksčiau jos padarytos nusikalstamos veikos, be kita ko, buvo susijusios su nuosavybe. K. A. ankstesnės bausmės (arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas) teigiamos įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad, kaltinamajai paskyrus švelnesnę bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos, kuriose K. A. kaltinama už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat ji nuteista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nuosprendžiu. Nors dėl šių galimų nusikalstamų veikų nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, o nurodytas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, kita vertus, aptariamos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamosios asmenybę. Be to, K. A. itin daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dauguma paskirtų baudų nesumokėjusi. K. A. administracinius nusižengimus darė tiek prieš, tiek po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Vadinasi, K. A. nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jos asmenybę. Teismas teigiamai vertina, kad K. A. dirba ir gydosi jau gana ilgą laiką, šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau atsižvelgiant į K. A. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Vien kaltinamosios ir jos gynėjos kitoks manymas teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip minėta, šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl K. A. yra priimtas neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nuosprendis. Šiuo metu teismas nebendrina kaltinamajai paskirtos bausmės su kitu neįsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos K. A. paskirtos bausmės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu.

Nagrinėjamu atveju K. A. byloje padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. ji, būdama bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamoji šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (teistumui išnykus). Anksčiau už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą jai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Kaltinamoji nepažeidė teismo paskirtų pareigų, todėl ji neatliko realios laisvės atėmimo bausmės ir pateisino teismo jai suteiktą pasitikėjimą. Nors, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos, kuriose K. A. kaltinama už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat ji nuteista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, kuris šio nuosprendžio paskelbimo metu dar nėra įsiteisėjęs, kita vertus, tai savaime nedraudžia taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą. K. A. itin daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir už smulkias vagystes. Tai neigiamai apibūdina kaltinamosios asmenybę. Kita vertus, būtina visapusiškai įvertinti K. A. asmenybę. Pirma, kaltinamoji 2025 m. tik kelis kartus bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, ji nebedaro smulkių vagysčių. Jai 2025 m. taip pat nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamoji bando keistis teigiama linkme ir yra linkusi ateityje nebenusikalsti. Antra, K. A. nuo 2025 m. vasario 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149–150), t. y. ji jau gana nemažą laiką gauna oficialių pajamų. Kaltinamoji jau daugiau nei metus gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale. Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus socialinės darbuotojos charakteristikoje nurodyta, kad K. A. reguliariai lankosi socialinio darbuotojo ir gydytojo psichiatro konsultacijose, neužfiksuota narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų. Teismas pažymi, kad K. A. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, kaip teisiamojo posėdžio metu teigė pati kaltinamoji, padarė dėl tuo metu vartojamų draudžiamų medžiagų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas teigiamai vertina, kad K. A. jau gana ilgą laiką gydosi nuo priklausomybės, dirba ir stengiasi laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, teigė, kad stengiasi keistis, atsiriboja nuo žmonių, kurie daro jai neigiamą įtaką, gydosi nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena K. A. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajai bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, dabartiniu metu K. A. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamosios nusikalstamą elgesį. K. A. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamąja ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei K. A. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, K. A. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 2 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jai:

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad, nors T. J. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau po jos padarymo dėl kaltinamojo priimtas ne vienas apkaltinamasis procesinis sprendimas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu T. J. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar net septynios baudžiamosios bylos dėl T. J. galimų nusikalstamų veikų, padarytų nuosavybei. Jis per penkerių metų laikotarpį nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes. Tiek šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. T. J. išsiskyręs, neturi nepilnamečių vaikų, pasak kaltinamojo, jis dirba statybų srityje, tačiau duomenų apie jo oficialų darbų nėra. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau neigia turintis priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei alkoholiui. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. J. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. J. gynėja baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę dėl to, nes kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties, nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad, kaip minėta, T. J. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau po jos padarymo dėl kaltinamojo priimtas ne vienas apkaltinamasis procesinis sprendimas. Be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar net septynios baudžiamosios bylos dėl T. J. galimų nusikalstamų veikų, padarytų nuosavybei. Nors dėl šių galimų nusikalstamų veikų nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, kita vertus, aptariamos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Be to, T. J. nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Jis administracinius nusižengimus padarė ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Vadinasi, T. J. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Todėl vien kaltinamojo teistumo neturėjimas nusikalstamos veikos padarymo metu nėra ta aplinkybė, kad būtų galima jam skirti švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę. Kaltinamojo gynėja nurodė, kad T. J. nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties. Kita vertus, sunki finansinė padėtis nepateisina nusikalstamos veikos darymą ir tai nėra T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi antstoliams skolų apie 20 000 Eur, darbdavys jam nesumokėjo darbo užmokesčio, o su šeimos nariais buvo susipykęs, todėl nebuvo kas jam padėtų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. J. sunkią finansinę padėtį. Be to, T. J. neturi šeimos, kurią reikėtų pasirūpinti ir išlaikyti. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, kad T. J. dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių negalėtų dirbti. „Sodros“ duomenimis, T. J. nors ir keitė nemažai darboviečių, tačiau dirbo gana nemažą laiko dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nedirbo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bylai reikšmingu metu buvo fiziškai pajėgus dirbti vyras, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik daryti savanaudiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Asmens priklausomybių neturėjimas taip pat teismo neįpareigoja skirti itin švelnią bausmę. Atsižvelgiant į T. J. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos kitoks manymas teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, T. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 20 parų arešto – bausmę, ir T. J. paskirti subendrintą bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, T. J. subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 9 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, tris laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), ir T. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), o nusikalstamos veikos pagal padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Nagrinėjamu atveju T. J. byloje padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. jis, būdamas bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Nors kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar septynios baudžiamosios bylos, kuriose T. J. kaltinamas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, be to, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinamojo priimtas ne vienas apkaltinamasis procesinis sprendimas, kita vertus, tai savaime nedraudžia taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą. T. J. nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, būtina visapusiškai įvertinti T. J. asmenybę. Pirma, jis šioje byloje įrodytą nusikalstamą veika ir kitas galimas nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamos kitose baudžiamosiose bylose, padarė per 2024 m. Vadinasi, iki tol kaltinamasis nė karto nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, t. y. jis laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn užsienyje. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos T. J. padarė nešiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus, t. y. važiavo viešuoju transportu be bilieto, jis nebedaro smulkių vagysčių. Jam 2025 m. taip pat nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme ir yra linkęs ateityje nebenusikalsti. Antra, T. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad neturi priklausomybių nei narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, nei alkoholiui. Tokių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat kritiškai vertino savo elgesį, teigė, kad stengiasi keisti gyvenimo būdą, dirbti (nors šiuo metu ir neoficialiai), susitvarkyti gyvenimą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės taisyklių. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena T. J. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, dabartiniu metu T. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. T. J. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei T. J. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. J. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 2 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad E. M. anksčiau nemažai kartų trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar net aštuonios baudžiamosios bylos dėl E. M. galimų nusikalstamų veikų, padarytų nuosavybei. Jis per penkerių metų laikotarpį trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už smulkias vagystes, šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Jis padarė kelias smulkias vagystes ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. lapkričio 3 d., 2024 m. lapkričio 8 d.). Baudos, paskirtos už administracinius nusižengimus, nesumokėtos. E. M. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, oficialiai nedirbantis (2 t., b. l. 76), registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingu laiku vartojo psichotropinę medžiagą, todėl darė nusikalstamą veiką, kad turėtų iš ko nusipirkti šią draudžiamą medžiagą. E. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jau metus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, todėl priklausomybę neigia. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M., būdamas gana jauno amžiaus, nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad E. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. M. gynėja baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę dėl to, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai rodo kaltinamojo geranoriškumą. Taip pat gynėja prašė atsižvelgti į kaltinamojo sunkią šeiminę padėtį ir jauną amžių. Visų pirma, pažymėtina, kad vien dėl to, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę. Įstatymų leidėjas BK 64¹ straipsnyje tiesiogiai įtvirtino bausmės sumažinimą vienu trečdaliu, todėl ši aplinkybė vertinama tik tiek, kiek yra nustatyta įstatyme, ir negali būti laikoma papildomu argumentu švelnesnei bausmei skirti. Antra, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų sunkią kaltinamojo šeiminę padėtį, šių aplinkybių nenurodė ir E. M. teisiamojo posėdžio metu. Be to, sunkios šeiminės padėties buvimas savaime nepateisina nusikalstamos veikos darymo. „Sodros“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu E. M. nedirbo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bylai reikšmingu metu buvo fiziškai pajėgus dirbti jaunas vyras, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik daryti savanaudišką nusikalstamą veiką. Vien tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nėra pakankamas pagrindas jam skirti itin švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę dėl to, kad, E. M. teigimu, jis šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos darymo metu buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad E. M. anksčiau buvo skiriamos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir kaltinamasis vėl nusikalsdavo. Įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas taip pat nemano, kad E. M. būtų tikslinga skirti baudos bausmę. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos kitoks manymas teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. M. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. jis, būdamas bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą. Atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jis anksčiau nemažai kartų trauktas baudžiamojon atsakomybėn už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą. Jam teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. E. M. per gana trumpą laikotarpį 2024 m. galimai padarė itin daug nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, dėl kurių šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos net aštuonios baudžiamosios bylos. Nors dėl šių galimų nusikalstamų veikų nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau minėta aplinkybė turi įtakos vertinant E. M. asmenybę. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, įrodytą šioje byloje, neatsitiktinai. Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. anksčiau ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, be kita ko, ir jos vykdymą atidedant, taip pat ne kartą laisvės apribojimo bausmės buvo pakeistos į arešto bausmes, tačiau jos nepadarė įtakos keičiant kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Kaltinamasis taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn, šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Jis padarė kelias smulkias vagystes ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. lapkričio 3 d., 2024 m. lapkričio 8 d.). E. M., darydamas nusikalstamą veiką, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, turėjo priklausomybę psichotropinėms medžiagoms. Kaltinamojo teigimu, jis šiuo metu dirba neoficialiai ir ketina įsidarbinti oficialiai, nevartoja draudžiamų medžiagų, teismas teigiamai vertina tokias aplinkybes, tačiau visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, juolab jis iki šiol nėra įsidarbinęs oficialiai.

T. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad T. R. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat baudžiamojon atsakomybėn trauktas Didžiojoje Britanijoje. Nors T. R. šioje byloje įrodytą nusikalstamą padarė būdamas neteistas, kita vertus, jis nuo 2000 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. birželio 9 d. ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, už sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Nors, kaip minėta, teistumas dėl šių nusikalstamų veikų yra išnykęs, kita vertus, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. T. R. iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo 2024 m. du kartus pripažintas kaltu: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinamojo priimtas dar ne vienas apkaltinamasis procesinis sprendimas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo. Be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos penkios baudžiamosios bylos dėl T. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe. Atliekamame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Jis per penkerių metų laikotarpį itin daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už smulkias vagystes. Šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. T. R. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu vykdė individualią veiklą (3 t., b. l. 63). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamas veikas darė, nes reikėjo pinigų psichotropinių medžiagų įsigijimui. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. R. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad T. R. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. R. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę dėl to, nes kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nuo paskutinių nusikalstamų veikų darymo buvo praėję dešimt metų. Per tą laiką T. R. dirbo, gyveno su drauge, buvo susitvarkęs gyvenimą. Šiuo metu kaltinamasis ketina nebedaryti nusikalstamų veikų, dirbti, susituokti su drauge. Be to, gynėjas nurodė, kad kaltinamajam nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė T. R. gynėjas baigiamojoje kalboje, kaltinamajam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, nors iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo T. R. teistumas už sunkių nusikaltimų padarymą buvo išnykęs, kita vertus, ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismas teigiamai vertina, kad T. R., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. sausio 14 d. nedarė naujų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad jis 2020 m. buvo teistas laisvės atėmimo bausme Didžiojoje Britanijoje. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2021 m. iki 2024 m. vis tik darė administracinius nusižengimus. Administracinius nusižengimus padarė ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Vadinasi, nors T. R. kurį laiką nedarė nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje, tačiau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaip minėta, iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo 2024 m. du kartus pripažintas kaltu: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme. Taigi, nei baudos, nei arešto bausmės nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, jis vis tiek padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos penkios baudžiamosios bylos dėl T. R. galimai nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe. Nors dėl šių galimų nusikalstamų veikų nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau ši aplinkybė turi įtakos vertinant T. R. asmenybę. Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis šiuo metu ketina keisti gyvenimo būdą, nebedaryti nusikalstamų veikų, dirbti, kita vertus, tai nėra pakankamas pagrindas T. R. skirti švelnesnę bausmę. Be to, kaltinamojo darbas, draugės turėjimas nebuvo jam tos aplinkybės, dėl kurių jis susilaikytų nuo nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į T. R. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Vien kaltinamojo ir jo gynėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl T. R. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, T. R. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 60 parų arešto – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), ir T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), o nusikalstamos veikos pagal padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju T. R. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. jis, būdamas bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaip minėta, nors kaltinamasis šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, kita vertus, prieš tai jis ne kartą buvo padaręs, be kita ko, sunkius nusikaltimus, už kuriuos atliko realias laisvės atėmimo bausmes. T. R. iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo 2024 m. du kartus pripažintas kaltu: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinamojo priimtas dar ne vienas apkaltinamasis procesinis sprendimas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos penkios baudžiamosios bylos dėl T. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe. Atliekamame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėtina, kad galimas nusikalstamas veikas T. R. darė iki tol, kol buvo suimtas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad paskutinę galimą nusikalstamą veiką jis padarė 2024 m. lapkričio 17 d., o buvo suimtas buvo kitą dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 18 d. Nors dėl T. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų dar nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kita vertus, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, T. R. tiek prieš, tiek po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtos baudos nesumokėtos. Nors „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis iki suėmimo ir šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos metu vykdė individualią veiką (3 t., b. l. 63), kita vertus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamas veikas darė, nes neturėjo pinigų, kurių reikėjo, be kita ko, psichotropinių medžiagų įgijimui. Akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalto, nes turėjo priklausomybę draudžiamoms medžiagoms. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad turi skolų antstoliams, kurių didžioji dalis sudaro dėl nesumokėtų paskirtų administracinių nuobaudų – baudų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. R. noras susirasti darbą, susituokti su partnere neleidžia daryti priešingos išvados.

Ž. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė pripažinti Ž. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Visų pirma, teismas pažymi, kad kito nuosprendžio, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinta Ž. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina ir nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo argumentų, susijusių su minėto nuosprendžio turiniu (teisingai ar ne buvo pripažinta Ž. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė).

Antra, teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti prokurorės prašomą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad Ž. C. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau, kaip minėta, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Ž. C. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą tik už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas; priešingai, nei teigė kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje, ši nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Ž. C. šioje byloje pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, susijusios su nuosavybe, padarymą. Akivaizdu, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pažeidžia skirtingas įstatymo leidėjo saugomas vertybes, taigi tarp šių nusikalstamų veikų nėra jokio tarpusavio ryšio. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Ž. C. 2024 m. galimai padarė daug galimų nusikalstamų veikų nuosavybei, dėl kurių šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Visų pirma, kol nėra priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, asmuo laikomas nekaltu. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis priimtas jau po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi Ž. C. bylai reikšmingu laiku neturėjo teistumo už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, o vieno teistumo už kitos rūšies nusikalstamos veikos padarymą turėjimo šiuo atveju nepakanka pripažinti asmens recidyvistu. Byloje taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis itin daug kartų būtų trauktas administracinėn atsakomybėn. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažinti Ž. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad Ž. C. anksčiau teistas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jis ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn Didžiojoje Britanijoje. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl Ž. C. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos dėl Ž. C. galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe. Jis per penkerių metų laikotarpį ne daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir viešosios tvarkos pažeidimą, šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtos baudos nesumokėtos. Ž. C. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki suėmimo nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 87–88), taigi akivaizdu, kad jis, būdamas laisvėje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad psichotropines medžiagas pradėjo vartoti, kai mirė motina. Jis buvo priklausomas nuo psichotropinės medžiagos – fentanilio – iki tol, kol jį 2024 m. suėmė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad suėmimo metu jis psichotropinių medžiagų nevartoja, tikino, kad ateityje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartos. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. C. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad Ž. C. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnė bausmė jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. C. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. C. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę dėl to, nes kaltinamojo nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, kadangi ją padarė būdamas priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Be to, tiek šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, tiek kitas galimas nusikalstamas veikas, kurios šiuo metu nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme, jis padarė per trumpą laiką po motinos mirties, kai jam buvo sunkus gyvenimo etapas. Kaip minėta, Ž. C. anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje, ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn užsienyje, kai dar kaltinamojo motina buvo gyva. Vadinasi, teigti, kad Ž. C. nusikalstamas veikas padarė vien todėl, kad mirė motina, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos keturios baudžiamosios bylos dėl Ž. C. galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe. Vien tai, kad Ž. C. nusikalstamas veikas darė 2024 m. per kelis mėnesius, nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad šias galimas nusikalstamas veikas kaltinamasis darė iki tol, kol buvo suimtas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Ž. C. paskutinę galimą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. lapkričio 12 d., kai suėmimas paskirtas kitą dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d. Ž. C. taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtos baudos nesumokėtos. Vadinasi, Ž. C. nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kaltinamasis iki suėmimo ilgą laiką nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, prieš kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimą gyveno pas draugą, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu turi skolų antstoliams. Ž. C. priklausomybė narkotinėms medžiagoms nepateisina kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Priešingai, kaltinamasis, būdamas laisvėje, galėjo imtis priemonių spręsti turimos priklausomybės klausimą, tačiau jis pasirinko kitokį elgesio variantą. Atsižvelgiant į Ž. C. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Vien kaltinamojo ir jo gynėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja skirti švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl Ž. C. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž. C. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir Ž. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), o nusikalstamos veikos pagal padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju Ž. C. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. jis, būdamas bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ne kartą baudžiamojon atsakomybėn trauktas ir užsienyje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Ž. C. būtų sumokėjęs už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką paskirtą baudą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadinasi, jam anksčiau taikytos bausmės neužkirto kelio jį sulaikyti nuo nusikalstamos veikos padarymo ateityje. Šiuo metu dėl Ž. C. galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos keturios baudžiamosios bylos. Nors dėl šių galimai padarytų nusikalstamų veikų dar nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kita vertus, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, Ž. C. tiek prieš, tiek po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos apdarymo trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtos baudos nesumokėtos. Kaltinamasis iki suėmimo ilgą laiko nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, kaip pats teigė teisiamojo posėdžio metu, turi skolų antstoliams, iki kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo gyveno pas draugą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ž. C. noras išvykti į užsienį dirbti ir ketinimas nebevartoti draudžiamų medžiagų neleidžia daryti priešingos išvados.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė UAB (duomenys neskelbtini) dėl 197,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 197,03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekių vertę, t. y. 176,32 Eur, patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 14–19). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad bendra UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 197,03 Eur dydžio turtinė žala. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo, kaltinamieji vagystės metu sudaužė du butelius trauktinės „Voruta“, 0,5 l, kurio vieneto vertė 10,49 Eur, iš viso už 20,98 Eur, todėl turtinė žala didesnė nei pagrobtų prekių vertė, ji taip pat susijusi su daryta nusikalstama veika, nes civilinė ieškovė patyrė papildomus turtinio pobūdžio nuostolius prekių grobimo metu. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas solidariai iš K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. (turtinė žala padaryta bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais).

VI. Kiti klausimai

K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės. Ž. C. šiuo metu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., b. l. 61–64), kuri nekeistina (nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindai, nustatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose) ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Šio suėmimo laikas (nuo 2025 m. spalio 24 d.) įskaitytinas į Ž. C. laisvės atėmimo bausmę, vieną kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis). Kitiems kaltinamiesiems kardomosios priemonės šioje byloje neskirtinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie antrojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d., 2025 m. lapkričio 14 d. ir 2025 m. lapkričio 18 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-12686, Nr. APD-2025-12805, Nr. APD-2025-12826, Nr. APD-2025-12806 ir Nr. APD-2025-12938 dėl 341,67 Eur už T. R. gynusio advokato A. Aleknos, 256,25 Eur už Ž. C. gynusio advokato E. Šulioko, 556,25 Eur už E. M. gynusios advokatės D. Dereškevičienės, 266,67 Eur už K. A. gynusios advokatės L. Ulbienės, 352,09 Eur už T. J. gynusios advokatės A. Saulėnaitės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjai paskirti nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

K. A., T. J., E. M. ir T. R. byloje sulaikyti nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jai paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jai:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, T. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 20 parų arešto – bausmę, ir T. J. paskirti subendrintą bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, T. J. subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 9 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, tris laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), ir T. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei T. J. būtų panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti:

1) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį, (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, tris laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius;

2) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai).

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. M. pripažinti recidyvistu.

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, T. R. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 60 parų arešto – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), ir T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Į T. R. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai).

Ž. C. (Ž. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. C. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž. C. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir Ž. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Ž. C. laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2025 m. spalio 24 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį (jei šio nuosprendžio vykdymo metu Ž. C. bus atlikęs bent dalį laisvės atėmimo bausmės).

Ž. C. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteisti iš K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. solidariai 197,03 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie antrojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš K. A., T. J., E. M., T. R. ir Ž. C. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamiesiems T. R. ir Ž. C. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.