Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-951/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
1-158-951/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00327-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
V. A., E. A.
Advokatai
Aldevinas Ščigla, Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-951/2015Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00327-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorėms Dainai Songailienei, Erikai Girgždienei,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei,nukentėjusiesiems V. A., E. A., jų atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2014 m. liepos 5 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: konflikto metu sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai E. A. į dešinę galvos pusę, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, nuo smūgio E. A. nugriuvo ant žemės, buvo sulaužyti jos akiniai, po to sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio V. A. nugriuvo ant žemės ir, jam atsikėlus, sudavė antrą smūgį į veido sritį, nuo kurio jis nugriuvo ant žemės, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas lūpose ir dešinio skruosto sumušimą, sukėlusį lokalų patinimą.

Be to, A. P. 2014 m. liepos 5 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusiąją E. A., o būtent, sudavė ranka nukentėjusiajai E. A. į dešinę galvos pusę vieną smūgį, nuo kurio ji pargriuvo ant žemės, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, nes dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo vasara, šviesu, tiksliai nežino kelintą valandą, jis grįžo su R. K.. Konfliktas vyko prie R. K., I. D., E. G.. R. K. stovėjo toliau tarp garažų, gal nukentėjusieji jo nematė. Iš turgaus parvažiavo su R. K., kieme buvo E. V., jis nieko gero nematė, nes buvo girtas. Mes grįžome apie 16 val., kieme buvo: jis, I., E., dukrytė, E.. Gėrė alų. V. ir E. A. buvo pavėsinėje. Pats prie nukentėjusiųjų buvo priėjęs, pavėsinėje atsigėrė alaus. R. K. negėrė, buvo išvykęs, vėl sugrįžo, vėl išvažiavo išvaryti mikroautobusą, parvarė lengvąją mašiną. Viskas vyko greitai, iki 18 val. tikriausiai nesėdėjo. Konfliktas buvo ir dėl vaiko ir dėl kitų nesąmonių. Jie buvo tikrai neblaivūs, tai nesusilaikė. Dukrytė vaikščiojo visur, kai E. A. trenkė, ji jo vaiko ant rankų neturėjo. Patį supykdė girtų asmenų pokalbiai. E. A. buvo šalia pavėsinės, kai jai trenkė – ji stovėjo. V. A. pribėgo ginti žmonos, todėl sudavė ir jam. Jie nuo smūgių nukrito, paskui jie atsikėlė, o pats, I. ir R. išėjo. E. visko net nematė, nes, prasidėjus triukšmui, jis išėjo. E. kieme buvo, bet pats nežino, ar ji viską matė, nes viskas vyko greitai. E. ir V. A. mušė, nemanė, kad taip bus su E. A. ausimi. Patį užvaldė emocijos, todėl nori atsiprašyti, atlyginti žalą. Jei žala padaryta, ją atlygins. Nemanė, kad susistumdymas su E. A. gali sukelti tokias pasekmes. E. A. trenkė iš delno į kairę ausį, tiksliau nepamena, nes viskas vyko greitai. E. A. sudavė vieną kartą, ji suklupo, nukrito ant žemės. Nežino, kas nutiko su akiniais, sąžiningai nematė, kas nutiko. Įvykio metu girtas nebuvo, buvo atsigėręs alaus, bet nedaug. V. A. sutrenkė per veidą, jis nuo smūgio nukrito. Nežino, ar buvo atvykę pareigūnai, nes pats išvažiavo. Gal ir galėjo būti E. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o V. A. nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl civilinio ieškinio su nukentėjusiaisiais susitarė. Mano, kad nukentėjusieji jam atleido, nors su jais ir taip nekariavo. Parodymus kaitaliojo, nes nebenori pyktis, vaikščioti po teismą, pačiam reikia išvykti į užsienį, nes nebeturi už ką valgyti. Yra kaltas, dėl to prisipažįsta. Nežino, kodėl anksčiau neprisipažino.

Nukentėjusysis V. A. teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykiai būdavo normalūs, šiai dienai santykių nėra. E. A. tvarkėsi sode, paskambino jam bei pasakė, kad išeitų į kiemą. Sakė, kad grįžo girtas A. P.. Nežino, ar I. buvo girta, bet A. P. buvo girtas. Įvykio metu pats buvo truputį išgėręs, apie 1,5 litro alaus. Sėdėjo prie stalo, buvo jis, E. A., A. P., I. ir E.. Sprendė klausimą dėl kiemo tvarkymo. E. A. stovėjo prie garažo kampo, ant kelmiuko sėdėjo kaimynė iš pirmo aukšto. E. A. paminėjo I. buvusio draugo vardą, A. P. puolė ant E. A. bei trenkė jai į dešinę pusę. Nuo smūgio jai sulūžo akiniai. Tada pats puolė ginti žmoną, bet pats gavo tiesiai į galvą. Po to antrą kartą gavo į galvą, prarado sąmonę. Pats gavo į kairę pusę. I. A. nusivedė A. P., nes kitaip jis būtų dar daugiau patį daužęs. Vaiko tuo metu kieme nebuvo. A. P. Ingai sakė, kad eitų namo, nes vaikas vienas jau bus atsikėlęs. Pirmą kartą trenkė į kairę galvos pusę, o po to į dešinę veido pusę. Smūgiai buvo suduoti delnu. Smūgiai buvo stiprūs, prarado sąmonę. Policiją kvietė jis pats, kai atgavo sąmonę. Įvykio metu buvo apie 18 val. Atvyko policija, tačiau A. P. jų neįsileido. Pats su žmona išvažiavo su greitąja medicinos pagalba. Pats gydėsi ambulatoriškai, gerė vaistus. Iki konflikto sveikata buvo normali. Kaltinamasis paties atsiprašė, jam atleido, su juo susitaikė. Susitaikymo protokolas surašytas gera valia, pretenzijų neturi, su kaltinamuoju susitaikė. Kaltinamasis atlygino 1 000 Eur.

Nukentėjusioji E. A. teisme parodė, kad su kaltinamuoju šiuo metu nėra jokių santykių. Įvykio metu santykiai buvo draugiški. Buvo liepos 5 d., šventė vyro gimtadienį, atsigėrė alaus. Išėjo ravėti alpinariumo. Atėjo girti E. ir A. P. ir parsinešė dar alaus. Buvo apie 16.30 val. Sėdėjo dar nauja kaimynė. Laukan išėjo ir L. A.. Iš kalbos išėjo, kad reikia tvarkyti kiemą. Pati paminėjo I. buvusio draugo vardą, tada I. pradėjo šaukti. Nepajuto, kaip A. P. jai trenkė. Nuo smūgio ji krito ant žemės. Smūgis buvo suduotas delnu ar kumščiu, nežino. Nuo smūgio atsijungė. Nuo smūgio jai plyšo būgnelis. Atsigavo ir pamatė, kaip A. P. sudavė V. A.. Matė du smūgius. V. A. bandė keltis, tai A. P. trenkė dar kartą. I. nusivedė A. P. ir E. namo. Atvykus policijai, jie jos neįsileido. Pati su vyru išvažiavo į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Grįžo apie 21 val., bet jų nebesusitiko. Jie visą naktį gėrė, net šuniuko nebeįsileido į namus. Kitą dieną pačiai paskambino iš E. telefono, paklausė, kaip jaučiasi. Įvykio metu jai sprogo būgnelis, buvo mėlynas veidas. Iki įvykio turėjo tik sinusitą. Vaiko tuo metu kieme nebuvo. A. P. siuntė I. pasiimti vaiko. Pati nebuvo blaivi, buvo atsigėrusi alaus. Neblaivumas netrukdo prisiminti įvykių. A. P. buvo girtas, nes jis su E. visada geria, kai šis grįžta į Lietuvą. Abu parėjo į kiemą girti, pynėsi liežuviai. R. tuo metu nebuvo. Kitą rytą I. parašė žinutę, kurioje buvo daugmaž taip: „Ko, E., ant manęs supykai, juk ne aš padariau, aš nekalta, kad jam nėra proto“. Civilinį ieškinį sudaro skausmas, sveikatos būklė, dabar turi vairuoti su akiniais, reikėjo dviejų operacijų. Šiai dienai jaučia skausmą, bet sakė, kad skaudės ilgai. Kaltinamasis atsiprašė, jam atleidžia, nes yra kaimynai. Nori gyventi draugiškai. Susitaikymo protokolas surašytas gera valia, kaltinamajam pretenzijų neturi, jis pačiai atlygino 1 000 Eur, likusioje dalyje civilinio ieškinio atsisako.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad yra A. P. draugas bei kartu su juo dirba. Nukentėjusiuosius žino iš matymo. Liepos 5 d. apie 16 val. grįžo iš turgaus. Pavėsinėje sėdėjo nukentėjusieji bei girtavo. Kieme buvo vartojamas alus, tikrai buvo ne vienas plastikinis butelis. Pavėsinėje buvo tik V. ir E. A.. I. tvarkėsi gėlyne. E. A. nesitvarkė gėlyne, ji ant rankų laikė A. P. dukrytę. I. kasinėjo darželį, buvo blaivi. A. P. paėmė vaiką, išvadino E. A. visokiais žodžiais. A. P., imdamas vaiką iš rankų, E. A. nesudavė. V. A. užsimojęs puolė ant A. P.. A. P. trenkė jam per veidą. A. P. sudavė delnu V. A. į veido sritį. Nežino, kas nuo smūgio buvo V. A., nesiteiravo. Viskas įvyko greitai, nesimatė, kad V. A. būtų nukentėjęs. A. P. vaiką laikė dešine ranka, o V. A. į veido sritį sudavė kairės rankos delnu. Smūgis nebuvo stiprus, kraujo nematė. Paskui pats nuėjo namo, persirengė ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu A. P. ir jis pats buvo blaivūs. Po įvykio apie tai nieko nekalbėjo, nes turėjo kitų reikalų. I. pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai E. A. ima vaiką ant rankų. Pats I. nepasakojo, kad A. P. sudavė V. A..

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad nukentėjusieji matyti. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įvykis, nukentėjusiuosius prie namo sumušė kaimynas. Jų namie nerado. Tikslaus laiko nežino, buvo šviesu. Į iškvietimą sureagavo greitai, 10-15 min. bėgyje. Tvirtina aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pranešime. Atvykus matėsi, kad nukentėjusieji sumušti. Buvo sumušta veido sritis. Jie lyg laukė lauke. Nepamena, ar dar kas nors buvo kieme. Mušusį asmenį nurodė, pasakė jo gyvenamąją vietą, bet tuo adresu niekas buto durų neatidarė, nežino, ar kas buvo namie. Nukentėjusieji nebuvo visai blaivūs, su jais galėjo susikalbėti.

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

2014-07-05 E. A. pareiškime nurodyta, kad 2014-07-05 namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ją ir jos vyrą sumušė kaimynas A. P., įvykio metu buvo sulaužyti jos akiniai (1 t. 3 b. l.).

2014-07-05 V. A. pareiškime nurodyta, kad jam sėdint su žmona kieme, A. P. juos sumušė (1 t. 5 b. l.).

2014-08-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas (1 t. 27-31 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-04 specialisto išvadoje Nr. G 1121/14(04) nurodyta, kad V. A. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos lūpose ir dešinio skruosto sumušimas, sukėlęs lokalų patinimą; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių buku kietu daiktu į veidą; kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (1 t. 66-67 b. l.).

2014-08-11 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. A. savo iniciatyva pateikė specialisto išvadą Nr. G 1082/14 (04) (1 t. 68 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-07-25 specialisto išvadoje Nr. G 1082/14(04) nurodyta, kad E. A. trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas padarytas buku kietu daiktu apytikriai prieš 2-5 paras iki 2014-07-08 7.58 val. ją paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 69 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-09-30 specialisto išvadoje Nr. pG 104/14-1082/14(04) nurodyta, kad E. A. trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas padarytas suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į dešinės ausies sritį, šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; trauminiam dešinės ausies būgnelio plyšimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu (1 t. 72 b. l.).

2014-11-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. A. savo iniciatyva pateikė akinių lęšį (1 t. 101 b. l.).

2014-11-06 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas E. A. pateiktas akinių lęšis (1 t. 102 b. l.).

2015-01-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios E. A. mobiliojo ryšio telefonas LG su TELE 2 SIM kortele, iš kurio matyti, kaip vyko susirašinėjimas E. A. su I. D. (2 t. 10-22 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nustatė, kad A. P. 2014 m. liepos 5 d. apie 18.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: konflikto metu sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai E. A. į dešinę galvos pusę, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nuo smūgio E. A. nugriuvo ant žemės, buvo sulaužyti jos akiniai, po to sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio V. A. nugriuvo ant žemės ir, jam atsikėlus, sudavė antrą smūgį į veido sritį, nuo kurio jis nugriuvo ant žemės, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo A. P. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiųjų V. A., E. A. teisme duoti parodymai apie A. P. prieš juos panaudotą fizinį smurtą, iš dalies liudytojų R. K. bei R. J. teisme duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto metu be nukentėjusiųjų ir kaltinamojo buvo pašalinių asmenų - I. D., E. V., be to, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad A. P. fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad A. P. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji A. P. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas nukentėjusiųjų atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo A. P. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios E. A. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. P. 2014 m. liepos 5 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusiąją E. A., o būtent, sudavė ranka nukentėjusiajai E. A. į dešinę galvos pusę vieną smūgį, nuo kurio ji pargriuvo ant žemės, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, nes dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Sveikatos sutrikdymus patvirtina byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1082/14(04) ir pG 104/14-1082/14(04), kad E. A. trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas padarytas buku kietu daiktu apytikriai prieš 2-5 paras iki 2014-07-08 7.58 val. ją paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; E. A. trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas padarytas suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į dešinės ausies sritį, šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; trauminiam dešinės ausies būgnelio plyšimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu (1 t. 69, 72 b. l.). Kaltinamojo A. P. teisme duoti paaiškinimai, nuoseklūs nukentėjusiųjų V. A., E. A. teisme duoti parodymai apie A. P. prieš E. A. panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolai bei kiti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. įvykio metu dėl chuliganiškų paskatų sužalojo E. A.. Nustatyta, kad A. P. nukentėjusiąją sužalojo smogdamas ranka vieną kartą nukentėjusiajai E. A. į dešinę galvos pusę. Kaltinamasis A. P. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą moters atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei to norėjo. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad A. P. viešoje vietoje – t. y. (duomenys neskelbtini) namo kieme naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, matant kitiems asmenims (nors jokios rimtos dingsties tam nebuvo) ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam A. P. inkriminuotos tinkamai, todėl tokia A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusieji nurodė, jog A. P. nukentėjusiųjų atsiprašė, jiems iš dalies atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą – 1 000 Eur; nukentėjusieji priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir žalos atlyginimą, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta; nukentėjusieji patvirtina, kad iš kaltinamojo A. P. gavo 1 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl jokių pretenzijų jam neturi.

Kaltinamasis A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. yra neteistas (1 t. 111 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 107-110 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (112, 113 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. ir E. A., neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi, teismo nuomone, kaltinamajam teismo procesas buvo pakankama priemonė įvertinti savo elgesį. Be to, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat nebuvo.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 135, 136 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 1 854,39 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 87-91 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta. Byloje pateiktas A. P. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-02-13 susitarimas Nr. 1600 dėl žalos atlyginimo, kurioje susitarta, kad A. P. turi atlyginti 537,07 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 7 euro ct) bei kaltinamasis įsipareigoja žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. į išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB banko kodas 73000 kiekvieną mėnesį įmokėdamas įmokas taip: pirmąjį mėnesį 47,07 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 7 euro ct), kiekvieną kitą mėnesį po 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 euro ct). Toks pateiktas susitarimas tvirtintinas.

Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-22 pateikė civilinį ieškinį, t. y. 700 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t.41 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. A. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 2289,16 Lt (662, 99 Eur) turtinės žalos bei 8000 Lt (2316,96 Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai bei kitas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 173-174 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. A. pareiškė, kad kaltinamasis A. P. savo dalį padarytos žalos atlygino pilnai, jam jokių pretenzijų nereiškia, todėl nukentėjusiosios E. A. civilinio ieškinio atsisakymas likusioje dalyje priimtinas.

Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-23 pateikė civilinį ieškinį, t. y. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t. 52 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. A. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 39,46 Lt (11,43 Eur) turtinės žalos bei 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimui (1 t. 193-194 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. A. pareiškė, kad kaltinamasis A. P. savo dalį padarytos žalos atlygino pilnai, jam jokių pretenzijų nereiškia, todėl nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio atsisakymas likusioje dalyje priimtinas.

Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės 2014-10-28 nutarimu buvo laikinai apribotos A. P. nuosavybės teisės į 1/2 0,1000 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t. 123-125 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimo klausimas yra pilnai išspręstas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. A. pateiktas akinių lęšis (esantis pakete Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kaip menkavertis turtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems E. A. ir V. A. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. P. įsipareigojo atlyginti 537,07 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 7 euro ct) privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui bei kaltinamasis įsipareigojo žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. į išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 kiekvieną mėnesį įmokėdamas įmokas taip: pirmąjį mėnesį 47,07 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 7 euro ct), kiekvieną kitą mėnesį po 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 euro ct).

Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp A. P. ir E. A. bei V. A., kuriame užfiksuota, kad A. P. susitaikė su nukentėjusiaisiais, E. A. bei V. A. pretenzijų kaltinamajam neturi bei nereikš ateityje.

Priimti civilinio ieškovo E. A. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl reikalavimo A. P..

Priimti civilinio ieškovo V. A. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl reikalavimo A. P..

Įspėti A. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą A. P. turtui - 1/2 0,1000 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. A. pateiktą akinių lęšį (esantį pakete Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkavertį turtą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė