Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-600 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje A. R. piliečiui S. A.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – leidimas laikinai gyventi). Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento ginčijamo sprendimo teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą. Tvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktuose Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2016 metus padaryta techninė klaida. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos registrų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 17 d. vykdė veiklą, kurios kodas 301100 (plūdurų ir laivų statyba), 2018 m. vasario 13 d. – veiklą, kurios kodas 256200 (mechaninis apdirbimas). Faktą, kad Bendrovė nėra laikinojo įdarbinimo agentūra, anot pareiškėjo, patvirtina ir tai, kad tarp jos (kaip rangovo) ir kitų įmonių (kaip užsakovų) buvo sudaromos ne sutartys dėl darbuotojo nuomos, siuntimo dirbti į užsakovų įmones, o rangos, kurioms keliami visiškai kitokie reikalavimai. Remdamasis pridedamomis sutartimis, pareiškėjas teigia, kad sandoriuose su UAB „Melkra“ ir UAB „Danės perlas“ Bendrovė veikė kaip rangovas, prisiimdama visas iš to išplaukiančias pareigas bei įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, buvo iniciavęs teisminį procesą vienam iš savo užsakovų UAB „Aditis“, kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir atliktų darbų kokybės. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Bendrovės internetiniame tinklalapyje nurodoma, jog jos pagrindinės veiklos yra suvirinimas, įvairios plieno konstrukcijų montavimo paslaugos.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas nereguliariai, o tai reiškia, kad darbuotojai nevykdo nuolatinės darbinės veiklos šioje Bendrovėje. Teigia, kad nuo 2017 m. spalio mėn. iki dabar jam buvo ir yra mokamas pastovus darbo užmokestis, tačiau susiklosčius tam tikroms šeiminėms aplinkybėms jis privalėjo grįžti į Azerbaidžaną ir praleisti ten kurį laiką, todėl darbdavys jam suteikė neapmokamas atostogas.

Tvirtina, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarinėjo laikinojo įdarbinimo sutartis su trečiųjų šalių piliečiais, tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi tokiems užsieniečiams išdavimo, siuntė dirbti į kitas įmones. Priešingai, Bendrovė, sudarydama darbo sutartį su pareiškėju, siekė, kad jis, kaip geras specialistas, nuolat dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne būtų nuomojamas kitoms įmonėms. Tai patvirtina darbo sutarties su pareiškėju sąlygos.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas skundžiamame sprendime taip pat neteisingai nurodo, jog darbo sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra laikinoji darbo sutartis. Nurodo, kad ji neatitinka Darbo kodekso 73 straipsnio 1-3 punktuose nurodytų reikalavimų. Atkreipia teismo dėmesį, kad iš sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Melkra“ bei UAB „Danės perlas“, nuostatų matyti, jog tarp pareiškėjo ir užsakovų nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, numatyti Darbo kodekso 78 straipsnyje. Tai dar kartą patvirtina, jog jis nebuvo išnuomotas ar įdarbintas užsakovų įmonėse, o Bendrovė neatliko tarpininko vaidmens. Taip pat pabrėžia, jog yra visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas susitarimas, numatytas Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, nes kaip jau buvo minėta, jis buvo visiškai pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už jį (el. byla I tomas, b. l. 1-6).