- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I2-6564-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00845-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
2020 m. rugsėjo 29 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Klaipėdos skyrius) 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R2-108(AG2-74/16-2020) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-605-5550 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas teigia, jog 2020 m. gegužės 11 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Atsakovė išnagrinėjusi pateiktą prašymą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti prašomą antrinę teisinę pagalbą.
Nurodo, jog nesutiko su skundžiamu sprendimu ir 2020 m. gegužės 25 d. pateikė skundą Komisijos Klaipėdos skyriui. 2020 m. liepos 5 d. gavo Komisijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog Komisijos Klaipėdos skyriaus sprendimas yra nemotyvuotas, jame nebuvo pasisakyta dėl skunde pateiktų argumentų, netinkamai taikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota teisminė praktika, nevertinti Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantis antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjo nuomonė Komisijos Klaipėdos skyriaus sprendimas ir skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus, pažeidžia teisingumo principą, todėl yra teisinis pagrindas juos panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d, 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gegužės 11 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. 2020 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėjas buvo įpareigotas per 20 dienų pateikti patvirtinimą, kad yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas priteistas KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu. 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas informavo Tarnybą, kad skola nėra sumokėta, jos išieškojimą vykdo antstoliai. Tarnybos Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau, jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies. Nurodyta teisės norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmuo iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalbą kitoje byloje. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatyta apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių, kurios suteiktų pagrindą atleisti pareiškėją nuo prievolės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Vis dėlto, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 11 straipsnio 10 punktu atsakovė turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į asmens prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Kai atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priima sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas jai nėra pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai atsakovei savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją.
Tarnybos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog Komisijos Klaipėdos skyriaus bei skundžiamas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas ir atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas J. S. teismo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R2-108(AG2-74/16-2020) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-605-5550 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 5).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje (b. l. 19-25).
Atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (8.3) TPS-8632 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (b. l. 33) nurodė, kad išnagrinėjusi 2020 m. gegužės 11 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iš pareiškėjo priteisė 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 minėtą KAAT sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė atsižvelgdama į šias aplinkybes paprašė pareiškėjo pateikti patvirtinimą, jog jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. raštu (b. l. 35) informavo atsakovę, jog jo materialinė padėtis yra labai bloga. Skola už antrinės teisinės pagalbos suteikimą yra išieškoma antstolių ir pažadėjo ateityje informuoti Tarnybos Klaipėdos skyrių kai bus padengtas 1240,00 Eur dydžio įsiskolinimas.
Atsakovė atsižvelgdama į anksčiau minėtas aplinkybes 2020 m. gegužės 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti antrinės teisinės pagalbos. Skundžiamame sprendime teisiniais sprendimo priėmimo pagrindais yra nurodomi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 bei 14 punktai, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – aplinkybė, jog pareiškėjas iki nustatyto termino nėra sumokėjęs KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistų 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus.
Pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu jį apskundė Komisijos Klaipėdos skyriui. Komisijos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2020 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą. Komisijos Klaipėdos skyrius sprendime nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įsiteisėjusiu KAAT sprendimu iš pareiškėjo valstybės naudai priteistas 1240,00 Eur išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atlyginimas ir jis skundžiamo sprendimo priėmimo metu nėra įvykdęs prievolės sumokėti minėtas išlaidas. Konstatuoja, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius, vertindamas pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, nes dėl Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytos išimties pareiškėjas nesikreipė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (bylai taikytina aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d.), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Kaip ir anksčiau minėta atsakovė skundžiamą sprendimą grindžia įsiteisėjusiu KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis KAAT sprendimu konstatuota:
Žemesnės instancijos teismas
1) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610,00 Lt. KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistą.
2) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2205,00 Lt. KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistą.
3) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 p., 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 420,00 Lt. KAAT 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2012-12-17 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis KAAT sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.
4) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1056,50 Lt. KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, konstatuota, jog šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.
Pažymėtina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius susipažinęs su pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3) TPS-8634 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 32) kreipėsi į antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorą. Rašte prašoma antstolių kontoros pateikti informaciją ar yra įvykdytos/vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusį KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimą į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą, jeigu vykdomasis raštas nėra iki galo įvykdytas, prašoma nurodyti likusio įsiskolinimo dydį. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. S1e-44308 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 34) informavo Tarnybos Klaipėdos skyrių, kad vykdomojo dokumento reikalavimai nėra pilnai įvykdyti. Išskaitymai yra vykdomi, šiai dienai neišieškota teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1131,79 Eur. Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nėra sumokėjęs 1131,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl akivaizdu, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip: „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“„11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo civilinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3188-556/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4100-525/2019 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą konstatavo, kad galiojant šiam teisiniam reguliavimui Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 dalimi pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėjas nagrinėjamoje šia numatyta teise nesinaudojo, taigi neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).
Antrosios priežasties neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teisiniu pagrindu nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <..>. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus. Skundžiamo sprendimo turinys ir atsakovės atsiliepimo motyvai patvirtina, jog priežastimi neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui taip pat nurodytas dokumento, patvirtinančio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą nepateikimas.
Kaip ir ankščiau minėta, atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus patvirtinančius, jog jis padengė įsiskolinimą už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjas kartu su 2020 m. gegužės 18 d. atsakymu į minėtą raštą, tokių dokumentų nepateikė, patvirtindamas, kad skolos valstybei nėra padengęs. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašomos informacijos, todėl atsakovė pagrįstai ir Įstatymo 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas jo priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis, o Komisijos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinimo pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 21R2-108(AG2-74/16-2020) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-605-5550 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.