Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje nurodė, jog UAB „Tele2“ išrašė sąskaitas, viršijančias 200 Lt kredito limito sumą, todėl pinginių sumų viršijančių minėtą sumą ji nemokėjo. Sąskaitas iš UAB „Tele2“ ji gaudavo iki 2009 m. pradžios. Iš Lindorff Oy ji jokių raštų negavo, su Lindorff Oy darbuotojais skolos klausimu ji bendravo tik telefonu. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra atsikaičiusi už mobiliojo telefono ryšio suteiktas paslaugas pateikti negali. Teismo posėdžio metu ieškinį pripažino dalinai. Pripažino, kad galėjo susidaryti skola už limito viršijimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Tele2” ir T. K. 2006-10-06 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 67540890 2483 bei 2006-11-02 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 60601214 2521 (b.l. 49-52). Už mobiliojo ryšio paslaugas UAB „Tele 2“ išrašė atsakovei ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras (b.l. 53-80). 2015-02-27 UAB „Tele 2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovas Lindorff Oy (naujasis kreditorius) pasirašė Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį (b.l. 26-30), pagal kurią UAB „Tele 2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. UAB „Tele 2“ ir Lindorff Oy priede Nr. 1 prie 2015-02-27 Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties nurodyta, kad atsakovės skola sudaro 184,93 Eur (b.l. 18-19). Atsakovei 2008-07-31 sąskaita buvo išrašyta 1039,51 Lt sumai (b.l. 76). 2008-08-06 atsakovė atliko 500 Lt dalinį mokėjimą, taip apmokėdama dalį sąskaitoje nurodytos mokėti sumos už suteiktas paslaugas. Į 2008-08-31 sąskaitoje nurodytą mokėtiną sumą buvo įtraukta 539,51 Lt skola už praėjusį laikotarpį (1039,51 Lt-500 Lt=539.51 Lt), 9 Lt mokėtina suma už laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 suteiktas paslaugas bei 90 Lt mokestis už mobilaus telefono aparatą (79-80). Be to, iš ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų bei pateiktos duomenų lentelės matyti, kad pirminis kreditorius UAB „Tele 2“ laikotarpiu nuo 2004-11-30 iki 2008-08-31 išrašė atsakovei sąskaitų už 4153,26 Lt, atsakovė per minėtą laikotarpį yra sumokėjusi 3514,75 Lt ir yra likusi nesumokėjusi pirminiam kreditoriui 638,51 Lt, t.y. 184,93 Eur (b.l. 45).

Atsakovė teigė, kad ji 2008-08-31 sąskaitos iš UAB „Tele 2“ nebuvo gavusi ir todėl negalėjo jos apmokėti, tačiau tarp jos ir UAB „Tele 2“ sudarytų sutarčių 7.4 punkte numatyta paslaugų gavėjos pareiga atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas nepaisant to, jog galimai nebuvo gauta sąskaita, t.y. klientas, likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino pabaigos, negavęs sąskaitos už praėjusį kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas, privalo kreiptis į UAB „Tele 2“ ir apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktą sąskaitos kopiją arba informaciją, gautą UAB „Tele 2“ tarnybų telefonais ir sąskaitos negavimas neatleidžia kliento nuo pareigos apmokėti už pagal sutartį teikiamas paslaugas nustatytu laiku.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo motyvu, kad viršijus nustatytą 200 Lt kredito limitą UAB „Tele2“, kaip paslaugą teikianti šalis, nesiėmė tam tikrų įspėjamųjų priemonių ir sankcijų. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties paslaugos teikėjas turi teisę, bet ne prievolę, nustatyti teikiamų paslaugų limitą, neteikti klientų paslaugų arba sustabdyti jų tiekimą kai klientas neapmokėjo už suteiktas paslaugas, nutraukti sutartį iki termino pabaigos Sutarties nustatyta tvarka (4p., 9 p.).

Duomenų, kad atsakovei būtų pranešta apie reikalavimo perleidimą byloje nėra. Ieškovas nurodė, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą buvo pranešta rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nors tokio dokumento byloje nėra, tačiau atsakovė pripažino, kad ji bendravo su ieškovo darbuotojais dėl įsiskolinimo padengimo ir sąskaitų pateikimo telefonu, todėl atsakovei buvo žinoma apie skolos reikalavimo perleidimo faktą ieškovui. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, tokiu būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-03-14 nutartis Nr.3K-3-105/2011). Kadangi sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovei buvo pateiktos kartu su ieškiniu, dėl šios priežasties taip pat laikytina, kad atsakovei tinkamai buvo pranešta apie Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kadangi atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino savalaikio apmokėjimo, todėl laikoma pažeidusi prievolę ir privalo sumokėti ieškovui reikalaujamą skolą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą prievolės įvykdymą, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 184,93 Eur skolos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.71, 6.72 str.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.258 str. 1 d. nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmės ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kaip jau minėta pradinis kreditorius UAB „TELE2“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą už jam suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Darytina išvada, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu įgijo iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti teise prašyti priteisti delspinigius bei palūkanas.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. LR CK 1.25 str. 5 d. 1 p. numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Ieškovas prašo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos - 184,93 Eur. Prašoma priteisti delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015-02-24 iki 2015-08-24, t. y. už 181 dieną ir sudaro 6,69 Eur, todėl sutinkamai su LR CK 1.25 str. 5 d. 1 p., ieškovo delspinigiai yra paskaičiuoti teisingai bei pagrįstai ir atsakovės priteisina ieškovo naudai 6,69 Eur delspinigių.

Ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas pagrįstas LR CK 6.37 str.2 d. ir CK 6.210 str.1 d. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str.1 d.). Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2015-11-25 patikslino ieškinį pakeisdama ieškinio sumą, todėl 5 procentų dydžio metines palūkanos priteistinos nuo šio patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos .

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4,23) ir 21,18 Eur turėtų išlaidų, susijusių su vykimu į teismo posėdį (b.l.88-90), viso – 36,18 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p, 93 str.).

Iš atsakovės taip pat priteistina 4,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 184,93 Eur skolą, 6,69 Eur delspinigių, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,18 bylinėjimosi išlaidų – Lindorff Oy.

Priteisti iš T. K. 4,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.