- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2136-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04344-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Media Incognito“
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Media Incognito“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10515-1041/2018 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Media Incognito“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Media Incognito“ 15 824,05 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2015 m. kovo 13 d. sudarė autorinę licencinę sutartį Nr. 20150313-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2015 m. birželio 1 d. pateikti kūrinio – knygos „Putin Mystique“ vertimą, o atsakovė – už vertimą atsiskaityti. Ieškovei savo pareigą įvykdžius, atsakovė liko skolinga 3 440,01 Eur honorarą ir 12 384,04 delspinigius. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Media Incognito“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti, o teismui nusprendus jį tenkinti, sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 proc. už uždelstą dieną. Atsakovė nurodė, kad autorinę licencinę sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo – vyr. redaktorius L. R., o ne direktorius. Todėl sutartį sudarė asmuo, kuris neturėjo teisės jos sudaryti bei sutarti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Be to, ieškovė nepateikė teismui savo darbo perdavimo akto ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad vertimas buvo perduotas ir kad jo apimtis būtent tokia, kokią nurodo ieškovė. Atsakovė kartu nurodė, kad yra pagrindas mažinti neprotingo dydžio netesybas bei išreiškė nesutikimą su teismo sprendimo už akių priėmimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė S. B. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės argumentas, jog sutartį pasirašė tam neįgaliotas asmuo atmestinas, nes tai yra ne vienetinis atvejis, kuomet sutartį pasirašo vyr. redaktorius (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-28799-944/2017, Nr. e2-31173-752/2017), taigi galima daryti išvadą, kad atsakovės įmonėje yra susiklosčiusi tokia tvarka, kuomet vyr. redaktorius pasirašinėja sutartis. Tuo labiau, kad atsakovė neginčija pačios licencinės sutarties galiojimo, dėl paties knygos vertimo ginčo taip pat nekilo, atsakovė knygą išleido ir ją platino. Dėl netesybų dydžio šalys susitarė laisva valia, joms priimtinomis sąlygomis. Ieškovė 2018 m. birželio 11 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
5. Atsakovei UAB „Media Incognito“ dublikas ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas triplikui pareikšti, įteikti atsakovės atstovui advokatui – 2018 m. birželio 9 d., todėl triplikas turėjo būti pareikštas iki 2018 m. birželio 25 d. įskaitytinai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą tripliko nepateikė.
6. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus tripliko ir esant ieškovės prašymui, Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 3 440,01 Eur skolą, 12 384,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 824,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,00 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. liepos 2 d. gautas atsakovės triplikas, kurį teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti.
Šalies argumentai
8. Atsakovė UAB „Media Incognito“ 2018 m. liepos 19 d. pateikė pareiškimą prašydama teismo peržiūrėti 2018 m. birželio 28 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad tripliką kurjerių tarnybai įteikė paskutinę nustatyto termino dieną (2018 m. birželio 25 d.), todėl termino triplikui pateikti nepraleido todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Kartu nurodė, kad ieškinys sprendimu už akių buvo tenkintas nepagrįstai, nes sutartį pasirašė atsakovės neįgaliotas asmuo, neturintis teisės tokios sutarties sudaryti ir susitarti dėl tokio dydžio netesybų. Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl neišmokėto honoraro dydžio.
Atsiliepimas
9. Ieškovė S. B. atsiliepimu prašė teismo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei maksimalią 5 792 Eur baudą, pusę baudos skiriant ieškovei. Nurodė, kad atsakovė laiku nepateikė paruošiamojo dokumento, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Media Incognito“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
4.1. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą tripliko nepateikė, jis gautas teisme jau praleidus terminą, todėl darytina išvada, jog atsakovė tripliko nepateikė be pateisinamų priežasčių, taigi, esant ieškovės prašymui, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
4.2. Teismas daro išvadą, kad įmonės vyr. redaktoriai galimai turėjo įgaliojimus sudarinėti sandorius įmonės vardu. Ji naudojasi šio sandorio pagrindu atliktu knygos vertimu, išleido šią knygą ir platina leidinį. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad sandoris, pasirašytas atsakovės darbuotojo – tuometinio vyr. redaktoriaus, neturėtų būti vykdomas.
4.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad knygos vertimo tekstą sudaro 688 002 spaudos ženklai. Tuo tarpu honoraro apskaičiavimo metodą ieškovei yra paaiškinusi atsakovės leidybos vadovė J. J.. Ieškovės perduoto darbo apimties klausimas yra fakto klausimas. Atsakovei nepateikus įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktas faktines aplinkybes, ieškovės nurodytos aplinkybės vertintos kaip įrodytos.
4.4. Sutartį, kurioje numatyti 2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, šalys sudarė laisva valia, delspinigių norma buvo įrašyta ieškovei atsakovės pateiktoje tipinėje sutartyje, kitų duomenų, kurie paneigtų sutarties pasirašymo aplinkybes, atsakovė nepateikė. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Media Incognito“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir peržiūrėti sprendimą už akių iš esmės. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad terminas pateikti tripliką buvo praleistas, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad triplikas buvo išsiųstas per kurjerių tarnybą paskutinę jo pateikimo dieną. Atsakovė turėjo teisę rengti tripliką pati ir pateikti jį ne per Elektroninių paslaugų posistemę, o paštu.
5.2. Teismas, priimdamas sprendimą už akių paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, išsamiai neišanalizavo faktinės situacijos. Teismas nenustatinėjo, kokie realūs ieškovės patirti nuostoliai, todėl priteistas netesybų dydis akivaizdžiai viršija galimus nuostolius, todėl tampa pasipelnymo šaltiniu.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. B. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė įrodė, kad skolos dydis sudaro 3 440,01 Eur. Delspinigių dydis buvo numatytas pačios atsakovės parengtoje tipinėje sutartyje, todėl dabar yra nepagrįstai ginčijamas.
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės S. B. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Media Incognito“ 15 824,05 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pagal su atsakove 2015 m. kovo 13 d. sudarytą autorinę licencinę sutartį Nr. 20150313-1. Ieškovė išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas. Atsakovė UAB „Media Incognito“ nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti, o teismui nusprendus jį tenkinti, sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 proc. už uždelstą dieną. Atsakovė kartu išreiškė nesutikimą su teismo sprendimo už akių priėmimu. Teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (1 t. b. l. 52-53). Ieškovė nustatytu terminu pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą (1 t. b. l. 58-61). Atsakovei (jos atstovui) pranešimas dėl tripliko pateikimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas, įteiktas 2018 m. birželio 9 d., todėl terminas pateikti tripliką baigėsi 2018 m. birželio 25 d. 2018 m. birželio 28 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (1 t. b. l. 86-88). 2018 m. liepos 2 d. teisme gautas atsakovės triplikas, siųstas paštu, iš voko matyti, kad jis kurjerių tarnybai pateiktas 2018 m. birželio 25 d. (1 t. b. l. 94), paskutinę termino triplikui pateikti dieną. 2018 m. liepos 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės tripliką, pateiktą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 t. b. l. 95-97). Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. pateikė pareiškimą prašydama teismo peržiūrėti 2018 m. birželio 28 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad tripliką kurjerių tarnybai įteikė paskutinę nustatyto termino dieną, todėl termino triplikui pateikti nepraleido. Kartu nurodė, kad ieškinys sprendimu už akių buvo tenkintas nepagrįstai, nes sutartį pasirašė atsakovės neįgaliotas asmuo, neturintis teisės tokios sutarties sudaryti ir susitarti dėl tokio dydžio netesybų, be to, ieškovė neįrodė reikalavimo dėl neišmokėto honoraro dydžio.
11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi nutarė atmesti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, su kuo nesutinka atsakovė atskirąjį skundą grįsdama netinkamu procesinės teisės normų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 74 straipsnio 7 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
Dėl sprendimo už akių ypatumų ir jo priėmimo prielaidų
12. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas turi teisę, o ne pareigą, įstatyme numatytais atvejais priimti sprendimą už akių.
10. CPK 285 straipsnio 5 dalies normoje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 str. 2 d. 3 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
11. Ginčo atveju keliamas klausimas dėl atsakovės pasyvumo pirmosios instancijos teismui teigiant, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos nustatytu terminu pateikti paruošiamąjį dokumentą (tripliką). Pažymėtina, kad civilinio proceso nuostatos numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis), triplikas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų rūšių (CPK 110 straipsnis). 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 371 straipsnio 3, 4 dalys nurodo, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Aptariamame kontekste nurodytina, kad teisės normos neįpareigoja šalies teikti savo procesinius dokumentus būtent elektronine forma, nors šalis ir yra išreiškusi pageidavimą gauti teismo siunčiamus dokumentus per Elektroninių paslaugų posistemį, kaip skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.
12. Konstatavus, kad atsakovė turėjo teisę teikti tripliką teismui tiek elektronine forma, tiek ir įprasta rašytine forma siunčiant procesinį dokumentą paštu, turi būti vertinama aplinkybė, ar atsakovė tripliką teismui pateikė nustatytu terminu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad terminas pateikti tripliką baigėsi 2018 m. birželio 25 d. 24 val. 00 min., atsakovė kurjerių tarnybai dokumentus pateikė 2018 m. birželio 25 d. (žr. nutarties 10 punkte nurodytas faktines aplinkybes), taigi, paskutinę triplikui pateikti nustatyto termino dieną. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė nepraleido termino triplikui pateikti, kadangi toks susiklosčiusias situacijos vertinimas atitinka CPK 74 straipsnio 7 dalies reguliavimą – jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės negalima laikyti pasyvia šalimi, kurios atžvilgiu būtų pagrindas priimti sprendimą už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovės atžvilgiu sprendimą už akių, pažeidė proceso teisės normas, kadangi pagrindų sprendimui už akių priimti nebuvo (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Ginčo atveju nustačius, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė tripliką pateikė nustatytu terminu, pirmosios instancijos teismas vien šiuo pagrindu turėjo pareigą tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
15. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
16. Šiame kontekste taip pat nurodytina, kad teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neturi nagrinėti bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl atskirojo skundo ir skundžiamos teismo nutarties argumentų, susijusių su ginčo sprendimu iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.