Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

2020-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-13-780/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
II-13-780/2020
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00133-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Pažeidėjas
G. J.
Nukentėjusysis
R. K.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-780/2020Proceso Nr. 4-27-3-00133-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2; 21.1.7; 21.10.1; 21.10.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 22 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J.,nukentėjusiajai R. K.,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1195-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) 2019 m. lapkričio 26 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 priėmė nutarimą, kuriuo G. J. už Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų pažeidimą pagal Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Eur baudą už tai, kad jis 2018-12-05 apie 16.51 val., Lazdijų m. Vilniaus g., tie namu, pažymėtu Nr. 7, vairuodama automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta įžengusią pėsčiąją, esant slidžiai kelio dangai bandė stabdyti automobilį ir kliudė pėsčiųjų perėja einančią R. K.. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta pėsčiosios R. K. sveikata.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. nesutinka su nutarimu ir prašo panaikinti jam priimtą nutarimą bei nutraukti bylą, jeigu teismas nustatytų, kad ji nekaltas dėl nurodyto ANK pažeidimo. Savo skundą jis grindžia tuo, kad Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, nes automobilį vairavo mažesniu nei leistinas greičiu, laiku pastebėjo pėsčiąją, kuri ėjo ne per perėją, o du ar daugiau metrų už jos, stabdė automobilį, tačiau dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti ir kliudė pėsčiosios kairę koją. Jo nuomone jis kaltinamas nesant jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Nukentėjusiosios ir liudytojo D. M. parodymai kelia abejonių, nes nukentėjusioji nurodo abejotinas aplinkybes dėl jos ėjimo iš darbo maršruto, ji nebuvo apklausta kur ėjo, todėl neišsiaiškinta, ar ji neskubėjo ir nėjo šalia perėjos, o ne per perėją, liudytojas D. M. apklaustas tik po savaitės ir neaišku kaip šis liudytojas buvo nustatytas, todėl neaišku ar jis nėra nukentėjusios pažįstamas. Taip pat kyla abejonių dėl įvykio vietos plano, nes neaišku kaip buvo užfiksuota, kad atstumas tarp jo automobilio ir nukentėjusios 10 cm, jeigu nukentėjusioji nurodė, kad vyriškio ji buvo patempta link šaligatvio iki atvykstant policijai. Taip pat nurodo, kad jo automobilis priekine dalimi stovi 2 metrai už pėsčiųjų perėjos, kas patvirtina jo parodymus, kad pėsčioji ėjo už pėsčiųjų perėjos, o ne per ją ir buvo 2 metrus nublokšta. Kad ji nebuvo nublokšta patvirtina ir jos sužalojimai, nes žmogui skrendant du metrus ir krentant ant asfalto sužalojimų būtų daugiau ir sunkesnių, jie būtų ir dešinėje kūno pusėje. Jis mano, kad nubaustas nesurinkus visų objektyvių įrodymų, prašo paskirti autotechninę ekspertizę (b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. paaiškino, kad jis važiavo Vilniaus gatve, prieš jį važiavęs automobilis pasuko į dešinę, į Lazdijos gatvę, todėl jis pradėjo didinti greitį, nes prie perėjos priekyje nieko nebuvo. Staiga į gatvę išbėgo žmogus, tačiau už perėjos ir bėgo įstrižai gatvės link perėjos. Jis stabdė, automobilis slydo ir susidūrė su pėsčiąja už perėjos. Po susidūrimo automobilis galėjo judėti dar šiek tiek, gal 10 cm, bet sustojo iš karto. Moteris nukrito priekyje automobilio. Kai jis prie jos priėjo, atsistojo tarp automobilio priekio ir jos. Galėjo būti apie 0,5 metro tarpas. Jis jos netempė tolyn, tik pabandė pakelti, bet liudytojas M. liepė nekelti ir jis jos nekėlė. Jo greitis prieš įvykį buvo apie 30-40 km/h.

Atsiliepimas

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK savo atsiliepime nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu ir prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad G. J. skundas yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Jo teiginys, kad vairavo mažesniu nei leistinas greičiu nereiškia, kad jo greitis buvo saugus. Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Eismo įvykis įvyko pirmadienį 16.51 val., kai eismas buvo aktyvus, netoliese esant daugiabučiam, vaistinei, bibliotekai, t. y. vietoje į kurią bet kuriuo metu galėjo įžengti į gatvę pėsčiasis. G. J. pripažįsta, kad automobilio nespėjo sustabdyti dėl slidžios kelio dangos, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jo automobilio galiniai ratai yra ant pėsčiųjų perėjos, todėl akivaizdu, kad jis tinkamai neįvertino situacijos, nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir jos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu (b. l. 12-13).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Alytaus AVPK Lazdijų r. PK atstovas prašė netenkinti skundo, nurodė, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad G. J. nukentėjusiąją partrenkė pėsčiųjų perėjoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. ginčija skundžiamą nutarimą remdamasis tuo, kad nukentėjusioji per gatvė bėgo ne pėsčiųjų perėjoje, o už jos, gatvę kirto įstrižai ir susidūrimas su ja įvyko už pėsčiųjų perėjos, o ne joje. Taip pat jis abejoja tyrimo metu surinktais įrodymais ir teigia, kad jų nepakanka jo kaltei pagrįsti, todėl skunde prašė skirti autotechninę ekspertizę. Taigi, pagrindinis klausimas šio skundo išnagrinėjimui yra įrodymų pakankamumo klausimas G. J. kaltei pagrįsti.

Savo nekaltumą G. J. grindžia tik savo paties parodymais, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis nukentėjusiosios R. K. ir liudytojo D. M. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad dėl eismo įvykio nebuvo padarytas nusikaltimas, tačiau tikslinga taikyti ANK 432 straipsnio 2 dalį.

Ištyrus administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas nutarimas, ir skundo nagrinėjimo teisme metu papildomai surinktus įrodymus bei nustatytas papildomas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. J. buvo nubaustas pagrįstai, o jo parodymai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes yra neįtikinami ir prieštarauja visų kitų įrodymų visumai.

Pirmiausiai pažymėtina, kad visos G. J. skunde nurodytos abejonės dėl policijos tyrimo metu surinktų įrodymų nepasitvirtino ir jos buvo pašalintos ištyrus visus įrodymus betarpiškai teismo posėdžio metu.

Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad ji per Vilniaus gatvės perėją ėjo nuo Lazdijos g. pusės į kitoje gatvės pusėje esančius Kultūros namus, kur dirba jos dukra ir ji neskubėjo, nes turėjo apie 15 minučių laiko iki dukters darbo pabaigos - 17 valandos. Liudytojas D. M. patvirtino, kad atvažiavo prie perėjos iš kitos pusės nei G. J. ir matė kaip nukentėjusioji per perėją ėjo neskubėdama, ji nebėgo. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas D. M. patvirtino, kad jie nėra pažįstami ir iki šio eismo įvykio vienas kito nepažinojo. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK atstovas posėdžio metu paaiškino, ir tą patvirtina pranešimų registravimo policijoje duomenys (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 b. l. 4-6) bei liudytoju apklausto vyriausiojo patrulio N. Č. parodymai, kad apie eismo įvykį telefonu pranešė liudytojas D. M., kurio duomenis įvykio vietoje užsirašė vyriausiasis patrulis N. Č., o pats liudytojas buvo apklaustas vėliau, nes pareigūnai tą dieną tyrė ir kitus įvykius, o vyriausiasis patrulis N. Č. turėjo sureguliuoti eismą įvykio vietoje ir negalėjo iš karto apklausti liudytojo.

Taigi, skunde nurodomos abejonės, kad neišsiaiškinta, ar nukentėjusioji neskubėjo ir nėjo šalia perėjos, abejonės kaip buvo nustatytas liudytojas D. M., kodėl jis apklaustas tik po savaitės ir ar jis nėra nukentėjusios pažįstamas nepasitvirtino, nes jas išsklaidė tarpusavyje sutampantys nukentėjusios ir liudytojų parodymai bei telefoninio pranešimo apie įvykį duomenys. Iš šių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji ėjo pas dukrą, kuri dirbo iki 17 valandos ir dirbo netoli perėjos esančiuose kultūros namuose, pranešimas apie eismo įvykį policijoje gautas 16.51 val., nukentėjusiosios parodymus, kad ji neskubėjo ir nebėgo per gatvę, o normaliai ėjo per perėją patvirtino liudytojas D. M., todėl nėra jokių duomenų daryti išvadai, kad nukentėjusioji turėjo priežastį skubėti ir per kelią bėgti ne pėsčiųjų perėjoje, kaip teigia G. J. Taip buvo paneigta prielaida, kad nukentėjusioji ir tiesioginis liudytojas D. M. yra pažįstami ar draugai.

G. J. skunde nurodyta abejonė dėl to, kaip įvykio vietos plane buvo užfiksuota, kad atstumas tarp jo automobilio ir nukentėjusios 10 cm, jeigu nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo patempta link šaligatvio iki atvykstant policijai, pašalinta paklausus liudytojus. Liudytojas D. M. patvirtino, kad po nukentėjusios partrenkimo G. J. tik pabandė ją pakelti, tačiau jos netempė nuo automobilio, ji liko gulėti prie jo priekio. Liudytojas N. Č. patvirtino, kad eismo įvykio vietos plane 0,10 m atstumą tarp automobilio priekio ir nukentėjusiosios pažymėjo iš akies, jo nematavo, tačiau nukentėjusioji gulėjo prie automobilio priekio.

Vyriausiasis patrulis N. Č. patvirtino, kad įvykio vietoje jis rado nukentėjusiąją gulinčią prie automobilio priekinio bamperio, tačiau įvykio vietos plane nurodyto 0,10 m atstumo nematavo, pažymėjo iš akies. Liudytojas D. M., kuris tiesiogiai matė įvykį iš savo automobilio, sustojusio prie pėsčiųjų perėjos iš kitos pusės nei atvažiavo G. J., būtent tam, kad praleistų nukentėjusiąją, patvirtino, kad G. J. nepatraukė nukentėjusios į kitą vietą po jos partrenkimo. Vien tai, kad nukentėjusioji nurodo, jog ją G. J. tempė nuo perėjos tolyn kol liudytojas D. M. liepė liautis, nereiškia, kad vyriausiasis patrulis N. Č. neteisingai nubraižė įvykio vietos planą. Teismas sprendžia, kad būdama partrenkta automobilio, sužalota ir jausdama išgąstį bei skausmą nukentėjusioji buvo kitokioje emocinėje ir psichologinėje būsenoje nei viską matęs nešališkas liudytojas D. M. Todėl stresinėje situacijoje buvusi nukentėjusioji vertindama po eismo įvykio vykusius veiksmus sąžiningai klysta ir neteisingai bandymą ją pakelti vertina kaip G. J. bandymą ją nutempti tolyn nuo perėjos. Tiek paties G. J. parodymais, tiek liudytojo D. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji nebuvo patraukta į kitą vietą, todėl nėra pagrindo abejoti ir įvykio vietos plano duomenimis bei jį sudariusio vyriausiojo patrulio N. Č. parodymais teisme.

G. J. skunde nurodyta aplinkybė, kad jo automobilis priekine dalimi stovi 2 metrai už pėsčiųjų perėjos ir kad žmogui skrendant du metrus ir krentant ant asfalto sužalojimų būtų daugiau ir sunkesnių nereiškia, kad nukentėjusioji ėjo už pėsčiųjų perėjos ir buvo partrenkta toje vietoje, kur sustojo automobilis. G. J. pripažįsta, kad automobilį stabdė ir jis slydo, o įvykio vietos plane užfiksuotas 9.60 m stabdymo kelias (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 b. l. 4-6). Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad prieš G. J. važiavęs automobilis pasuko į Lazdijos gatvę, o iš įvykio vietos plano matyti, kad pėsčiųjų perėja yra už 3,90 m nuo Vilniaus gatvės ir Lazdijos gatvės susikirtimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 b. l. 4-6), todėl akivaizdu, kad G. J. negalėjo važiuoti dideliu greičiu prieš perėją, nes minimas automobilis posūkio dideliu greičiu nedarė ir negalėjo daryti. Vadinasi stabdydamas ir slysdamas G. J. automobilis greitį mažino ir nukentėjusiąją kliudė judėdamas stabdymo režimu, t. y. nedidele smūgio jėga ir negalėjo jos nublokšti toli nuo automobilio priekio, ji negalėjo skristi ir kristi ant asfalto dešiniu šonu bei susižaloti dešinę kūno pusę, kaip skunde teigia G. J.. Stabdymo režimu ir nedideliu greičiu lėtėdamas bei priekiu pėsčiųjų perėjoje kliudydamas nukentėjusiąją G. J. automobilis jos nenubloškė toli į priekį, o tik pastūmė už perėjos ribų kol sustojo automobilis. Todėl specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusios sužalojimai kairės šlaunies ir kairės blauzdos srityse (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 b. l. 32) atitinka nukentėjusiosios parodymus, liudytojo D. M. parodymus ir įvykio vietos plano duomenis.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje ir sutampa su kitais minėtais objektyviais įrodymais bei paneigia G. J. parodymus, kurie vertintini tik kaip būdas išvengti atsakomybės. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas D. M., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, teisme patvirtino, kad nukentėjusioji per gatvę ėjo neskubėdama, ji ėjo per pėsčiųjų perėją, nebuvo išėjusi už perėjos ribų, o G. J. vairuojamas automobilis nukentėjusiąją kliudė pačioje pėsčiųjų perėjoje. Tai paneigia G. J. aiškinimą, kad nukentėjusioji per kelią bėgo ne pėsčiųjų perėja, o už jos, todėl jis nėra kaltas, kad negalėjo laiku sustabdyti. Pagrindinė priežastis kodėl jis laiku nesustabdė automobilio yra tai, kad jis nepasirinko saugaus greičio ir ne laiku pamatė nukentėjusiąją, nes tamsiu paros metu ir esant slidžiai kelio dangai, prieš pėsčiųjų perėją, kurią patvirtino gerai žinąs, jis ne tik nemažino greičio ir nevažiavo tokiu greičiu, kad galėtų bet kada sustoti, jeigu per perėją eitų žmogus, o priešingai, padidino greitį, nes kelią jam atlaisvino prieš jį važiavęs ir į dešinę pasukęs automobilis. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai N. Č. ir T. P. teisme patvirtino, kad įvykio vietoje G. J. neneigė savo kaltės ir jiems sakė kad nepastebėjo pėsčiosios, nes važiavo labai nedidelį atstumą nuo pašto, kuris yra tik maždaug už šimto metrų nuo perėjos, o liudytojai matė, kad jo automobilio priekinis stiklas buvo aprasojęs. Pažymėtina, kad su atsiliepimu į skundą pateiktos spalvotos skaitmeninės įvykio vietos plano nuotraukos patvirtina, jog G. J. automobilio priekinis stiklas yra aprasojęs ir neskaidrus (nuotraukos Nr. 2, 4), kiti stiklai taip pat aprasoję (nuotraukos Nr. 6, 7 ,8). Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 30 punktas reikalauja, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, o tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Akivaizdu, kad visų šių reikalavimų G. J. nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 127 punkto reikalavimus, nes saugaus greičio jis nepasirinko ne tik neįvertinęs kelio ir eismo sąlygų, bet ir dėl automobilio būklės, kadangi matomumas per jo priekinį stiklą buvo apribotas ir trukdė laiku pastebėti tamsiu paros metu per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją. Todėl leistino greičio neviršijimas šiuo atveju nešalina G. J. atsakomybės ir nereiškia, kad jis neturėjo pareigos pasirinkti saugų, t. y. dar mažesnį greitį, tokiomis eismo sąlygomis.

Nors savo skunde G. J. prašė paskirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo 2019-12-06 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-535-954/2019). Šiuo atveju byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pakanka, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 127 punkto reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį nežymiai sutrikdė pėsčiosios R. K. sveikatą, todėl nėra poreikio ir pagrindo skirti jo prašomą ekspertizę kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms tirti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai, jį priėmė institucija, kuri turi teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, tyrėja, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, surinktų įrodymų pakanka G. J. kaltei pagrįsti, jam paskirta minimali bauda ir neskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemone atėmimas, todėl nuobaudos laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

G. J. skundo netenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-72-ANR_N-1195-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka