Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties R. E. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – Institucija) direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. nutarimu R. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 142 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 305 eurų bauda su administracinio poveikio priemone – 51 rinkoje rastų sidabro gaminių konfiskavimu. R. E. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 6 d. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), viešoje, neuždaroje aikštelėje, kurią (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinusi kaip prekybos be leidimų vieta, ant prekystalių kaip vieša oferta pirkti buvo sudėti R. E. baltos spalvos metalo gaminiai su gintaru arba be jo, gaminiai deklaruoti kaip sidabro gaminiai: pareigūnams, atlikusiems patikrinimą, gaminiai buvo siūlomi kaip „geros kokybės“ sidabro gaminiai, be to, dauguma patikrintų gaminių paženklinti arabiškais skaitmenimis „925“, deklaruojančiais sidabro 925 prabą. R. E. 2019 m. balandžio 6 d. vykdyta prekyba sidabro gaminiais Lietuvos prabavimo rūmams nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, o ant prekystalio sudėti ir siūlomi įsigyti (skirti realizuoti) sidabro gaminiai (iš viso 46 sidabro gaminiai: 38 sidabro 925 prabos ir 8 sidabro 830 prabos) nebuvo paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nebuvo paženklinti dviem privalomais - valstybinio kontrolinio prabavimo ir atsakomybės ženklais, prie skirtų realizuoti sidabro gaminių nepritvirtintos privalomos prekinės etiketės, kuriose turėtų būti nurodytas gaminių tauriojo metalo pavadinimas ir praba, masė gramais. Veiklos vietoje R. E. neturėjo ir pareigūnams patikrinimo metu nepateikė jokių sidabro gaminių, skirtų realizuoti, apskaitos dokumentų, o 2019 m. balandžio 29 d. nurodymu Nr. 4.12-PN-D-15/19 paprašytas pateikti, R. E. nepateikė patikrinimo metu ant prekystalio rastų skirtų realizuoti sidabro gaminių kilmės (įsigijimo) ir kitų šių gaminių apskaitos dokumentų (inventorizacijos, grąžinimo, realizacijos ir pan.), kas rodo, kad R. E. nevedė teisės aktų nustatytos tauriųjų metalų (sidabro) gaminių apskaitos, tokiu būdu R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 5 dalies reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad R. E. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas leidžia konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vykdydamas prekybą sidabro gaminiais, nagrinėjamoje situacijoje pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 13 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 142 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. R. E. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. R. E. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 142 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, kad jis jokios prekybos tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nevykdė, neteikė pasiūlymų šiuos daiktus įsigyti. ANK 142 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybė už nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimą. Tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas nustatė, kad R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 13 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimus. Teismas pažymi, kad R. E. skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl R. E. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant R. E. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 142 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

7.1. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

7.2. R. E. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas jo nurodytas aplinkybes susijusias su nagrinėjamu įvykiu vertino kaip nepatikimas ir pripažino tik gyvybine jo versija. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek apeliacinio skundo argumentus, tiek R. E. rašytinius paaiškinimus, tiek jo parodymus apylinkės teisme bei pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų A. A., P. D. bei specialistės M. J. parodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto teiginiai neva jis neprekiavo dirbiniais yra tik jo gyvybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. E. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, nes tam tikrose bylos stadijose bei dėl tam tikrų aplinkybių davė prieštaringus paaiškinimus ne tik apie prekybą dirbiniais, bet ir apie jų kilmę ir įsigijimo šaltinį.

7.3. R. E. tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde akcentuoja, kad 2019 m. balandžio 6 d. rašytame paaiškinime nurodė aplinkybes, kurias jam liepė nurodyti patikrinimą atlikusi Institucijos pareigūnė A. A., be to skunde adresuotame apygardos teismui nurodė, jog jo paaiškinimas buvo rašomas Institucijoje, todėl jautė pareigūnų spaudimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių abejonių, kad 2019 m. balandžio 6 d. paaiškinimą R. E. rašė įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje. Teismo nuomone šią aplinkybę patvirtina net tik pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos A. A. parodymai, bet ir tai, jog minėtas paaiškinimas yra 2019 m. balandžio 6 d. daiktų (prekių) dokumentų paėmimo protokolo, kuris buvo surašytas įvykio vietoje, priedas.

7.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jokie duomenys nepatvirtina R. E. nurodytų aplinkybių apie paaiškinimo turinio diktavimą. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. A., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad ji nediktavo paaiškinimo teksto R. E.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo padaryta pagrįsta išvada, jog R. E. ne demonstravo paimtus daiktus kitiems kolekcininkams, o jais prekiavo. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad R. E., eilę metų priklauso (duomenys neskelbtini) klubui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ta aplinkybė, kad R. E. patikrinimo metu buvo susijaudinęs, neleidžia daryti išvados, jog dėl savo tokios būsenos jis, 2019 m. balandžio 6 d. paaiškinime būtų save apkalbėjęs, nurodydamas, jog vykdė prekybą gintaro antikvariniais dirbiniais. Tai, kad R. E. prekiavo pas jį rastais sidabro ir gintaro dirbiniais patvirtina ir jau minėtos liudytojos A. A. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kur ji parodė, jog vykdydama savo tarnybines pareigas 2019 m. balandžio 6 d. vykdė patikrinimus viešose prekyvietėse. Atvykusi į (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę, ji neabejojo, kad ten vykdoma prekyba. Ten buvę asmenys nebuvo nurodę jokios informacijos, kad eksponuojamais daiktais keičiasi bei, kad tik juos eksponuoja. Priėjusi prie R. E. prekystalio, apžiūrėjo ten sudėtus dirbinius, o dėl vieno iš jų paklausė kokia galėtų būti jo kainą, į ką R. E. atsakę „susitarsim“. Pastaroji aplinkybė paneigia apelianto teiginius, jog jis kaip kolekcininkas demonstravo savo turimus gintaro dirbinius. Be to, R. E. parodymais verčia abejoti ir tai, kad ant prekystalio buvo sudėti ne tik juvelyriniai dirbiniai, bet ir priemonės skirtos prekybai, tai yra svarstyklės ir kalkuliatorius. Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje leidžiama prekyba tik sendaikčiais ir ne tik (duomenys neskelbtini) klubo nariams, tačiau ir visiems kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad liudytoja A. A. būtų suinteresuota pakenkti apeliantui, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė jos parodymus patikimais duomenimis, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 13 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimus. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad R. E. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 142 straipsnio 1 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis R. E. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir R. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.