Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovui N. K.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikiančiai institucijai byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, turto ir santaupų ji neturi, šiuo metu yra bedarbė. Gyvenant su atsakovu turto neįgijo, todėl būstą ieškovė nuomojasi. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, dirba užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, todėl jo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą vaikui, po 300 Eur per mėnesį.

4.Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė pareikštą ieškinį patenkinti ir valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo spalio mėnesio vaikas pradėjo lankyti vaikų darželį, atsirado susijusios išlaidos. Dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti darželį, sūnus M. dažnai serga (duomenys neskelbtini), todėl tenka gultis ir į ligoninę. Vaikas yra silpnos sveikatos, vartoja vaistus, įskaitant ir stiprius, vitaminus, kas pareikalauja didesnių išlaidų. Vaikas turi jautrią odą, dėl to jam perka tepaliukus, geresnes sauskelnes, aliejukus. Vaikas taipogi lankė mankštas, turėjo reabilitaciją, daug lėšų išleido transportui. Darželio išlaidos siekia 100 Eur. Labai brangus maitinimas, ieškovė lengvatų negauna. Ateityje vaikas planuoja lankyti būrelius. Vaikui lankant darželį, daug lėšų išlaidžia įsigyjant drabužėlius vaikui. Praeitą mėnesį savaitę laiką ieškovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tikisi gauti apie 300 Eur. Užsiregistravusi į Užimtumo tarnybą, ieškovė pradėjo gauti 400 Eur sumą, mokėjimai atliekami 9 mėnesius ir yra mažėjančio dydžio. Dėl to, kad vaikas dažnai serga, ieškovė negalinti įsidarbinti. Ieškovė gauna išmoką vaikui, išmoką iš Sodros 407 Eur dydžio. Kol ji mokinosi, gaudavo išmoką iki 450 Eur. Mokėjimas bus atliekamas iki birželio mėn. Ieškovė nuomojasi būstą, nuomos mokestis per mėnesį sudaro 250 Eur, o komunaliniai mokesčiai – 100 Eur sumą. Ieškovės materialinė padėtis palyginti su atsakovu, yra blogesnė.

5. Teismo posėdyje atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu ir pati ieškovė per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia po 300 Eur, jis sutinka vaiko išlaikymui per mėnesį skirti po 300 Eur sumą. Jis neprieštarauja, kad yra padidėjusios išlaidos vaikui išlaikyti, tačiau ir pats atsakovas turi išlaidų. Mano, kad ir ieškovė lygiomis dalimis turi prisidėti prie sūnaus M. išlaikymo. Atsakovas maždaug prieš 3 mėnesius savo vardu įsigijo namą išsimokėtinai, vyksta statybos, per mėnesį moka 500 Eur. Jis anksčiau uždarbiauti buvo išvykęs į užsienį, taupėsi ir taip įsigijo būstą. Pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini), šio mėnesio pradžioje išėjo iš darbo, bet turi kitą darbo pasiūlymą dirbti (duomenys neskelbtini). Atlygis už darbą svyravo nuo 2 000 iki 2 800 Eur per mėnesį. Daugiau išlaikytinių neturi, turi paskolą už namo įsigijimą, skolą draugui.

6.Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) patektoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9610-1136/2024 priteistas išlaikymas. Skyriaus nuomone, ieškovės prašomas priteisti didesnis išlaikymas vaikui yra protingo dydžio, atitinka vaiko interesus. Nurodė, jog konkreti išlaikymo suma turi būti nustatyta įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9610-1136/2024 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo dydžio vaikui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisimo, iki 300 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, po teismo sprendimo priėmimo vaikas paaugo, pradėjo lankyti darželį, dažnai serga, guli ligoninėje, todėl vaiko poreikiai išaugo, atsirado naujų, be to, ieškovei padidėjo būsto nuomos, kitos išlaidos ir yra būtina pakeisti išlaikymo jam dydį, nes teismo nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis per mėnesį vaikui yra akivaizdžiai per mažas.

8.Atsakovas iš dalies sutinka, kad iš jo būtų priteistas didesnis išlaikymas, tačiau abejoja, ar iš tiesų tokio dydžio išlaikymas vaikui yra reikalingas, ar ieškovė taip pat vaiko išlaikymui skiria tokią pat sumą, kokią prašo priteisti iš jo (atsakovo).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

9.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

10.CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

12.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė L. L. ir atsakovas N. K. turi vieną nepilnametę vaiką: sunų M., gimusį (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo

2024 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9610-1136/2024 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu minėtam vaikui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

14.Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

15.Ieškovė argumentuoja, kad po aukščiau nurodytos taikos sutarties patvirtinimo situacija pasikeitė: vaikas paaugo ir pradėjo lankyti vaikų darželį, todėl padidėjo susijusios su vaiko išlaikymu išlaidos, vaikas pradėjo dažnai sirgti, dėl ko tapo būtina vaikui pirkti vaistus, papildus, vitaminus, dėl vaiko turimos alergijos – pirkti geresnės kokybės sauskelnes, kitas sveikatos atstatymo priemones. Be to, yra padidėjusi nuomą už būstą ir komunalinių patarnavimų išlaidos. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė kartu su ieškiniu, taip pat gegužės 8 d. teismui pateikė rašytinius įrodymus (siuntimus gydyti vaiką su nustatytomis ligų diagnozėmis, vaiko būklės aprašymu, kvitus apie išlaidas dėl vaiko darželio lankymo, banko sąskaitos išrašą apie patiriamas išlaidas, Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis).

16.Kadangi atsakovas teismui nepateikė konkrečių nesutikimo argumentų dėl ieškovės nurodytų padidėjusių vaiko išlaikymo išlaidų, teismas laiko, jog ieškovė įrodė, kad nuo teismo nutarties, kuria vaikui M. buvo priteistas išlaikymas po 150 Eur priėmimo, vaiko poreikiai iš esmės išaugo, nes jis pradėjo lankyti vaikų darželį, dažnai pradėjo sirgti, be to, padidėjo nuomojamo būsto išlaidos, taipogi komunalinių patarnavimų išlaidos.

17.Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog galėtų teikti vaikui M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, nes jo turtinė padėtis tai daryti leidžia. Šiuo metu jis nedirba, tačiau anksčiau dirbo užsienyje ir pakankamai uždirbdavo, ir netolimoje ateityje taip pat dirbs užsienyje, turi darbo pasiūlymą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovo turtinė padėtis po Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nutarties priėmimo yra pagerėjusi, nes 2025 m. vasario 18 d. jis savo vardu įsigijo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), vykdomi namo griovimo darbai, planuoja statytis naują namą. Tuo tarpu, teismas iš byloje surinktos medžiagos negali padaryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjusi, nes ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, šiek tiek dirbo, tačiau dėl to, kad vaikas yra pakankamai mažas, nuolatinio darbo dirbti negalinti. Dėl pasakyto teismas daro išvadą, jog atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra didesnė, nes jo turtinė padėtis yra kur geresnė nei ieškovės yra šiuo metu ir jis turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei jis anksčiau buvo teismo priteistas.

18.Tokiu būdu, teismas iš atsakovo priteisia sūnaus M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovė skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

20.Atsižvelgiant į visiškai patenkintus ieškinio reikalavimus, laikytina, jog atsakovas turi pareigą atlyginti 100 procentų valstybei ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnis).

21.Atlygintinas žyminis mokestis valstybei apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 80 straipsnio 7 dalis. Tokiu būdu, iš atsakovo valstybei priteistina 41 Eur (150 Eur*12/100*3proc.*0,75) žyminio mokesčio.

22.Byloje nesusidarė valstybei atlygintinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9610-1136/2024 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą padidinant iki 300 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriant ieškovę L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. padidinto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.