Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. F. prašymą atnaujinti procesą J. G. F. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-552-284/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas paaiškino, jog iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas nutarimas (b. l. 15-16). Pažymėjo, kad Institucijai skundžiamo nutarimo nuorašas išsiųstas 2010 m. birželio 7 d. (b. l. 18), tai yra nepažeidus ATPK 288 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo išsiųsti nutarimo nuorašą per tris dienas. Naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog J. G. F. pareikštas įtarimas padarius LR BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, Institucija sužinojo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrindo spręsti, jog nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra.

III.

Teismas nuosprendyje pasisakė dėl non bis in idem principo taikymo. Aplinkybė, kad už tą pačią veiką jis yra nubaustas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m birželio 7 d. nutartimi pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nelemia baudžiamosios atsakomybės negalimumo už tą pačią veiką. Kadangi už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatyta tik baudžiamoji atsakomybė, akivaizdu, kad jis 2010 m. birželio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu už veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalį, yra nubaustas neteisėtai.

Teismas, priimdamas 2010 m spalio 22 d nuosprendį, jam raštu išaiškino, kad jis teisę kreiptis ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2010 m birželio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo. Iki nuosprendžio, priimto 2010 m. spalio 22 d., įsiteisėjimo jis negalėjo kreiptis dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, nes tik įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, tapo aišku, kad jis yra nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas atnaujinti procesą tenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. J. G. F. mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, numatančiu, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (b. l. 32-33).

ATPK 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 250 straipsnio 8 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. G. F. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 4 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nukentėjusysis A. J. dėl to, kad jis 2010 m. gegužės 25 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas kreipėsi į policiją tik 2010 m. birželio 29 d., dėl ko J. G. F. buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-148-744/2010 dėl veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo (b. l. 37). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-148-744/2010 J. G. F. pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą nutraukė, taip pat vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu J. G. F. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, patvirtino susitarimą tarp nukentėjusiojo A. J. ir J. G. F..

Teisėjų kolegija paaiškina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją pateikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) Septintojo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintos non bis in idem taisyklės turinio aiškinimą bei atskleidė administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį minėto principo kontekste. EŽTT konstatavo, jog dvigubo baudimo draudimo principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimas ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei persekiojimas arba teisminis procesas pradedamas dėl tų pačių faktų, kurie buvo asmens patraukimo atsakomybėn pagal pirmąjį pažeidimą pagrindas, arba jeigu faktinės pirmojo pažeidimo aplinkybės iš esmės yra identiškos arba labai panašios į antrojo pažeidimo faktines aplinkybes. Nurodyta asmens garantija pradeda galioti nuo to momento, kai pradedamas asmens persekiojimas už antrąjį pažeidimą, o sprendimas už pirmąjį pažeidimą jau būna įgijęs res judicata galią. Sprendime teismas, duodamas nuorodas į ankstesnes bylas Falkner prieš Austriją bei Ščiukina prieš Lietuvą, pažymėjo, jog jis sutinka, kad tais atvejais, kai nacionalinės institucijos iškelia dvi bylas, tačiau vėliau pripažįsta buvus non bis in idem principo pažeidimą ir siūlo atitinkamais būdais situaciją atitaisyti, EŽTT gali pripažinti pareiškėją praradus „aukos“ statusą dėl EŽTK pažeidimo.

Pažymėtina, jog byloje Ščiukina prieš Lietuvą EŽTT rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-863/2001, kurioje pripažinta, kad nors pareiškėja buvo du kartus nubausta už tą pačią veiką (pagal ATPK 110 str. 2 d. ir vėliau pagal LR BK 115 str.), tačiau paskirta jai administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos sudėčių esminiai požymiai neabejotinai sutampa (LR BK 281 str. 2 d. įtvirtinta veika apima ATPK 127 str. 3 d. įtvirtintą pažeidimą), todėl darytina išvada, kad J. G. F. atžvilgiu priimtam Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiui įgijus res judicata galią, priimtas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimas, kuriuo J. G. F. nubaustas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą, lemia non bis in idem principo pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d.). Bylos medžiaga patvirtina, jog tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo A. J. kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-148-744/2010 dėl veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pradėjimo ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, jog byloje buvo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka J. G. F. atliktos veikos įvertinimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), dėl to procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-552-284/2010 atnaujinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

J. G. F. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atnaujinti procesą J. G. F. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-552-284/2010.

Perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-552-284/2010 iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.