Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent: 2025 m. spalio 15 d. apie 15:40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį Audi 80 valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 2025 m. spalio 15 d. 22:45 val. buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2360056) jam buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, draudžiančius iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas iki kol bus patikrintas blaivumas.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo tos dienos ryte paprašė, kad paskolintų mašiną, kad išsivežtų lempas. Mašiną pastatė stovėjimo aikštelėje ir tik grįžo vaikas ir jis norėjo mašiną perstatyti ir įvyko įvykis. Išvažiuodamas atbuliniu pajuto smūgį. Viskas buvo spalio 15 d. Jis vairavo Audi 80, jis priklauso V. V., jis buvo palikęs raktelius. V. V. jam leido automobiliu naudotis, jie susiskambino per Mssengerį. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, V. V. apie tai žinojo, leido jam automobiliu naudotis. Jis automobilį tik išvarė iš garažo ir tada jis stovėjo, jis jo nevairavo. Jis po (duomenys neskelbtini) miestą nesivažinėjo. Jis baigė manevrą atbulinį ir atsitrenkė į mašiną. Tai buvo po pietų. Jis davė mašinos draudimą, savo pasą, kažką bandė pildyti telefonu, bet jai nesigavo, sakė, kad padės vyras. Nutarė užsipildyti vėliau vakare. Jis bendravo su ta moterimi tik vietoje. Policijos pareigūnai atvyko vakare prieš 22 val., jam buvo nustatytas neblaivumas, paėmė ir patikrino vietoje. Jie su draugu buvo išgėręs apie pusę butelio 0,7 litro degtinės butelio. Policija atvažiavo ir nustatė jam neblaivumą.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Kaltinamasis kelių eismo taisyklių pažeidimo bei alkoholio vartojimo po sukelto eismo įvykio iki įvykio aplinkybių užfiksavimo faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo P. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, todėl konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

11. Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. P. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 79-94), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baustas už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės (b. l. 95-111), dirbantis (b. l. 113-115). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad P. G. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistumas išnykęs, jis yra dirbantis, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti P. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmę, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad prokuroro siūlomos baudos bausmės dydis yra per didelis, nes eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, o neblaivumas buvo nustatytas tik 22 val.. Pastebėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. G. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bandė įtikinti teismą, kad tai ne jis padarė administracinius nusižengimus. Teigė, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryti nusižengimai, jau buvo parduota, nusižengimus padarė kitas asmuo. Gavęs pranešimą apie jam skirtą nuobaudą jis buvo nuvykęs į VMI, bandė aiškintis, tačiau nežinojo, kur reikia kreiptis dėl jam paskirtos nuobaudos. Teismas šiuos kaltinamojo argumentus vertina tik kaip gynybinę poziciją bei padarytų nusižengimų neigimą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2024 m. liepos 11 d. kaltinamajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, transporto priemonė buvo be privalomosios techninės apžiūros, įstatymo nustatyta tvarka išregistruota, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ta pačia transporto priemone pažeidimas padarytas ir sekančią dieną, t. y. liepos 12 d.. Abu šiuos nusižengimus kaltinamasis neigė, nurodė, kad nusižengimus padarė ne jis. Tokia kaltinamojo pozicija rodo jo savikritikos nebuvimą bei savo veiksmų pateisinimą, kaltės nepripažinimą.

15. Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo prašymo jo atstovaujamajam skirti 40 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar mažinti 1/3. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos aplinkybės dėl kurios šiuo atveju kaltinamajam skiriama bausmė turėtų būti mažinama. Pažymėtina, kad prokuroras siūlo artimą minimaliai baudos bausmę, todėl teismas vertina, kad būtent tokio dydžio bauda bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina 60 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

17. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į P. G. turtinę padėtį, į tai, kad jo iš darbo gaunamos pajamos yra apie 800 Eur, jis išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, kuriems moka kas mėnesį 300 Eur (kiekvienam vaikui po 150 Eur), nuomojasi būstą, paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, jog P. G. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, t. y. vienerių metų baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

18. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo P. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 15 d., 23:02 val. iki 2025 m. spalio 16 d. 13:06 val., t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir laikytina, kad yra sumokėta dvylikos MGL (600 Eur) dydžio bauda (b. l. 51-57).

19. Kaltinamajam P. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis P. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu po sukelto eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

22. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimą vidurkiui – dvejų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

24. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

25. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

26. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas G. G. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. nurodė, kad jis minėtą transporto priemonę yra įsigijęs. Liudytojas nurodė, kad jis šį automobilį pirko už 780 Eur, tačiau teismui nėra pateikti jokie šiuos liudytojo parodymus pagrindžiantys įrodymai. V. V. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl konfiskuotina automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur (VšĮ „Emprekis“ 2025 m. spalio mėnesio pažyma).

5. 2025 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. G. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo P. G. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Andrius Kazakevičius. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos P. G. sudaro 100,00 Eur.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

7. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), P. G. parinko gynėją advokatą Andrių Kazakevičių. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš P. G. nepriteistinos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai, automobilio registracijos dokumentai – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini automobilio savininkui V. V., DVD laikmena su kūno kameros vaizdo įrašu, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti P. G. 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 15 d., 23:02 val. iki 2025 m. spalio 16 d. 13:06 val., t. y. 2 (dvi) paros, ir laikyti, kad yra sumokėta 12 (dvylikos) MGL (600 Eur (šešių šimtų eurų)) dydžio bauda, likusi nesumokėta yra 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti P. G. likusią 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų)) baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam P. G., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius, automobilio registracijos dokumentus – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui V. V.;

- DVD laikmeną su kūno kameros vaizdo įrašu, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.